Kasdien mus supančių garsų vis daugėja. Neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi tapusio triukšmo lygis kasmet padidėja trim decibelais. Žmones vargina ir galop susargdinti gali ne tik įvairių pramonės šakų, pavyzdžiui, statybų, sukeliamas triukšmas, bet ir netgi tyliai leidžiamos muzikos garsai.
Reaguoja skirtingai
Daugelis klaipėdiečių kiekvieną rytą pradeda klausydamiesi radijo, kompaktinės plokštelės. Muzikos klausomės automobilyje, autobuse pakeliui į darbą, mokymosi įstaigą, pietaudami kavinėje, apsipirkdami prekybos centruose.
Specialistų teigimu, kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai priima supančio pasaulio garsus. Įtakos turi ne tik fizinė bei psichinė klausytojo būsena, bet net ir paros metas. Ta pati melodija, atskiri garsai, net negirdimi ausimi, gali tiek pagydyti, tiek susargdinti.
Sukelia haliucinacijas
Į britų gydytojus vis dažniau kreipiasi įvairaus amžiaus žmonių, negalinčių „išjungti” galvoje skambančių melodijų.
Vadinamosios muzikinės haliucinacijos prieš tai sveikus pacientus pradeda kamuoti staiga. Gydytojams žmonės pasakoja, kad jų kasdienybę košmaru paverčia melodijos, anksčiau ne kartą girdėtos įvairiais gyvenimo tarpsniais – tėvų mėgti šlageriai, pastarųjų savaičių hitai. Jos viena po kitos galvoje gali skambėti ištisas valandas.
Tai gali tęstis savaitę, mėnesį, pusmetį, viduje skambanti muzika neleidžia miegoti, dirbti įprastus darbus.
Britų psichiatrų teigimu, galvoje savaime grojančios melodijos tik dabar laikomos retu, sunkiai įveikiamu sutrikimu. Jie beveik neabejoja, kad kenčiančių nuo muzikinių haliucinacijų žmonių ateityje tik daugės.
Skyrė mirties bausmę
Klaipėdos psichiatrijos ligoninės muzikos terapeutas, kompozitorius, Klaipėdos universiteto dėstytojas doc. Alvidas Remesa pasakojo, kad tiek tai, ką mes vadiname muzika, tiek atskiri garsai žmogaus organizmui daro itin stiprų poveikį.
„Muzika – ne tik nuostabus menas, kuris mus vilioja į koncertų sales. Tai – ir ginklas, gebantis paversti žmogų ligoniu. Viduramžiais muzika buvo viena iš mirties bausmės vykdymo priemonių. Žmogų patalpindavo į didelį varpą ir mušdavo jį tol, kol kankinamasis numirdavo. Naciai savo aukas priversdavo 24 val. iš eilės klausytis tam tikrų intervalų muzikos, kol sutrikdavo centrinė nervų sistema”, – sakė muzikos gydytojas.
Anot Amerikos muzikos terapeutų asociacijos nario A. Remesos, muzika kaip psichologinio poveikio priemone daugelyje šalių naudojamasi ir dabar. „Plačiai pagarsėjo atvejis, kai nuo išsekimo mirė tris paras be poilsio vienoje diskotekoje šokęs jaunuolis. Išsiaiškinta, kad toje diskotekoje buvo leidžiami tam tikro aukščio, žemiau girdimumo ribos sklindantys garsai. Jie veikė kaip narkotikas. Kasdieniškesnis pavyzdys – nueinate į prekybos centrą ir veikiami sąmoningai nesuvokiamų garsų prisiperkate daugybę nereikalingų daiktų. Tik nedaugelyje užsienio šalių tai reguliuojama įstatymais”, – tvirtino pašnekovas.
Pakyla kraujospūdis
A. Remesos nuomone, mūsų šalyje muzikos klausymosi kultūra yra labai žemo lygio.
„Muzikos klausimąsi galima palyginti su valgymu. Juk nevalgome medžių, cemento. Negalima klausytis ir bet kokios muzikos. Išgirsti rytą „Duok į snukį”, o vėliau visą dieną tai, ką daina pavadinti sunku, groja tavo galvoje. Tokia „muzika” ne tik neteikia malonumo, bet gali sukelti agresiją, vidaus organų spazmus ar net rimtus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus.
Muzika – viskas, kas yra garsas, veikiantis psichofiziologiškai. Ją girdime visu kūnu – garsas sklinda per odą, organus, pasiekia kaulus. Kiekvieną žmogų muzika veikia skirtingai. Jeigu organizmui, ląstelėms ji nepriimtina, tačiau girdima dažnai, galima ir susirgti. Vieniems pakyla kraujospūdis, kitiems pradeda ką nors skaudėti, trečius kamuoja nemiga”, – aiškino muzikos terapeutas, teigęs ne kartą primokėdavęs vairuotojams, kad tik išjungtų taksi ar mikroautobuse įkyriai grojusį radiją.
Prilygsta energijai
Šešerius metus Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje muzikos terapeutu dirbantis ir po keturiasdešimt pacientų per dieną priimantis A. Remesa įsitikinęs, kad muzika gali būti ir puikus vaistas. Ne tik sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, šizofrenija, depresija, neuroze, nemiga, priklausomybės ligomis sergantiems ligoniams, bet ir sveikiems žmonėms.
Tinkamai parinkti garsai padeda atsikratyti nuovargio, įtampos, streso, gerina emocinę būseną, atpalaiduoja ar žvalina. Anot pašnekovo, pagerinti psichologinę ir fizinę savijauta galima ne tik lankant individualius ar grupinius muzikos terapijos seansus, bet ir klausantis mėgstamų melodijų. „Vos kelias minutes trunkantis mėgstamos plokštelės klausymasis po įtemptos dienos gali atstoti saują raminamųjų”, – neabejojo A. Remesa.
Tačiau, kaip ir bet kurį kitą vaistą, muziką reikia „vartoti” tinkamu metu. „Muzika, garsai yra stipri energija, kurios mums kartais visai nereikia. Pavyzdžiui, rytą tos pačios dainos gali klausytis kelis kartus iš eilės, o vakare neišklausytum ir vienos. Vadinasi, tuo metu organizmui pakanka energijos, jis atmeta nereikalingą perteklių. Juk kai greitai užmiegi, negeri migdomųjų, misdamas vien daržovėmis ir vaisiais, nevartoji vitamino C”, – aiškino muzikos terapeutas.
Julija Gural