Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2004-aisiais į valstybės biudžetą pervedė per 236 milijonus litų ir daugiau kaip 18 milijonų litų viršijo biudžeto pajamų surinkimo užduotis. Per aštuonis šių metų mėnesius šalies iždas jau pasipildė beveik 155 milijonais litų. Gerai renkami pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, nevisiškai įvykdytos gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo užduotys. Kontroliuojant atskiras verslo sritis taikomas kompleksinis mokesčių mokėtojų kontrolės modelis: analizė, stebėjimas, mokestiniai tyrimai ir patikrinimai. Šios priemonės mokesčių administratoriams leidžia aktyviau kovoti su šešėline ekonomika.
Laiku sumokama 97 procentai mokesčių
Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojo Romualdo Jučo teigimu, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje penktadalį BVP, t.y. 9,5 milijardo litų, siekia šešėlinės ekonomikos mastai. Pramonėje nuslepiama maždaug 2 milijardai, prekyboje – 2,3 milijardo, statybų sektoriuje – 1,5 milijardo, viešbučiuose ir restoranuose – 133 milijonai, medienos ir baldų srityje – apie trečdalis visų pajamų.
R.Jučo tvirtinimu, mokesčių augimą lemia gerėjantys įmonių veiklos rezultatai ir mokesčių mokėtojų noras teisingai apskaičiuoti bei mokėti mokesčius. Šiuo metu savanoriškai ir laiku į biudžetą sumokama apie 97 procentai visų gaunamų pajamų, o tik maždaug 3 procentai surenkama taikant Mokesčių administravimo įstatymo numatytas priverstinio išieškojimo priemones.
Kovos su šešėline ekonomika priemonių planas
„Šešėlinė ekonomika skirstoma į nelegalią ir legalią ekonominę veiklą. Šešėlinė veikla mokesčių administratoriams kelia didžiausią rūpestį. Kova su nelegalia šešėline ekonomika priskirta teisėsaugos institucijų kompetencijai, o legali – Mokesčių inspekcijai”, – aiškino R.Jučas.
Jo teigimu, šiemet parengtas, patvirtintas ir taikomas veiksmingas ir racionalus kovos su šešėline ekonomika priemonių planas. Jis skirtas pačioms šešėlingiausioms verslo sritims: prekybai paklausiomis prekėmis, viešajam maitinimui ir viešbučiams, statyboms, medienos ir baldų pramonei. Mokesčių inspektoriai dažniausiai taiko ilgalaikio stebėjimo būdą analize atsirinktose įmonėse.
Mokesčių inspektoriai stebi viešojo maitinimo ir statybos įmones
Antai Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išanalizavusi surinktą medžiagą apie įmones, teikiančias maitinimo ir kitas paslaugas, nustatė, kad dalis jų rodo itin mažas įplaukas, moka labai nedidelius pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, darbuotojams skiria mažus atlyginimus, nors lankytojų srautai kavinėse, restoranuose, poilsiavietėse yra dideli.
„Todėl daroma išvada, kad dalis įmonių į apskaitą įtraukia ne visas pajamas, daug metų rodo nekintamą apyvartą, slepia savo tikrąsias pajamas. Pasitaiko, kad prekės realizuojamos be dokumentų, ypač švenčių ir poilsio dienomis, nerašoma pobūvių, banketų pajamų apskaita”, – sakė R.Jučas.
Taigi Mokesčių inspekcijos darbuotojai, atliekantys kontrolės funkcijas, Alytaus bei apskrities viešojo maitinimo įmones vizituoja ir stebi visą jų darbo laiką. Kreipiamas dėmesys į klientų srautus, fiksuojamos įplaukos, gamyba, žaliavų įsigijimas, darbuotojų darbo laiko apskaita, darbo užmokestis.
R.Jučo teigimu, apskrityje yra 155 įmonės, kurių pagrindinė veikla – statyba. Atlikus šių įmonių analizę kontrolei buvo atrinkta 13-a. Su įmonių vadovais, jei darbuotojams buvo mokamas mažesnis negu minimalus darbo užmokestis, organizuoti pokalbiai arba išsiųsti prevenciniai laiškai. Taip pat lankytasi statybų aikštelėse ir siekta nustatyti, kas vykdo statybos ir subrangovų darbus, pajamų šaltinius statybų darbams, statybinių medžiagų priklausomybę bei techniką. Be to, 44 įmonėse atlikus mokestinius tyrimus nustatyta įvairių mokesčių mokėjimo klaidų. Kai įmonės jas ištaisė, į biudžetą papildomai sumokėjo per 214 tūkstančių litų.
„Mums atlikus stebėjimus ir pritaikius kitas minėtas priemones analize atrinktose įvairiose įmonėse nustojama dirbti puse etato, nelegaliai dirbti, mokėti vokeliuose, padidėja pajamos, darbuotojų atlyginimas išauga 20-30 procentų. Tai ypač svarbu ne tik valstybės biudžetui, bet ir darbuotojams, nes jie finansiškai skriaudžiami pažeidžiant įstatymus, ateityje gautų mažas senatvės, ligos ar nedarbingumo netekimo pensijas”, – aiškino viršininkės pavaduotojas ir pabrėžė, kad vykdydami stebėjimą mokesčių inspektoriai į įmonės veiklą tiesiogiai nesikiša.
Analizuojamas įmonių gyvenamosios paskirties turtas
Šiuo metu Mokesčių inspekcija, siekdama mažinti šešėlinės ekonomikos mastus, analizuoja, kam naudojamas įmonių įsigytas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas. Siekiama nustatyti, ar šis iš tikrųjų naudojamas įmonių veikloje, sužinoti jo panaudojimo ekonominę naudą, taip pat ar juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja uždirbtas pajamas, leidžiamus atskaitymus pelno mokesčiui skaičiuoti, nekilnojamojo turto mokestį, tinkamą kitų mokestinių prievolių vykdymą.
Mokesčių inspekcija jau atrinko įtarimų sukėlusias įmones. Jų savininkų ir vadovų paprašė raštu informuoti, kam naudojamos įsigytos gyvenamosios paskirties patalpos. Kai kurie atsakymai parodė, kad Alytaus centre gyvenamąsias patalpas galima išnuomoti per mėnesį už vieną kvadratinį metrą mokant 1-2 litų nuomos mokestį.
„Akivaizdu, jog tai prieštarauja verslo logikai, todėl įmonių savininkai ar vadovai kviečiami pasikalbėti, o atskirais atvejais tokiose įmonėse bus atliekami mokestiniai tyrimai ar patikrinimai. Išaiškėjus, kad būstai naudojami ne įmonės, o asmeninėms reikmėms, įstatymų pažeidėjai sulauks griežtų sankcijų”, – tvirtino R.Jučas.
Be to, dabar renkama informacija apie įmonių savininkų ir vadovų asmenines pajamas bei turtą, siekiant išanalizuoti, ar įmonių vadovų ir darbuotojų įsigyjamas turtas, gyvenimo lygis atitinka oficialiai jų deklaruojamas pajamas.
„Kompleksinis kontrolės modelis konkrečiose Alytaus ir apskrities įmonėse bus taikomas tol, kol jose paaiškės tikroji padėtis, nustatytos spragos, kaip išvengti mokėti mokesčius. Tuomet bus sprendžiama, kokių veiksmų toliau imsis Mokesčių inspekcija”, – sakė viršininkės pavaduotojas.
Onutė Pluščiauskienė