Praėjus keliolikai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo daug kur galime išvysti ženklių ir teigiamų pokyčių. Deja, vienoje mums svarbiausių sričių – policijoje – jų labai maža. Per visą nepriklausomybės laikotarpį policija daugiausia buvo tvarkoma išoriškai, t.y. perkant naują įrangą, automobilius ir pan., tačiau akivaizdžiai per mažai buvo investuojama į žmogų, vidinę policijos struktūrą, veiklos veiksmingumo gerinimą.
Policijos sistema – gremėzdiška ir išpūsta
Vertindami policijos veiklos organizavimo raidą, turėtume pripažinti, jog, deja, esama policijos veiklos organizavimo strategija ir taktika nepasiteisino. Nesigilinsime, kokios priežastys lėmė pasirinktą kryptį: ar neišmanymas, ar tiesiog įprotis, įsitikinimai, aplinka, tačiau norime išdėstyti keletą minčių dėl policijos valdymo sistemos ir siūlyti pabandyti pakreipti ją geresniu keliu.
Vienas pagrindinių šių laikų Lietuvos policijos bruožų, išskiriančių ją iš kitų ES policijų, – gremėzdiška ir pernelyg išpūsta policijos sistema. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 518 policininkų, o Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Olandijoje šis rodiklis perpus mažesnis. Minėtos valstybės, išlaikydamos kur kas mažesnes policijos pajėgas, sutaupo milžiniškas lėšas. Lietuvoje, užuot efektyviai jas naudojus, švaistoma. Paradoksalu, ar ne? Juk daugelis gyventojų pasakytų, kad saugumo pertekliaus nejaučia. Tad jau vien minėti skaičiai verčia susimąstyti apie policijos darbo neveiksmingumą ir per menkas pastangas jo siekti.
2005 metais policijos biudžetą sudarys 512,5 mln. Lt, iš jų 330,3 mln. Lt bus skirta atlyginimams. Nesunku apskaičiuoti, jog, pagal skandinavų valdymo modelį optimizavus policijos struktūrą, būtų galima sutaupyti iki 150 mln. Lt per metus, arba trečdalį viso policijos biudžeto. Sutaupyti pinigai galėtų būti naudojami investicinėms policijos programoms vykdyti, darbuotojų užmokesčiui kelti, mokymams, kitoms visuomenės reikmėms. Optimizavus policijos struktūrą, atsirastų šiuo metu Lietuvoje poreikio nestokojančios darbo jėgos. Tai savo ruožtu padėtų plėtotis įvairiems pramonės sektoriams. Auganti ekonomika reikalauja darbo jėgos, kurios dabar Lietuvoje trūksta, tad nereikėtų baimintis ir nedarbo padidėjimo, ypač jei minėti procesai vyks pamažu.
Lietuvoje mažiau eilinių policininkų
Be pačios policijos sistemos gremėzdiškumo ir jos darbo organizavimo neveiksmingumo, matoma aiški darbuotojų piramidės (darbuotojų pasiskirstymo tarp grandžių) disproporcija, ir vėl itin skaudžiai atsiliepianti policijos veiklos efektyvumui. ES pirminė grandis (eiliniai policininkai) sudaro 80 proc., vidurinė – 18 proc. visų pareigūnų. O Lietuvoje eilinių policininkų yra tik 58 proc., vidurinės grandies darbuotojų – dvigubai daugiau – 37 proc. Vidurinės grandies darbuotojai, dažniausiai dirbantys su įvairiausiais dokumentais, tik pagausina tai, kas vadinama popierizmu, biurokratizmu. Kenčia ir paslaugos gavėjai – piliečiai, ir jos teikėjai – eiliniai policininkai, priversti eikvoti daugiau laiko rašydami įvairias ataskaitas. O juk tą laiką jie galėtų išnaudoti daug naudingiau ir pagal paskirtį – vykdydami savo tiesioginę pareigą – saugodami piliečius. Esama hierarchinė struktūra su tokia gausybe viršininkų leidžia manyti, jog policijos viršenybė pirmenybę skiria nusikaltimų atskleidimui, o ne jų prevencijai. Tai nėra veiksminga.
O tuomet kenčia visi: ir piliečiai, ir policininkai, ir valstybė, švaistydama milžiniškas mokesčių mokėtojų lėšas pernelyg išpūstam ir biurokratiniam aparatui išlaikyti. Kada gi pagaliau bus baigti eikvoti mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai, o policijos struktūra pradėta efektyvinti?
Chorstas Klausas
Naujosios viešosios vadybos fondas