Vakar paaiškėjo Savivaldybės skelbto konkurso iškiliam Lietuvos režisieriui Juozui Miltiniui paminklui statyti nugalėtojas. Jei per penkias dienas vertinimo komisijos priimtas nutarimas nebus apskųstas, pagrindinis konkurso piniginis prizas – 7000 litų – turėtų iškeliauti į Kauną.
Paaiškėjo nugalėtojai
————————-
Konkurso Juozo Miltinio paminklui statyti nugalėtoju tapo 26 metų kaunietis menininkas Donatas Dovidavičius (178 balai), pateikęs vertinimo komisijai projektą pavadinimu „Durys į teatrą” (nuotraukoje).
Antrąją vietą vertinimo komisija, kuriai vadovauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė, skyrė taip pat kauniečiams – skulptoriui Juozui Šlivinskui ir architektui Algimantui Mikėnui (163 balai) ir projektui simboliniu pavadinimu C. Menininkų duetui atiteks 5000 litų.
Trečioji vieta paskirta klaipėdiečiui Remigijui Midvikiui už projektą „Mintis” (125 balai), jam bus įteikta 3000 litų premija.
Tarp keturiolikos konkurso dalyvių buvo ir panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis. Jis surinko 95 balus.
Stebėti neleido
—————–
PB jau rašė, kad paminklo garsiam Lietuvoje režisieriui konkursui pateikti projektai balais buvo įvertinti dar rugsėjo 13 dieną. Tuomet stebėti vertinimo komisijos darbą žurnalistams buvo griežtai uždrausta.
Tai pasikartojo ir vakar. Stebėti vokų su prieš mėnesį įvertintų konkurse dalyvaujančių autorių pavardėmis atplėšimo procedūrą žurnalistai irgi nebuvo įleisti. Kaip ir prieš tai, buvo motyvuojama, jog to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas. Žurnalistams buvo leista suprasti, kad pusvalandžiu anksčiau sužinoti daugiausia balų surinkusių projektų autorių pavardes – nusikaltimas, o pats konkursas, nors ir viešasis (ir nors Savivaldos įstatyme teigiama, kad savivaldybių darbas nėra slapta veikla), kone prilygsta valstybės paslapčiai.
Komisijoje dirbo du aktoriai
——————————-
Keturiolika konkursui pateiktų projektų, be administracijos direktoriaus pavaduotojos A.Grainienės, vertino J.Miltinio dramos teatro aktoriai Rudolfas Jansonas ir Romualdas Urvinis, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininkas Vaclovas Krutinis, savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Pauža, LDS skulptūros sekcijos pirmininkas Gediminas Piekuras bei Dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša.
Kiekvienas komisijos narys projektus vertino 10 balų sistema pagal nustatytus vertinimo kriterijus: meniškumą, idėjos originalumą, Režisieriaus savybių perteikimą ir paminklo organišką ryšį su aplinka.
Konkursas surengtas skubotai
———————————-
Vakar PB pakalbintas vertinimo komisijos narys aktorius R.Jansonas PB tvirtino, kad teatro kūrybiniai darbuotojai aktyviai dalyvavo konkursui pateiktų projektų apžiūroje.
„Jie vertino projektus. Itin kritiški buvo aktoriai, dirbę kartu su Juozu Miltiniu. Tai Regina Zdanavičiūtė, Dalia Mėlėnaitė ir kiti. Konkursas įvyko, bet jis nepavyko. Pateiktuose darbuose nesijaučia Miltinio dvasios”, – apgailestavo aktorius.
R.Jansonas sakė, kad išskirtų pirmąsias tris vietas užėmusių autorių darbus.
„Įdomių minčių yra projektuose C, „Durys į teatrą”, „Mintis”. Tačiau reikia pripažinti, kad konkursas surengtas skubotai. Tas skubotumas atsiliepia pateiktuose projektuose. Siūlytume pratęsti konkursą ir surengti jo antrąjį, trečiąjį turus. Tačiau tai neįmanoma. Teatralų vardu norėčiau pakviesti skulptorių, kurio darbas bus atrinktas statyti paminklą skverelyje prie J.Miltinio teatro, bendrauti su aktoriais. Paminklas Režisieriui turi būti jo vertas”.
Asmenybę įamžinti sunku
—————————–
Aktorius R.Urvinis pritarė minčiai, kad konkursas surengtas lengva ranka ir skubotai: „Tas skubotumas atsispindi projektuose. Senieji teatralai galėtų patvirtinti: J.Miltinis nemėgo paminklų ir buvo sudėtingo charakterio žmogus, todėl suprantame, kad tokią asmenybę įamžinti labai sunku. Tikimės, kad galutinis paminklo J.Miltiniui variantas bus aptariamas su aktoriais”.
„Tokių paminklų, kokie pateikti konkursui projektuose, matyti prie teatro nenorėčiau. Prie projektų teks dar daug dirbti”, – pridūrė R.Urvinis.
Sutinka su teatralų nuomone
———————————
LDS pirmininkas V.Krutinis pripažino, kad su teatralų nuomone nesutikti negalima.
„Jie teisūs, bet sakyti, kad konkursas neįvyko, negalima. Nemanau, kad reikia sukti konkurso ratą iš naujo. Reikia ieškoti kompromiso ir pasirinkti geriausią J.Miltinio paminklo konkursinį variantą”, – sakė jis.
„Labai mažai skirta laiko konkursui. Įvykdyti konkurso reikalavimų per tokį trumpą laiką neįmanoma. Geriausia, paskelbus konkursą, leisti dalyviams dirbti metus. Tada ir rezultatai būtų kitokie, ir darbai rimtesni. Paminklus stato gyvieji. Svarbu suprasti, kad paminklai statomi ne išėjusiesiems, o tiems, kurie atmenami ne vieną šimtą metų”, – aiškino Dailininkų sąjungos pirmininkas.
V.Krutinis apgailestavo, kad, pagal šalies įstatymus, kūrybiniams konkursams taikomi bendri viešųjų pirkimų reikalavimai. „Todėl vertinant ir įgyvendinant meno projektus atsiranda įvairių suvaržymų. Manau, LDS kreipsis į Vyriausybę, kad atsirastų pataisos skelbiamiems viešiems meno kūrinių konkursams”, – svarstė dailininkas.
Trečias konkursas įvyko
—————————
Vertinimo komisijos pirmininkė A.Grainienė vakar PB sakė, kad trečiasis paminklo režisieriaus J.Miltinio atminimui pagerbti konkursas įvyko.
„Toliau skulptoriai turės galimybę bendrauti su teatralais ir patobulinti projektus. Manau, atras kompromisą ir 2007 metais J.Miltinio 100-ųjų metinių proga Režisieriui bus pastatytas paminklas, kuris papuoš ir miestą”, – įsitikinusi tvirtino administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Laimėję projektai bus perduoti Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai, kuri kvies konkurso laimėtojus į neskelbiamas derybas dėl paminklo pastatymo paslaugų pirkimo. Rezultatai turėtų paaiškėti dar maždaug po mėnesio.
Bendrauti neteko
——————-
Jaunam 26 metų pirmosios vietos laimėtojui kauniečiui Donatui Dovidavičiui neteko bendrauti su Juozu Miltiniu, tačiau menininkas nemano, jog tai turėjo lemiamos įtakos jo darbui.
„Tai ne taip svarbu. Rinkdamas medžiagą ir norėdamas perprasti Miltinio dvasią daug skaičiau, ieškojau apie jį informacijos. Manau, pavyko perprasti Režisierių. Todėl mano projektas toks – „Durys į teatrą”, – teigė jaunas skulptorius.
Paklaustas, ką mano apie pasigirdusias nuomones, jog jis atkartoja kito lietuvių skulptoriaus Arvydo Ališankos darbus, D.Dovidavičius tai kategoriškai paneigė: „Tai nėra taip. Gyvename nedidelėje šalyje, todėl nieko keisto, kad menininkų darbuose galima atrasti panašumų”.
Dažnai bendravo
——————–
Antrosios vietos projekto autorius skulptorius Juozas Šlivinskas PB sakė, kad jam ne kartą teko bendrauti su Režisieriumi.
„Teko kurti kaukes spektakliui „Karalius Edipas”. Dažnai atvažiuodavau į Panevėžį ir bendravau su Miltiniu neoficialiai. Švęsdavom jo gimtadienius, vardadienius. Po jo ir Vaclovo Blėdžio mirties teko apipavidalinti jų kapvietes”, – prisimena skulptorius.
„Savo projekte bandžiau išryškinti iškilios asmenybės bruožus. Stengiausi įprasminti jo mintis, jausmus bei išgyvenimus ir pakylėti juos į aukštesnes erdves”, – apibūdino savo darbą J.Šlivinskas.
Pažinojusieji J.Miltinį sunerimę
———————————–
Keletą dienų prieš vertinimo komisijai atplėšiant konkurso vokus PB pasiekė buvusios ilgametės teatro darbuotojos Bronės Končiuvienės laiškas. Ji rašė, jog palaiko fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus nuomonę, kad bet kokio paminklo J.Miltiniui nereikia.
Moteris sunerimusi, kad jauni skulptoriai, kurie nepažinojo Režisieriaus, nesugebės pastatyti jam tinkamo paminklo. B.Končiuvienės nuomone, reikia galvoti apie ateinančias kartas.
„Ne sau statome paminklą, o tiems, kurie gyvens po mūsų. Labai svarbu, kad jie, pamatę paminklą, įsivaizduotų, koks žmogus buvo J.Miltinis. Pamačiusi projektus nenorėčiau nė vieno matyti prie teatro, nes juose nėra jo”, – rašė B.Končiuvienė.
Raimonda Mikučionytė