„Aš esu mezgėja, bet nė dienos šio darbo neteko dirbti”, – sako floristė Vilma Osinskienė, jau vienuolika metų kurianti grožį iš gėlių.
Floristika – koks tai amatas?
Tai puokščių gamyba, namų, vitrinų, stalų puošyba… Kad ir kokią puokštę daryčiau – man kiekviena vienodai svarbi, kiekviena teikia malonumo, gerų emocijų…
Ar klientai reikalauja ko nors nepaprasto?
Na, mes patys ieškome ko nors nestandartinio, įdomesnio, netradicinio. Bet lietuviai linkę rinktis paprastumą.
O užsieniečiai?
Kartą atėjo toks vyrukas ir paprašė surišti visas salono puokštes. Tuo metu buvo apie dešimt padarytų puokščių. Na, ir surišome visas į vieną. Užsieniečiams nėra svarbus koloritas, tarpusavio derėjimas. Jiems kas „nupjauta dalgiu”, turi būti surišta į glėbį. Kuo „kreiziau”, tuo jiems geriau.
O jums pačiai kokios puokštės gražios?
Klasikinės. Jos tinka kiekvienam žmogui. Įmantresnę darant, reikia pažinoti žmogų, kad jam ji patiktų. Nors būna, kad užsakovui puokštė nepatinka, o tam žmogui, kuriam ji skirta, – labai patinka. Pats užsakovas vėliau tai patvirtina.
Ar visi gali išmokti kurti puokštes?
Svarbiausia – meilė darbui ir didelė kantrybė. Yra tokių darbelių, prie kurių reikia dirbti keturias penkias valandas, o kartais ir daugiau. Čia reikia kruopštumo ir meilės. O ta technika be pajautimo, kas dera, o kas ne, vadina nedidelį vaidmenį.
Turbūt jūs labai mylite augalus.
O kaipgi. Augalai man visi gražūs, norisi kiekvieną paliesti, – ar ta gėlė nuskinta laukuose, ar labai brangi.
Kokias puokštes renkasi nuotakos?
Tokia mada, kad būtų žiedas prie žiedo, suspausta puokštelė. Rožių labai daug. Na, kitos nori spalvingų lauko gėlių. Dar kitos – kuo įmantresnės. Prašo ir skėčių, apyrankės, skrybėlės iš gėlių. Prašo lauko gėlių žiemos metu… Aišku, padarome, iš nelietuviškų, atvežtinių gėlių.
Kartą jau darbo pabaigoje įbėgo į saloną nuotakos tėvai ir paprašė padaryti puokštę rytdienai. Sakau, kad jau nebėra didelio gėlių pasirinkimo… O jie sako – mes nupirksim, jūs tik padaryskit. Nežinau, iš kur, bet atvežė tas gėlytes, kokių norėjo. Pasirodo, kažkoks gėlių salonas nuotaką labai nuvylė – padarė ne tokią puokštę, kokios ji norėjo. Nuotakos norus reikia tenkinti. Negavai tokių gėlių, kokių prašė, – skambink, derink su ja, kuo gali pakeisti ir pan. Negalima nuotakai daryti kaip papuolė…
O kokią jūs padarytumėte puokštę nuotakai, pagal savo skonį?
Tai priklauso nuo jos suknios, makiažo, pamergių suknelių, jaunojo kostiumo. Tada parinkčiau puokštės formą – ar apskrita, ar svyranti, ar lašo formos.
Jus supa daugybė gėlių. Kuri jūsų mėgstamiausia?
Man labai patinka herberos. Patinka ramunės. Oranžinės, geltonos gėlės… Visos gražios, – šypsosi gėlininkė.
Jūsų namai turbūt skendi gėlėse?
Žinot – kriaučius, šiaučius, o pats be batų… Namuose vazoninių gėlyčių yra, bet tokių darbų – nelabai. Pas mamą yra, vieną kitą pasidarau, bet tai padovanoji, tai šiaip atiduodi… Pas mane neužsibūna.
Kokių dar turite pomėgių?
Namie mėgstu aplikuoti baldus jūros išmestais pagaliukais. Mes visa šeima renkame, o po to klijuojame kartu su vyru. Kai noriu ramybės, poilsio, tada ir pasineriu į tą klijavimą.