Rėmuo trukdo normaliai dirbti, miegoti, tenka keisti įpročius ir pomėgius.
Padidėjęs rūgštingumas daugeliui žmonių tik iš pradžių atrodo nereikšmingas dalykas. Ignoruojant šį virškinimo sutrikimą ar gydant netinkamai gyvenimas gali tapti nepakeliamas. Net ir laikantis kuo griežčiausios dietos nepraeina ligos simptomai: pavalgius pykina, pučia pilvą, jaučiamas deginantis skausmas skrandyje. Tai trukdo dirbti, išsimiegoti, gerokai suvaržo įpročius, laisvalaikį.
Buvo apėmusi neviltis
Gydytoja akupunktūrininkė Valerija Stankienė prisimena, kad virškinimo sutrikimai ją vargino nuo jaunystės: „Nesvarbu, kad ir ką suvalgydavau, kad ir lėkštę pieniškos sriubos, jausdavausi blogai. Skrandį ne tik skaudėdavo, bet ir grauždavo, negalėdavau vietos rasti. Tuomet man buvo diagnozuota diafragmos išvarža, atlikta operacija. Po jos kelerius metus jaučiausi geriau”.
Tačiau vėliau skausmai atsinaujino. Ligonė apėjo daugybę gydytojų, jai buvo atlikti įvairiausi tyrimai, taip pat ir vienas nemaloniausių iš jų – endoskopija. Pašnekovė net neprisimena, kiek kartų teko jį atlaikyti. Galiausiai V.Stankienei buvo diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga (GERL), liaudiškai vadinama rėmeniu.
„Gydžiausi visokiausiais vaistais. Tikriausiai nė vienas, skirtas įveikti GERL, neliko mano neišbandytas. Tačiau jie padėdavo tik laikinai. Jei po gydymosi kurso savijauta ir pagerėdavo, tai vos nustojus vartoti vaistus ir vėl pablogėdavo. Ilgainiui niekas nebepadėjo. Būdavo, išgeri ryte pavalgius tabletę, tai kokį pusvalandį jauti poveikį, o paskui ir vėl degina, graužia, neturi kur dėtis. O į darbą eiti reikia”, – aiškina ligonė.
Iš nevilties ji griebdavo liaudišką vaistą nuo rėmens – geriamąją sodą. Tuo momentu lyg ir apmalšdavo skausmas, o paskui būdavo dar blogiau: „Esu gydytoja, suprantu, kad soda tik meškos paslaugą daro. Jos išgėrus susidaro angliarūgštė, skatinanti išsiskirti druskos rūgštį, kuri dar labiau „ėda” skrandį. Tačiau negalėdavau iškęsti”.
Dieta nepadėjo
Beliko griežtai laikytis dietos. Sergantiesiems GERL negalima valgyti daugybės produktų: aštraus, riebaus, kepto, rūkyto maisto, sūdytų, sūrių, rūgščių patiekalų, pilvo pūtimą skatinančių vaisių ir daržovių. Negalima nė kavos, stiprios arbatos, šokolado, šviežių kepinių, pakenkti gali net cinamonas ir mėtos.
„Ir svečiuose beveik nieko negali valgyti, prie skanėstais nukrauto stalo sunku susilaikyti, net jei ir žinai, kad po to kentėsi. Yra buvę, kai tekdavo taurę šampano pakelti per kokį jubiliejų. Po to, parėjus namo, reikėdavo skrandį plauti, jei norėdavau užmigti, o ryte būti darbingai. Ir vynas netinka. Mažiausiai žalos daro degtinė, kiti stipresni gėrimai, tačiau ne daugiau kaip vieną taurelę per vakarą”, – juokiasi moteris.
V.Stankienę dar vargina osteoporozė, tenka vartoti vaistus ir nuo jos. O jie kenkia skrandžiui, dar labiau sutrikdo virškinimą.
„Mano gyvenimas iš esmės pasikeitė tik atsiradus naujiems, efektyviems vaistams. Juos vartoti reikia nuolat, tačiau po intensyvesnio gydymosi kurso savijauta taip pagerėja, kad pakanka vien palaikomojo gydymo ar praryti tabletę, jei blogiau jautiesi. Dabar galiu ir obuolį, nusilupus žievelę, suvalgyti, retsykiais pasmaguriauti ir kitais produktais, kurie ilgai buvo tabu”, – džiaugiasi moteris.
Deja, tie vaistai nebekompensuojami. Mėnesio gydymosi kursas kainuoja apie 100 litų. V.Stankienė nebedirba, tad tenka verstis vien iš pensijos. Jai reikia pirkti ne vien tik vaistus nuo GERL, bet ir nuo osteoporozės, kurie taip pat labai brangūs.
Vargina vis daugiau žmonių
Sergamumas GERL sparčiai didėja daugelyje išsivysčiusių šalių, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje ši diagnozė nustatyta apie 10 proc. gyventojų. Tačiau žinoma, kad rėmuo, besikartojantis po kelis kartus per savaitę, vargina apie trečdalį lietuvių. Deja, pas gydytojus jie neskuba.
Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas docentas Kęstutis Adamonis stebisi: „GERL simptomus ligoniai vidutiniškai kenčia 1,5 metų, tik po tiek laiko eina pas gydytojus. O juk nustatyta, jog jie jaučiasi blogiau nei sergantieji krūtinės angina, kitomis širdies ligomis. Rėmuo, atpylimai, pykinimas, pilvo pūtimas, graužimas, skausmas tampa kasdienybe”.
Be to, rizikuojama patirti komplikacijas. 10 proc. sergančiųjų stemplėje randama erozijų. Gali išsivystyti stemplės opa, erozinis uždegimas, kraujavimas, Bareto stemplė. Ši būklė labai padidina tikimybę susirgti stemplės vėžiu – tai gresia apie 10 proc. turinčių Bareto stemplę.
„Ne visiems ligoniams lengva diagnozuoti GERL. Apie 60 proc. jų serga neerozine ligos forma, tad tyrimų metu nenustatoma jokių pakitimų stemplėje. Paplitusi ir netipiška ligos forma, klaidinanti ligonius ir gydytojus, kai dėl GERL atsiranda gerklų, bronchų, plaučių, burnos pakitimai”, – sako gydytojas.
Juos sukelia per nesandarų rauką, kuris uždaro skrandį, iš jo į stemplę kylančios rūgštys. Tai lemia kelios priežastys: darbas pasilenkus, nereguliarus valgymas, kai vakare norima atsigriebti už visą bado dieną, piktnaudžiavimas riebiu, saldžiu maistu, alkoholio, tabako, vaistų vartojimas.
Svarbu tinkamai gydyti
K.Adamonio teigimu, svarbu ligą ne tik kuo greičiau diagnozuoti, bet ir tinkamai gydyti. Jaučiantys rėmenį ir kitus ligos simptomus žmonės turėtų kreiptis į savo šeimos gydytojus, kurie ir be papildomų tyrimų ar specialistų konsultacijų esant tipiškiems GERL simptomams gali skirti vaistus.
Užsienio šalių praktika rodo, kad tokiais atvejais gali būti skiriamas kontrolinis gydymo kursas, trunkantis nuo 2 savaičių iki mėnesio. Jei per tą laiką ligonio savijauta pagerėjo, nusiskundimai išnyko, jam galima diagnozuoti GERL. Būtina sąlyga – skirti šiuolaikinių vaistų, kurie efektyvūs 70-90 proc. ligonių.
„Mūsų gydytojai linkę iš karto siųsti ligonius pas specialistus arba endoskopiniam tyrimui. Dėl to susidaro didžiulės eilės, žmonės priversti ilgai kentėti blogą savijautą. Daliai ligonių tyrimai atliekami visai be reikalo, ypač jei sergama neerozine ligos forma – tokiais atvejais nerandama jokių pakitimų”, – svarsto K.Adamonis.
Jam kelia nerimą, kad jau kelis mėnesius modernūs ir efektyvūs vaistai nebekompensuojami. Anksčiau jie 80 proc. kompensuoti sergantiesiems erozine ligos forma. Tik nedaug ligonių gali patys už juos susimokėti, todėl kiti renkasi senos kartos medikamentus, kurie gyvenimo kokybės iš esmės nepagerina, ir toliau tenka kentėti skausmus, nemalonius pojūčius.
Naujieji vaistai sukuria palankią rūgšties terpę, leidžiančią užgyti gleivinės žaizdoms, užkertantys kelią jų piktybėjimui ir komplikacijoms, taip pagerina ligonių būklę, kad jie gali beveik užmiršti ligą, nors ji yra lėtinė, linkusi atsinaujinti. Be to, vaistus galima vartoti ir tik esant reikalui – prieš egzaminą, stresinėje situacijoje, taip užbėgant už akių tokiais atvejais dažniems ligos paūmėjimams.
Giedrė Budvytienė