Negydomas rėmuo gali pasibaigti vėžiu

Varginantis rėmuo nėra nekaltas negalavimas, dėl kurio dažnas net nedrįsta trukdyti medikų. Pavartojęs vieną kitą gausiai reklamuojamą medikamentą žmogus nebejaučia nemalonaus deginimo, tačiau tikrosios problemos neišsprendžia. Nuolatos iš skrandžio kylantis rūgštus turinys išdegina stemplę, kurioje atsiranda erozija, opos, o ilgainiui dėl to gali išsivystyti ir vėžys.

Gydytis neskuba

Neretas bent kartą yra patyręs nemalonų graužimą po krūtinės duobute, raugėjimą, atpylimą rūgščiu skrandžio turiniu, dėl to kylantį pykinimą ir šleikštulį. Šį jausmą žmonės populiariai vadina „padidėjusiu skrandžio rūgštingumu”, „skrandžio rūgšties kilimu”.

Medicinos praktikoje tokia sveikatos būklė yra vadinama gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Pažodžiui tai reikštų skrandžio turinio atpylimo į stemplę liga.

Klaipėdos ligoninės Gastroenterologijos skyriaus gydytojas Vidmantas Žindžius teigia, kad, medicininės literatūros duomenimis, apie 10-30 proc. gastroeneterologinių pacientų randamas GERL. Tačiau, pasak mediko, tai aisbergo viršūnė. Niekas nėra suskaičiavęs, kiek žmonių, kamuojamų šios klastingos ligos, į gydytojus nesikreipia ir, sukeldami nemenką grėsmę savo sveikatai ir netgi gyvybei, gydosi patys.

Tyrimai parodė, kad vidutiniškai užtrunka 82 savaites, kol pacientai, kenčiantys GERL simptomus, kreipiasi į gydytojus.

Gresia stemplės vėžys

V.Žindžius pasakojo, kad įkyrus rėmuo atsiranda tada, kai sutrinka tarp stemplės ir skrandžio esančio raumeninio vožtuvo veikla. Normaliai veikiantis vožtuvas atsidaro tik maistui patenkant į skrandį arba retkarčiais atsirūgstant. Sutrikus normaliai veiklai, vožtuvas pradeda atsidarinėti dažnai ir ne laiku. Todėl skrandžio sultys kartu su esančiu skrandyje maistu kyla aukštyn į stemplę ir dirgina neutralią stemplės gleivinę. Ilgainiui stemplės gleivinės uždegimas stiprėja, gali atsirasti žaizdelės – erozijos, dar vėliau opos. Negydant ar gydantis neteisingai gali prasidėti komplikacijos. Blogiausia, kai dėl nuolatinio skrandžio sulčių dirginimo stemplės gleivinėje kartais prasideda ląstelių struktūrų pakitimai. Dėl to jos kai kada gali palengva virsti vėžinėmis. Gydytojas įspėjo, kad, prasidėjus tokiems ląstelių pasikeitimams, galimybė susirgti stemplės vėžiu padidėja nuo 30 iki 125 kartų.

Dvokia iš burnos

GERL gali būti ir kitų sveikatai pavojingų stemplės, kasos, skrandžio, žarnyno ligų požymis, bei paskatinti ar pasunkinti kitų organų sistemų ligas.

Dėl stemplės vožtuvo nusilpimo gulinčiam ar miegančiam žmogui gali įvykti mikroaspiracija – truputėlis skrandžio turinio patenka į kvėpavimo takus. Yra tikimybė, kad tai paskatins lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir net astmą. Nuo GERL gali išsivystyti ir laringitas.

Yra atlikta nemažai mokslo darbų, kurie įrodė, kad refliukso liga turi neabejotinos įtakos balso stygoms. Todėl nuolatos užkimę žmonės turėtų pasikonsultuoti ir su gastroenterologu.

Galiausiai nuolatos jaučiamas rėmuo turi įtakos gyvenimo kokybei: gadina nuotaiką, trukdo normaliai maitintis, gali būti nemalonaus kvapo iš burnos priežastimi, nakties metu atima galimybę gerai pailsėti.

Kenčia verslininkai

Dėl ko žmones pradeda kamuoti rėmuo, pirminis GERL simptomas, priežasčių yra ne viena. V.Žindžius teigia, kad įprastai fiziologijai netinkamą įtaką daro įvairiausi gyvenimo sąlygų ypatumai. Tarp jų – nėštumas, netinkama mityba (greitas, gausus ir retas valgymas), piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, nutukimas, kai kurių medikamentų vartojimas, vidurių užkietėjimas, sunkus fizinis darbas. Ypač reikšminga aplinkybė, dėl kurios GERL nuolatos daugėja Vakarų šalyse, – gyvenimo tempo augimas ir streso gausėjimas.

Pasak medikų, į ligoninę dažniau patenka vyresni žmonės. Statistika rodo, kad GERL serga daug penkiasdešimtmečių. Tačiau nuolatos daugėja ir darbingiausio amžiaus pacientų – 30-40 metų. Dažniausiai tai verslininkai, kurie dirba įtemptą protinį darbą, nereguliariai maitinasi, dažnai patiria stresus, kuriuos malšina didele doze alkoholio, rūko. O tabakas plečia skrandžio ir stemplės jungtį. Labai dažnai šie žmonės turi įtampos ar nerimo sutrikimų, kai kurie – ir depresiją.

Daugėja ir jaunų 19-20 metų merginų, susirgusių GERL dėl psichologinės įtampos. Manoma, kad tai irgi susiję su įtampa, nes toks amžius – vienas sunkiausių periodų gyvenime – įsitvirtinimo, saviraiškos.

Netinka mėtų arbata

Gydytojas V.Žindžius sako, kad neretai vakarietiško gyvenimo būdo vejamus pacientus tenka gydyti ne vien tik vaistais nuo GERL, bet ir raminamaisiais.

„Dažnai pacientams patariu atsisėsti prieš veidrodį ir pasikalbėti su savimi. Jiems reikia sulėtinti gyvenimo tempą ir suvokti, kad užuot išsidaliję turi savęs pasilikti ir sau”, – apie beprotišką gyvenimo tempą ir jo sukeltas ligas kalbėjo V.Žindžius.

Gydytojas teigė, kad rėmens kamuojami žmonės privalo keisti ne tik požiūrį į save, bet ir mitybos įpročius. Jiems patariama vengti kavos, visų gazuotų gėrimų (alaus, sidro, šampano, mineralinio vandens),nes jie didina spaudimą skrandžio viduje ir skatina raugulį, kurio metu nusilpęs stemplės vožtuvas verčiamas atsidarinėti papildomai. GERL sergantieji turi atsisakyti ir tokio, rodos visiškai nekalto dalyko, kaip mėtų arbata bei mėtiniai saldainiai ar kramtomoji guma. Mat mėtos plečia skandžio ir stemplės jungtį. Riebus, ypač keptas maistas, reikalauja didesnio virškinimo sulčių kiekio, skatinama skrandžio rūgšties gamyba. Todėl jo irgi reikia atsisakyti. Rėmenį skatina ir citrusiniai vaisiai.

Neretai GERL reikalauja keisti ir savo elgesį. Gydytojas tokiems ligoniams nerekomenduoja darbo pasilenkus. Netinka ir toks darbas ar sportas, kur reikia daug jėgos, arba stenėti.

Gerų vaistų nekompensuoja

Jei žmogų bent du kartus per savaitę vargina rėmuo, jis būtinai apie tai turėtų pasakyti savo šeimos gydytojui. Jis pasiųs pacientą išsamesnių tyrimų pas gydytoją gastroenterologą.

Gastroezofaginio refliukso liga yra nustatoma atliekant specialų stemplės-skrandžio-dvylikapirštės žarnos tyrimą. Pasak V.Žindžiaus, modernia aparatūra atliekamas tyrimas yra neskausmingas, paprastai trunkantis kelias minutes, tačiau nepaprastai efektyvus ir reikšmingas paciento sveikatos būklei ir gyvenimo ateičiai. Jo metu įvertinama gleivinės būklė, paimami tyrimai dėl vėžinių ląstelių.

Tik po gydytojo apžiūros ir būtinai atlikus endoskopinį tyrimą skiriamas medikamentinis gydymas. Lietuvoje GERL kamuojami pacientai turi galimybę gydytis pačiais efektyviausiais ir naujausios kartos medikamentais. V.Žindžius apgailestauja, kad būtent tokie medikamentai nuo šių metų liepos 1-osios yra išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, todėl ligoniams juos tenka įsigyti patiems. Vaistų mėnesio dozė kainuoja apie 100 litų.

Dažnai taupydami paciento pinigus, gydytojai net nesiūlo brangių, bet iš tiesų veiksmingų vaistų.

Jolanta Juškevičienė