1990 metų spalio 9 dieną Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė laikinąjį Muitinės įstatymą, o dar po dviejų dienų buvo įsteigtas Muitinės departamentas, kuris rytoj mini 15-metų sukaktį. Apie nelengvą, o neretai ir tragišką – Medininkų žudynės – Lietuvos muitinės 15 metų kelią „Ekstra” kalbasi su Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generaliniu direktoriumi Rimučiu Klevečka.
– Dar Evangelijose muitininkas – ne pats teigiamiausias personažas. Neigiamas įvaizdis muitininką dažnai lydėjo ir ne vienerius metus atkūrus nepriklausomybę. Ar šis įvaizdis keičiasi į gerąją pusę?
– Klausimas su filosofine potekste, tačiau ir aš į gyvenimą stengiuosi žvelgti filosofiškai. Juk gyvename vienokioje ar kitokioje terpėje – muitininkai taip pat nėra izoliuoti nuo visuomenės. Kyšininkavimas ir kiti panašūs dalykai vis dar gajūs mūsų visuomenėje. Tačiau Lietuvai įstojus į ES, manyčiau, situacija turėtų pasikeisti iš esmės. Ir keičiasi. Taip pat ir muitinės įvaizdis: tai labai svarbus dalykas, tačiau jis neturi būti kuriamas dirbtinai.
Ką mes darome? Turime sukūrę neblogą pažeidimų prevencijos sistemą, turime ir specialų padalinį – Tarnybinių tyrimų tarnybą, kurios pagrindinis uždavinys – ištirti tuos potencialiai rizikingus muitininkus. O darbas muitinėje visada potencialiai rizikingas, nes muitininkai nuolat kontaktuoja su klientais, kurie už tam tikrus veiksmus gali siūlyti atlygį. Tačiau visada sakau, kad Lietuvos muitinėje dirba visi sąžiningi pareigūnai, kol neįrodyta priešingai. Didelis išbandymas buvo, kai prieš stojant į ES iš muitinės reikėjo atleisti apie 400 darbuotojų. Manyčiau, kad tai buvo apsivalymo procesas, kuris mums pavyko.
Žinoma, sunku pasakyti, ar galima visiškai eliminuoti nesąžiningus žmones, tačiau šiuo aspektu daug vilčių siejame su e.muitinės įdiegimu. Šis darbas dirbamas labai intensyviai. Vadinamosios nepopierinės technologijos iki minimumo sumažina dokumentų klastojimo galimybes, nes kompiuterio apgauti iš esmės neįmanoma. Per ketverius pastaruosius metus informacinių technologijų srityje, kuri yra neatsiejamas instrumentas kovojant su korupcija, pasiekėme labai gerų rezultatų. Tad muitininkas, ketinantis daryti pažeidimą, turėtų gerai pasverti esamą riziką ir galimus padarinius.
Laimėjimus kuriant e.muitinę norime parodyti tarptautinėje parodoje „Infobalt 2005”, kuri vyks spalio 27-29 d. Vilniuje.
– ES normatyviniai aktai muitinės darbą įstatė į tam tikrus griežtus rėmus ir tam tikra prasme palengvino. Tačiau turime milžinišką išorinę ES sieną. Ar Lietuvos pareigūnai sugebėjo prisitaikyti prie savotiškų tarpininkų tarp Rytų ir Vakarų vaidmens?
– Čia svarbus tarptautinis kontekstas – ir vadinamosios trečiosios valstybės (ne ES narės) yra Pasaulio muitinės organizacijos (PMO) narės. Šiemet pirmą kartą buvo patvirtinti šios organizacijos standartai, jų privalo laikytis visos 168 valstybių, priklausančių PMO, muitinės.
Taigi manyčiau, kad dėl ES sienos apsaugos muitinė didelių problemų neturi. Rengiamės priimti šį iššūkį. Dabar jis tapo mūsų kasdiene pareiga. Pagrindinis dalykas mums – išankstinis informacijos gavimas, kad galėtume įvertinti Lietuvos link judančio krovinio galimą riziką. Tai sudėtingas ir kompleksinis uždavinys, nes tarpininkai, tiekėjai ar gavėjai – visi turi tam tikrą rizikos laipsnį, kurį mums reikia įvertinti. Įvertinus riziką, lieka pasirinkti tinkamą tikrinimo būdą. Tas prevencinis darbas, reikalingas didelių intelektualinių resursų, galingų informacinių technologijų, atliekamas visos Europos ar net pasaulio mastu.
Galiu drąsiai teigti, kad muitinės informacinė sistema yra didžiausia ir sudėtingiausia Lietuvoje.
Tam tikrų rūpesčių toje tūkstančio kilometrų rytinės sienos atkarpoje kelia specifinės prekės – ginklai, narkotikai, sprogmenys, kurie taip pat gali keliauti per sieną. O vienas naujų pasaulio muitinių uždavinių ir iššūkių yra ir kova su terorizmu. Muitinė šioje srityje turi didžiulių privalumų, nes yra įdiegusi instrumentus ir sugeba kontroliuoti tokias prekes. Kitos teisėsaugos institucijos tiria jau įvykusius faktus, o mes susitelkiame į kasdienę prevenciją. Tai išskirtinio intelekto reikalingas darbas, tad ir sąnaudos geram muitininkui parengti yra milžiniškos. Todėl esame sukaupę geriausių Europos muitinių patirtį. Manau, kad tai yra dėsninga, kad iki šiol paramą gavę, dabar kaip ekspertai ją teikiame Moldovai, Ukrainai, Gruzijai, Armėnijai jau mes. Tai rodo, kad mūsų pareigūnų pasirengimas labai išaugo, kad Europos Komisija vertina mūsų specialistus ir pasitiki jais.
Ties rytine siena dar susiduriame su infrastruktūros problemomis – mes ją turime pakankamai išplėtotą, o baltarusiai – dar ne. Panaši padėtis ir dėl Kaliningrado srities. Todėl ir tos automobilių eilės dar susidaro. Jei jų infrastruktūra būtų išplėtota kaip mūsų, tokių problemų nekiltų. Gal ir per garsiai pasakysiu, bet pasakysiu, kad tikrai esame savo regiono muitinių lyderiai, ir tai atitinka politinius mūsų valstybės tikslus.
– Ar daug problemų sukelia buitinės (cigarečių, alkoholio, degalų ir pan.) kontrabandos, kuri dėl kainų skirtumo tikriausiai nemažės, srautas ir mastas?
– Kontrabandos sąvoka pastaruoju metu pasidarė tokia populiari, kad reikėtų aiškiau apsibrėžti, kas yra kontrabanda, o kas – nelegali prekyba. Yra keleivių režimo taisyklės, kuriomis nustatyta, kiek kiekvienas asmuo gali vežtis tam tikrų prekių, neapmokestinamų muitais ir mokesčiais. Tarp jų – cigarečių, alkoholio, degalų.
Todėl, jei asmuo sieną per dieną kerta ir kelis kartus, įsiveždamas vadinamąją akcizinių prekių normą, tai jis daro legaliai. Jei jis sugeba sukaupti didelį kiekį tų prekių ir perparduoti, tai čia jau vyksta nelegali prekyba, kurią drausminti privalo vidaus rinką kontroliuojančios institucijos. Niekam ne paslaptis, kad nemažai pasienio gyventojų tik taip gali susikurti sau pragyvenimą, nes jie paprasčiausiai neturi darbo. Esame apskaičiavę, kad tų legaliai įnešamų „normų” ir jau nelegalios prekybos mastas tikrai nėra mažas. Ir mes stengiamės, kad tuo būtų kuo mažiau piktnaudžiaujama. ES ir mūsų šalies teisės aktais nustatyta, kad tas be mokesčių įvežamas prekių kiekis turi būti skirtas savo reikmėms, jis negali būti vežamas reguliariai. Jei tos prekės vežamos reguliariai, jos turi būti apmokestinamos.
Su tikrąja kontrabanda, manau, sugebame kovoti gana efektyviai. Su ja kovoti skatiname visą visuomenę, ypač verslą. Su verslo asociacijomis esame pasirašę keliolika supratimo memorandumų, nuolat keičiamės informacija.
– Lietuvos muitinė pradėta kurti nuo nulio, o po penkiolikos metų jau kalbate apie vieną sėkmingiausiai regione veikiančių muitinės sistemų. Kaip pavyko žengti tokiais septynmyliais žingsniais, kur dar tobulėsite?
– Sunku buvo pasirinkti vienintelį kelią, kuris garantavo dabartinės veiklos sėkmę. Pavyko ne tik įdiegti kompiuterines sistemas, bet ir padėti surasti motyvaciją, suprasti misijos svarbą ir čia dirbantiems žmonėms. Per santykinai trumpą laiką pavyko suburti darbingą ir kūrybingą kolektyvą.
Tokia jau buvo tradicija: į kiekvieną naują muitinės vadovą visi žiūri kaip į laikiną, nes žino, kad greitai dėl kokių nors priežasčių jį pakeis kitas. Neturėjau garantijų ir aš, kad greitai nebus padėkota už tarnybą ir atsisveikinta. Tačiau man pasisekė, nes kolektyvas priėmė ir patikėjo manimi. Tad drauge per ketverius metus pasiekėme tikrai neblogų rezultatų. Ir toliau neketiname trypčioti toje pat vietoje. Jau kitais metais savo institucijoje turėtume įdiegti kokybės vadybos sistemą, kurią turi labai nedaug šalies institucijų. Be to, e.muitinė, prekybos procedūrų supaprastinimas, palengvinimas, saugumo užtikrinimas jau senokai yra neatsiejama mūsų veiklos dalis.
– Policija vis dažniau bando įtikinėti bendrapiliečius, kad ji yra draugė, pagalbininkė, o ne priešininkė. Ar galėtumėte drąsiai teigti, kad ir muitininkas yra žmogaus draugas?
– Pirmiausia – turime Lietuvos muitinės pareigūnų etikos kodeksą. Muitininkas neturi būti nei draugas, nei priešas, o tik korektiškai ir paslaugiai aptarnauti muitinės klientus bei nepriekaištingai vykdyti valstybės jam patikėtą pareigą.
Be fiskalinio ar mokesčių surinkimo vaidmens, atliekame ir labai svarbią rinkos apsaugos funkciją, kad į rinką nepatektų falsifikuotų, pavojingų prekių, kad būtų garantuota sąžininga konkurencija. Tie minėti supratimo memorandumai su įvairiomis asocijuotomis verslo struktūromis atspindi tai, kad propaguojame abipusę partnerystę tarp muitinės ir verslo, palaikome teisėtą verslą. Mes sakome: jei visi laikysimės tų pačių principų, tai niekam neatsiras noro naudojantis muitine atlikti kokią nors invaziją į rinką ar iškreipti ją. O jeigu visi laikomės vienodų žaidimo taisyklių, tai muitinė atsiduria tokioje padėtyje, kai padeda verslui.
Didelės konkurencijos sąlygomis norime tapti geriausia muitine Europoje, dirbti kaip labai gerai suderintas laikrodis. Ambicijų, noro ir sąlygų tam turime ir tai atsispindi mūsų ilgalaikėje strategijoje iki 2010 metų.
Visada sakau, kad mes, naujokės, turime privalumų prieš senąsias ES valstybes, nes daug ką galime pradėti nuo tuščio popieriaus lapo. Juk žinote, kad kartais daug sunkiau straipsnį suredaguoti, nei jį parašyti.
Dar norėčiau pasakyti, kad muitinė iš kitų institucijų skiriasi dar ir tuo, kad atvirai kalbame ne tik apie gerus, bet ir nemalonius dalykus. Stengiamės ne kaltų ieškoti, o galvoti, kaip esamas problemas išspręsti. Kai žmonės nebijo kalbėti apie tas problemas, sulaukiama gerų rezultatų.
„Ekstra”