Euro zonoje yra ūkio atsigavimo ženklų, tačiau nėra būdo, kaip artimiausiu metu išspręsti lėto ekonomikos augimo problemą, teigė 12 euro zonos šalių finansų ministrai.
Jų santūrus optimizmas išsakytas nepaisant Europos centrinio banko (ECB) perspėjimo, kad zonos ekonomikos rezultatai dar suprastės, jei skubiai nebus imtasi reformų.
„Teigiama žinia yra ta, kad mes galime būti optimistiškesni nei buvome pastaruoju metu”, – spaudos konferencijoje po ministrų susitikimo teigė Austrijos finansų ministras Karlas Heincas Graseris (Karl-Heinz Grasser).
„Mūsų nuomone, grupė rodiklių liudija, kad augimas turėtų sustiprėti… ir antra metų pusė turėtų būti geresnė nei pirmoji”, – kalbėjo jis.
Ministrai analizavo, dėl kokių priežasčių ūkio atsigavimas šiame ekonomikos cikle buvo lėtesnis nei ankstesniame. Tačiau paklausus, kaip galima sustiprinti plėtrą, Nyderlandų finansų ministras Geritas Zalmas (Gerrit Zalm) teigė: „Nėra skubių situacijos pataisymo priemonių”.
Ekonomistai mano, kad euro zonos ūkio augimas, kuris šiemet turėtų siekti 1,2-1,3 proc., palyginti su 2,1 proc. augimu pernai, iš dalies yra stabdomas griežtų darbuotojų apsaugos įstatymų, dėl kurių pastoviai išsilaiko didelis nedarbas.
Dar viena lėtėjančio augimo priežastis – brangi nafta, tačiau G. Zalmas teigė, kad euro zonos šalys gali gyventi su dabartiniu maždaug 58 JAV dolerių už barelį naftos kainų lygiu.
ECB vadovas Žanas Klodas Trišė (Jean-Claude Trichet) pirmadienį Briuselyje teigė, jog euro zonos šalys turi suteikti darbdaviams daugiau laisvės priimant į darbą ir atleidžiant darbuotojus, kad nebūtų leista dėl senstančios populiacijos metiniam ekonomikos augimo tempui sulėtėti iki mažesnio nei 2 proc. lygio iki 2010 metų.
2005-10-11 07:59