Uostamiesčio kultūrai atsiveriant vis daugiau naujų erdvių, pradeda aiškėti, jog Klaipėdoje tiesiog trūksta pajėgų joms užpildyti. Vietos menininkams snaudžiant, į uostamiestį kūrėjus tenka importuoti, o patrauklūs objektai netrunka atsidurti verslo struktūrų žinioje.
Iki šių metų pabaigos Klaipėdos savivaldybės taryba turi patvirtinti kultūros politikos metmenis 2006-2010 metams. „Vakarų ekspresas” užbėgo už akių ir patyrinėjo, kurlink orientuojamas uostamiesčio kultūrinis gyvenimas.
Viešą konkursą laimėjusi Artašeso Gazariano vadybos ir demokratijos mokykla spalio 25-26 d. organizuoja konferenciją „Klaipėdos miesto kultūros plėtros vizija”. Jos metu bus apibendrinti praėjusio penkmečio Klaipėdos savivaldybės kultūros politikos rezultatai, išanalizuoti uostamiesčio kultūrinių įstaigų pateikti duomenys, susiję su jų finansavimu, išlaidomis, patalpų eksploatacija, etatais, renginių lankomumu. Apibendrinus konferencijos medžiagą bus sudaryta darbo grupė, kuri ir parengs Klaipėdos kultūros politikos metmenis ateinančiam penkmečiui.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vidas Pakalniškis vengė išankstinių išvadų, tačiau išskyrė keletą numatomų būsimos miesto kultūros politikos krypčių.
„Pastaruoju metu Savivaldybė daug investavo į kultūros įstaigų renovaciją. Naujam gyvenimui atgimusi Klaipėdos koncertų salė jau pradėjo aktyvią profesionalios akademinės muzikos sklaidą. Šiuo metu kapitaliai remontuojami Dailės parodų rūmai. Jau dabar kitų metų Tarybos planuose atsiranda projektai, susiję su patrauklių Klaipėdos kultūrinių erdvių – Kultūros fabriko bei Menų-amatų kvartalo – suformavimu. Galiu užtikrinti, kad ir toliau bus tęsiamas bei tobulinamas kultūros projektų finansavimas”, – vardino svarbiausius uždavinius Kultūros skyriaus vedėjas.
Idee fix – kultūros fabrikas
Daugelyje Europos valstybių ištuštėjusiuose pramoniniuose pastatuose veikia kultūros industrijos. Panaši veikla vykdoma ir Vilniuje, buvusioje „Tiesos” spaustuvėje įkūrus „Menų spaustuvę”. Šiais pavyzdžiais vadovaudamasis Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius prieš porą metų iškėlė idėją įkurti panašų Kultūros fabriką senajame tabako fabriko pastate Bangų gatvėje. Jį buvę šeimininkai Savivaldybei perdavė už 1 litą su sąlyga, kad pastatas bus pritaikytas visuomeninėms reikmėms.
Siekiant patikrinti kultūros fabriko idėją netradicinėje erdvėje, tabako fabriko angare 2003 m. buvo surengtas pirmasis teatro festivalis – „Rudens sezonas tabako fabrike”. Festivalį organizavo vilniečių pajėgos – buvusi klaipėdietė, Oskaro Koršunovo teatro vadybininkė Ada Paukštytė bei Lietuvos šokio informacijos ir edukacijos centro direktorius bei „Menų spaustuvės” vadovas Audronis Imbrasas. Renginys pavyko, sulaukė didžiulio publikos susidomėjimo.
Anot V. Pakalniškio, kultūros fabriko poreikį Klaipėdoje patvirtino itin sėkmingai šioje vietoje dvejus metus iš eilės „prigijęs” tarptautinis mažųjų kino formų festivalis „Tinklai”, publikos susidomėjimo sulaukę vasarą surengto tarptautinio festivalio „Plartforma” šiuolaikinio šokio projektai.
Sutapimų virtinė
Tai, kad praėjusiais metais antrąjį „Rudens sezoną” ėmus organizuoti klaipėdiečių komandai, neįvyko keletas numatytų spektaklių ir festivalis stokojo publikos dėmesio, o šiemet klaipėdiečiai „Rudens sezono tabako fabrike” iš viso nesulaukė (nors konkursas buvo skelbiamas net tris kartus, ir ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje), V. Pakalniškis vadina sutapimų virtine.
„A. Paukštytė šio renginio nesiėmė todėl, kad numatytas festivalio laikas sutapo su O. Koršunovo teatro renginių laiku. Pernykščiai entuziastai nesiryžo vėl imtis šio projekto. O kitos klaipėdiečių organizatorių grupės neatsirado. Manau, kad tam įtakos turėjo ir angaro neperspektyvumas. Koks tikslas kažkuo užsiimti, jei žinai, kad neįsitvirtinsi?” – retoriškai klausė V. Pakalniškis.
Tramplynas verslui
Pernykščio „Rudens sezono” nesėkmes jo organizatorius Ovidijus Petkevičius teisino buitinėmis ir techninėmis problemomis.
„Gaisrininkų ir kitų tarnybų reikalavimai renginiams angare – didžiuliai. Tai suprantama, nes renginys visuomeninis, tačiau tai ir atbaido, nes juos įgyvendinant užsiimti kūrybine veikla nelieka nei laiko, nei pinigų”, – sakė O. Petkevičius.
Pašnekovas pateikė Vilniaus „Menų spaustuvės” kaip nuolat veikiančios kultūros institucijos pavyzdį ir akcentavo, jog ten tokios problemos nekyla, nes yra atsakingas žmogus, koordinuojantis įstaigos ūkį ir veiklą.
„Jei iš tiesų norima tabako fabriką paversti kultūros fabriku, reikėtų tikslingai to siekti. Dabar man atrodo, kad meno renginiai tapo tramplynu įrodant šios vietos patrauklumą verslo investicijoms. Nenustebsiu, jei tabako fabriko angaras, o taip pat ir piliavietės teritorijoje esantys buvę Laivų remonto įmonės pastatai, kuriuose vyko festivaliai „SEAS” ir „Plartforma”, netrukus bus pritaikyti komerciniams tikslams”, – samprotavo O. Petkevičius.
Netinka nei teatrui, nei šokiui
O. Koršunovo teatro vadybininkė A. Paukštytė įsitikinusi, kad Klaipėda vienintelis miestas Lietuvoje, turintis specifinę dvasią, atmosferą bei gerai išsaugotas erdves, tinkančias alternatyvaus meno sklaidai.
„Po pirmojo, mūsų manymu, ne visai pavykusio „Rudens sezono tabako fabrike” mes norėjome rengti šį festivalį. Nežinau, kokiu stebuklingu būdu jis buvo patikėtas klaipėdiečiams ir, mano nuomone, nuskendo bendrame kontekste. Šiais metais į mus buvo kreiptasi per vėlai – mes jau buvome užsiėmę festivaliu Druskininkuose bei „Sirenomis” Vilniuje. Be to, buvo pasakyta, kad spektakliai negalės vykti angare, tik senajame tabako fabrike, kuris labai nepalankus teatro scenai ir absoliučiai netinkamas šokio projektams. Visgi Klaipėdos kultūros fabriko idėjos mes nelaidojame ir tikimės, kad jei ne rudens sezoną, tai kitokį alternatyvaus meno renginį čia suorganizuosime”, – dėstė kultūros vadybos profesionalė.
Tai, kad tokie projektai, kaip „Rudens sezonas tabako fabrike” ar šiuolaikinio meno festivalis „SEAS” Klaipėdoje – tik kartais sužibančios žvaigždės, A. Paukštytė kaltina miesto Savivaldybės Kultūros skyrių, nesugebantį tiek laiko suformuoti konkrečios ir galutinės tokias neformalaus meno formas palaikančios politikos. „Kita priežastis – kultūros vadybos profesionalų trūkumas. Šiuolaikiškų kultūros vadybininkų invazija į uostamiestį – būtina, nes Klaipėdoje labai ryškios kultūros viešųjų ryšių, festivalių organizavimo, ypač publikos ugdymo ir prisiviliojimo problemos”, – vardino pašnekovė.
Reliktas moderniame kvartale
Klaipėdos savivaldybė jau yra parengusi 12 ha teritorijos, į kurią patenka ir buvęs tabako fabrikas bei Jono kalnelis, detalųjį planą. Joje numatoma įkurti laisvalaikio ir pramogų zoną, pastatyti gyvenamuosius namus, naują tiltą per Danės upę bei nutiesti naują gatvę.
50 milijonų litų kainuosiantis projektas jau pradėtas įgyvendinti. Nuo liepos 25 d. įsigaliojo sandėris, pagal kurį Klaipėdos savivaldybei priklausiusi teritorija arčiau tabako fabriko su trimis pastatais, tarp jų ir tabako fabriko angaru, kuriame vyko kultūriniai renginiai, atiduota AB „Kretingos grūdai”. Mainais už tai miestui atiteko teritorija su pastatais Gluosnių gatvėje. Būtent čia numatyta tiesti naują gatvę ir statyti tiltą.
Miestas pasiliko senąjį tabako fabriko pastatą bei jo prieigas iki Jono kalnelio. Tad teorinė galimybė čia įkurti kultūros fabriką yra. „Bet ar nebus taip, kad Savivaldybė investuos į kultūros fabriko erdvės sutvarkymą, o paskui nerasime žmogaus, norinčio ir sugebančio jį administruoti”, – po neįvykusio trečiojo tabako sezono baiminosi Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
Nerimauti yra dėl ko. Klaipėdos senamiesčio teritorija atrodo labai patraukli verslininkams. Neseniai Klaipėdoje pasklido gandas, kad AB „Kretingos grūdai” naująjį savo turtą ketina parduoti Šiaulių bankui. Martynas Armonaitis, AB „Kretingos grūdai” finansų ir ekonomikos direktorius, šios informacijos nepaneigė.
„Mes ieškome partnerio, su kuriuo galėtume investuoti į komercinės, visuomeninės paskirties kvartalo sukūrimą, kaip numato detalusis šios teritorijos planas. Konkretaus teritorijos užstatymo pastatais projekto dar neturime”, – trumpai apie komercinius planus kalbėjo M. Armonaitis.
Apie kultūros fabriko kaimynystę pašnekovas atsiliepė palankiai: „Šalia komercinių ir visuomeninių pastatų gali būti ir kultūros objektas, tačiau jis taip pat turėtų būti pakeistas išoriškai, kad neatrodytų kaip nykus sovietmečio reliktas modernios statybos kvartale”, – savo nuomonę išsakė AB „Kretingos grūdai” finansų ir ekonomikos direktorius.
Pirma namas – paskui šeimininkai
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Vidas Pakalniškis entuziastingai prabilo apie dar vieną projektą – menų ir amatų kiemelį Daržų, Bažnyčių ir Vežėjų gatvių skersgatvyje.
„Įgyvendinus šį projektą bus vizualiai sujungtos šioje teritorijoje esančios kultūros erdvės – Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (pavadinimą ir veiklos kryptį pakeitę buvę Menininkų namai. – Aut. past.), Etnokultūros centras ir Daržų g. 10 esantis pastatas. Stoginė, dabar skirianti Menininkų namų ir Etnokultūros centro kiemelius, ateityje turėtų tapti vieša, nuolat veikiančia kūrybine menininkų bei amatininkų dirbtuve”, – dėstė pašnekovas.
Tik apie Daržų g. 10 esantį, jau daug metų apleistą pastatą V. Pakalniškis kalbėjo nenoriai. „Pastato projektas buvo pradėtas rengti 1988 m., tačiau nebaigtas. Dabar šis statinys-vaiduoklis priklauso Savivaldybei ir turi būti restauruotas. Šiuo metu drauge su latviais esame pateikę paraišką Europos Sąjungos INTERREG fondui dėl jo remonto finansavimo „, – nukirto pašnekovas.
Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė pridūrė, jog tik tada, kai bus gautos lėšos pastato remontui, bus sprendžiama, kas jame įsikurs. Jau svarstyta tautinių bendrijų centro įsteigimo idėja, pasak valdininkės, pakibo ore, nes Tautinių mažumų departamentas neatrado lėšų, tautinės bendrijos nesutaria tarpusavyje.
„Dabar aišku tik tai, jog šio statinio paskirtis bus kultūrinė ir jis privatizuojamas nebus”, – užtikrino N. Laužikienė, patvirtindama problemą, kad Klaipėdoje jaučiamas aktyvių, idėjų nestokojančių kultūros vadybininkų, šiuolaikiškai mąstančių projektų vadovų trūkumas.
Kas išlaikys?
Tad ar Savivaldybės valdininkų puoselėjamos idėjos apie naujų kultūrinių erdvių sukūrimą išties pagrįstos realiais klaipėdiečių poreikiais ir galimybėmis?
Po vieno straipsnio apie kultūros fabriką „Vakarų ekspreso” interneto svetainėje atsirado štai toks 55-erių metų klaipėdiečio, prisistačiusio Ignu, komentaras: „Pokariu Klaipėdoje Dramos teatre pastogę surado 3 teatro trupės (lietuvių, rusų, muzikinė). Kas savaitę čia buvo galima pamatyti 6-7 spektaklius.
Dabar teatre įrengtos 2 scenos. Teatras atostogauja 3-4 mėnesius, o sezono metu per savaitę įvyksta 2-3 spektakliai. Muzikinio teatro scena išnaudojama apie 30 procentų.
Kaip dažnai vyksta renginiai Žvejų rūmuose, Klaipėdos universiteto, Lietuvos krikščioniškojo koledžo salėse?
Tad ar trūksta ploto, kur galėtų mūsų menininkai realizuoti savo sumanymus? Kieno pinigais sunkiu Lietuvai laikotarpiu bus išlaikoma nauja kultūros erdvė ir kultūros fabrikantai?” – klausia internautas.
Teisybės dėlei reikėtų patikslinti, jog Muzikinio teatro salės užimtumas 2004 m. buvo apie 64,5 procento, Dramos teatro – 50,2 procento. Tokius duomenis pateikia Statistikos departamento Klaipėdos teritorinė statistikos valdyba.
Jurga Petronytė
💡