Bankininkai nelinkę pūsti paskolų burbulo

Atvejai, kai iš nebepajėgiančių mokėti paskolos įmokų klientų bankai paima užstatytus butus, – tik pavieniai.

Taip teigiantys didžiųjų šalies komercinių bankų atstovai pabrėžia, jog skolos išieškojimas per teismą taikomas tik kraštutiniu atveju. Bankininkų nuomone, kol kas skambinti pavojaus varpais, esą vis giliau į skolas klimpstantys lietuviai ilgainiui nebepakels įsipareigojimų naštos, dar nėra reikalo.

Antra vertus, kas bus po dvidešimties metų – tokia yra vidutinė būsto paskolos trukmė – prognozuoti nedrįstama.

Į teismą – kritiniu atveju

Butus šiais metais prarado po keletą SEB Vilniaus banko, „Hansabanko“ ir „Nord/LB Lietuva“ nemokių klientų – tokius duomenis mūsų dienraščiui suteikė šių bankų atstovai.

„Tokių atvejų nedaug, tai nėra masinė nelaimė, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. – Niekas nepuola atiminėti buto, kartu su klientu ieškoma išeities.“

Anot J. Varanauskienės, bankai suinteresuoti padėti klientui išspręsti savo problemas, tuolab kad turto išieškojimo procesai brangiai atsieina.

„Hansabanko“ Privačių asmenų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė susidūrusiems su problemomis klientams pataria nebijoti ir kaip galima greičiau kreiptis į banką. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo didesnė tikimybė rasti būdą sunkumams įveikti. „Neišsprendžiamų problemų nėra, reikia tik žmogaus noro“, – teigė J. Gumuliauskienė. Direktorė pateikė pavyzdį, kad įmokų mokėjimas gali būti kuriam laikui atidėtas.

„Nord LB/Lietuva“ Specialiųjų aktyvų departamento direktorius Vaidotas Aleksius taip pat teigė, kad paskola gali būti restruktūrizuota, tai yra galima pakeisti jos mokėjimų grafiką.

Bankų atstovai vieningai tikina, kad išbandžius visas galimas išeitis skolininkui sudaroma galimybė pačiam parduoti užstatytą butą ir taip atsiskaityti. Ir tik esą visiškai kritiniu atveju kreipiamasi skolos išieškoti į teismą.

Beje, populiariuosius greito vartojimo kreditus imantys ir už juos remontuojantys butus, perkantys baldus, buities ar kompiuterinę techniką lietuviai neretai klaidingai įsivaizduoja, kad jei skolindamiesi bankui neužstato savo turto, tai juo ir nerizikuoja. Tačiau bankininkai teigia, kad nors butai ir neįkeičiami, įsiskolinimas vis tiek gali būti išieškomas iš jų turto ar darbo užmokesčio.

J. Varanauskienė pastebi, kad yra kategorija žmonių, kurie tikisi, jog jiems paskolos apskritai nereikės grąžinti.

„Paima vartojamąjį kreditą ir dingsta kur nors užsienyje. Nė vienos įmokos nesumokėję. Tačiau tokiems žmonėms bus vis sunkiau pasislėpti, jie bus vis labiau pasiekiami“, – perspėja SEB Vilniaus banko prezidento patarėja.

„Nord LB/Lietuva“ Mažmeninės bankininkystės departamento direktoriaus Marius Plitninko teigimu, daugiau nei 40 proc. šiemet ėmusiųjų greitojo vartojimo paskolą ją apdraudė. Anot jo, vartojimo paskolos su draudimu ypatingos tuo, kad paskolos gavėjo nedarbingumo, nelaimingo atsitikimo arba mirties atveju negrąžintą paskolos dalį padengia draudimo įmonė. Tokiu būdu kiti nelaimės ištiktos šeimos nariai yra apsaugojami nuo įsipareigojimų.

„Blogų“ paskolų daugės

Bankų duomenimis, vėluojantys mokėti įmokas klientai sudaro iki 1 proc. visos paskolų portfelio sumos. Pasak bankininkų, tai nėra daug.

„Mano nuomone, šiuo metu situacija yra labai gera ir nuogąstauti tikrai nėra ko. Mūsų banke vėluojančių klientų kaip tik mažėja. Be to, jei žmogus truputį vėluoja, tai dar nereiškia, kad jis turi rimtų problemų“, – teigė J. Gumuliauskienė.

Anot J. Varanauskienės, logiška tikėtis, kad ateityje vadinamųjų blogų paskolų daugės. Taip pat ekspertė pripažįsta, kad paskolų portfelis auga greičiau nei gyventojų pajamos ir kai kam tai kelia susirūpinimą, tačiau, jos nuomone, nerimauti dar anksti.

„Mūsų rinka dar labai jauna. Kas gali būti ateityje, nenorėčiau gąsdinti. Aktyviai skolintis lietuviai pradėjo tik prieš trejus metus. Kas bus po dešimties ar dvidešimties, kai gyvenimas keičiasi tokiais tempais, negali numatyti niekas“, – konstatuoja SEB Vilniaus banko atstovė.

V. Aleksiaus teigimu, Klaipėdos regiono klientai yra vieni atsakingiausių.

Kalbėdama apie pagrindines gyventojų, apsisprendusių imti būsto paskolą, daromas klaidas, J. Varanauskienė teigė, kad daug žmonių pernelyg optimistiškai vertina savo galimybes. „Prieš skolinantis patarčiau pasitreniruoti: kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą sumą pinigų, kurią skirtumėte paskolos įmokai, ir pažiūrėti, kaip seksis. Taip galima ir pradinį įnašą sukaupti“, – siūlo ekspertė.

Jei jūsų tėvai prasiskolinę, didelė tikimybė, kad ir jums sunkiai seksis vykdyti įsipareigojimus bankui – bent jau tą rodo tyrimai. Pasak J. Varanauskienės, olandai, aiškindamiesi, kokiais veiksniais remiantis galima būtų prognozuoti, kaip klientui seksis mokėti įmokas, pagrindiniu nurodo iš tėvų perimamą patirtį.

„Tarp kitų priežasčių, galinčių sutrukdyti grąžinti paskolą, yra pajamų, darbo, šeimos maitintojo praradimas. Taip pat lemia nesugebėjimas kontroliuoti savo pajamų bei informacijos stoka: žmogus, imdamas paskolą, ne visada supranta, ką daro“, – sako ekspertė.

Priverčia skolintis?

Anot J. Varanauskienės, kad ir kaip viliotų reklaminiai bankų lozungai, būtina objektyviai pasverti savo galimybes.

Ekspertė pripažįsta, jog bankams pradedama prikišti, kad šie kone priverčia paimti paskolą. Tačiau jai tokia nuomonė kelia juoką.

„Be žmogaus noro ir iniciatyvos nieko nebus. Paskolos tikrai nėra švaistomos į kairę ir į dešinę, visais atvejais bankas atsakingai svarsto, suteikti ar ne paskolą. Tačiau pirmiausia reikėtų atsakingai skolintis“, – kai kurių klientų pastebėjimus, kad visa atsakomybė ir rizika skolinantis tenka jiems, komentavo pašnekovė.

„Klientas, imdamas paskolą, savanoriškai prisiima atsakomybę už tos paskolos grąžinimą, – sako „Nord LB/Lietuva“ departamento direktorius V. Aleksius. – Jis privalo įvertinti savo finansinę situaciją ir įvairius variantus, kaip reikės elgtis, jei jo materialinė padėtis pasikeistų. Reikėtų nepamiršti, kad tam tikra prasme banko paskola yra kito kliento indėlis, už kurį bankas yra atsakingas.“

Anot J. Varanauskienės, paskolų portfelio augimą lemia įvairios priežastys, ne tik mažėjančios palūkanos bei vis lankstesnės skolinimosi sąlygos. Kita svari priežastis – daugėja žmonių, kurie objektyviai gali daugiau skolintis. „2004 metais didesnį nei 1200 Lt uždarbį gavo 474 tūkstančiai žmonių, o 2003-iaisiais tokių buvo 302 tūkstančiai“, – pažymėjo ekspertė, pridūrusi, kad tiems, kurių pajamos – 800 Lt, net neverta pradėti skolintis.

„Paklausa auga ir dėl demografinės padėties. Žinia, paskolas ima jaunesni – 25-35 metų žmonės. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo didelis gimstamumas, ši karta dabar kaip tik palieka tėvų namus.

Poreikis skolintis yra skatinamas ir pačios rinkos: nekilnojamojo turto kainos auga, paklausa didėja, o sykiu ir kainos, tad susidaro užburtas ratas“, – situaciją komentavo J. Varanauskienė.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad perkant madingas paslaugų prekes, audio- ir videoaparatūrą, kreditais naudotis ne visada racionalu. Mat, kitaip nei butai, šios prekės pinga.

Lietuvos komercinių bankų duomenimis, šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje klientams suteiktų paskolų buvo 19,8 mlrd. Lt. Iš jų paskolos gyventojams sudarė 6 mlrd. Lt, būsto paskolos – 4,5 mlrd. Lt.

2004 metų pirmojo pusmečio pabaigoje paskolinta buvo kiek daugiau nei 14 mlrd. Lt, vadinasi, paskolų apimtis padidėjo 40 proc.

Giedrė Petkevičiūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.