Lankytojų nebeįsileido
Prie Simono Daukanto skulptūros ir Jono Basanavičiaus paveikslo – alkoholiniai gėrimai ir užkanda. Tokį vaizdą, nuo kurio šie du Lietuvos šviesuoliai turbūt karste apsiverstų, buvo galima pamatyti Kaune esančiame Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje.
Jame penktadienį savo 50-mečio jubiliejų šventė muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis su kompanija. Lankytojai į kai kurias sales tą dieną nebuvo įleidžiami.
Tame pačiame muziejuje neseniai buvo paminėtos ir M.K.Čiurlionio 130-osios gimimo metinės. Tačiau tąkart po oficialių kalbų visi išsiskirstė. Tuo tarpu muziejaus direktoriaus balius, pasak kai kurių darbuotojų, buvo paminėtas daug įspūdingiau.
Kūrė pompastiškus scenarijus
Jau ketvirtadienį darbo metu įvairių skyrių darbuotojai rinkosi į direktoriaus gimtadienio repeticiją. Pats O.Daugelis to žinoti neturėjo.
Pasak jo draugų, direktorius iš pradžių kuklinosi ir nenorėjo kelti prabangių vaišių muziejuje ir siūlė atšvęsti neveikiančioje Paveikslų galerijos kavinėje. Tačiau bendradarbiai nusprendė, kad visi į nedidelę patalpą gali ir nesutilpti.
Direktoriaus jubiliejui darbuotojai kūrė pompastiškus scenarijus. O.Daugelis turėjo svečius sutikti šeicho soste ir skambant M.Ravelio „Bolero” iškilmingai muzikai priiminėti kiekvieno muziejaus skyriaus palinkėjimus ir dovanas. Tačiau ne viską pavyko įgyvendinti.
Į oficialią sveikinimo dalį atvyko O.Daugelio artimieji, bendradarbiai, Kauno valdžios bei Kultūros ministerijos atstovai.
M.K.Čiurlionio muzikos perklausos salėje, kur ir vyko oficiali dalis, buvo pademonstruotas dokumentinis biografinis, lengvai šaržuotas, filmas „Osvaldas Daugelis”. Ten atskleista ir direktoriaus šeimyninė padėtis – Daugelis ir jo katinas.
Ordinas už nuopelnus
Kultūros ministerijos vyriausias specialistas Ramonas Senapėdis muziejuje balių surengusiam O.Daugeliui įteikė kultūros ministro Vladimiro Prudnikovo padėkos raštą „Už nuopelnus kultūrai”.
Kauno meras Arvydas Garbaravičius jubiliatui už nuopelnus net užsegė antrojo laipsnio Santakos garbės ordiną.
Meras pastebėjo, kad Lietuvą garsinę keli žmonės – Arvydas Sabonis, Donatas Banionis ir Čiurlionis. „Vieno jų puoselėtojas yra čia”, – į padanges direktorių kėlė A.Garbaravičius.
Direktorius buvo sveikinamas ir kitais pesimizmu dvelkiančiais prasmingais kultūros darbuotojų palinkėjimais: „Vėlu jau dūkt, anksti dar mirt, tad kas belieka, sėst ir dirbt”.
Kepta mėsa – prie J.Basanavičiaus
Kol svečiai skėlė sveikinimus, XX a.pr. Lietuvos dailės salėse laukė vaišės. Jos buvo saugios: sumuštinius, rūkytą paršelį ir kitus maisto gaminius akylai saugojo S.Daukanto skulptūra. Ant jo postamento vienas skyrių buvo išdėliojęs savo paruoštas dovanas.
J.Basanavičiaus bareljefas profiliu žvelgė į keptą kalakutą, šalto rūkymo lašinius, naminę duoną, rūkytas dešreles bei „Labanoro žuolo trauktinę”. Sunki užduotis atiteko Petrui Kalpokui, Adomui Galdikui ir kitiems Lietuvos dailės bei skulptūros korifėjams. Šalia jų išdidžiai stovėjo stiprių gėrimų buteliai ir taurės su vynu.
Viceministras pasmerkė
Kultūros viceministras Faustas Latėnas, paklaustas, ar yra normalu nacionalinių vertybių saugykloje rengti ne abstinentų pasilinsminimus, atsakė: „Mes visi švenčiame darbo kolektyvuose jubiliejus.
Tačiau nėra lygu švęsti paprastoje aplinkoje ar muziejuje, kur yra saugomos nacionalinės vertybės. Tai yra blogai. Labai blogai ir neetiška”.
„Ekstra žinios”