Paklaustas, kodėl iš visų gyvenimo sričių pasirinko gėles, floristas dizaineris Marius Matutis šypsodamas atsakė: „Turbūt iš meilės gamtai”. Baigęs Klaipėdos aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, vėliau – kolegiją, Marius jau šešti metai modeliuoja augalus.
Galbūt jūsų tėvai buvo gamtininkai?
Ne, nieko panašaus. Bet jie mėgo gamtą, todėl ir man ji nebuvo svetima.
Ar gėlininkai – ypatingi žmonės?
Ypatingi?.. Gal sakyčiau – kūrybingi. Jie turi savo požiūrį, tam tikrą nuojautą. Kaip ir dailininkai ar režisieriai. Populiaru sakyti, kad sėkmė – tai vienas procentas talento ir devyniasdešimt devyni – darbo, bet tas vienas procentas daug lemia. Jeigu jo neturi… Išmokti galima, bet tai nebus kūryba, tai bus tik techniška, mechaniška…
Floristas dizaineris kuria ir aplinką, ne tik puokštes?
Taip. Aplinkos modeliavimas – monumentalus darbas. Tai darai ne vieneriems metams, gal visam gyvenimui.
Kokių pageidavimų būna?
Visokių. Nors mūsų žmonės dar nepageidauja ko nors ypatinga. Lietuviai labiau mėgsta klasikinį stilių, o prie tų įmantrybių nėra pratę.
Nepatenkintų pasitaiko?
Visokių žmonių yra. Visos problemos – dėl pinigų. Nenori mokėti – rodo nepasitenkinimą darbu. Prasideda kabinėjimaisi dėl to ir ano. Stengiasi nusiderėti.
Ar nekirba mintis apie savo verslą?
Taip. Žmogui norisi vis daugiau. Kai reikia dalytis su firma, tada ir pagalvoji apie savo verslą. Bet čia yra ir pliusų, ir minusų. Dirbdamas ne savo firmoje, mažiau rizikuoji, čia mažiau atsakomybės nei savojoje.
Jūsų namai tikriausiai labai gražūs.
Kol kas dar neturiu savo būsto, sodybos, kurią galėčiau puošti. Bet jei turėčiau, manau, kad būtų lygi veja ir daugiau nieko.
Mėgstate minimalizmą.
Aš retai būnu visiškai patenkintas savo darbu, o savo namuose ką nors pasidaryti yra sudėtinga, nes kiekvieną savaitę vis kitų minčių atsiranda, ir daug paprasčiau tas mintis įgyvendinti pas klientą nei pas save. Pastatysiu ir vėl griausiu, – juokiasi. – Nes nuolat naujų minčių atsiranda.
Spėju, kad ir kur eitumėte, visąlaik stebite aplinką.
Taip, negaliu važiuodamas pro šalį nepastebėti to, kuo užsiimu. Nesvarbu, kur važiuoju – Lietuvoje ar užsienyje, vis tiek stebiu.
Kūrybiniai darbuotojai neturi laisvalaikio.
Tikriausiai taip ir yra. Bet man toks darbas suteikia optimizmo. Aš žiūriu į gyvenimą šviesiomis akimis.
Irena Kyguolytė