Lietuviškų verslo protų eksportas – į visą pasaulį

Talentingiausiems mūsų šalies vadybininkams vis dažniau patikima tarptautinių kompanijų plėtra

Geriausi Lietuvos vadybininkai mūsų šalyje neberanda naujų iššūkių, todėl priima tarptautinių kompanijų pasiūlymus vadovauti bendrovių plėtrai Europoje ar tapti naujų korporacijų padalinių kituose pasaulio regionuose vadovais.

„Sunkiausia keisti įpročius ir gyvenimo būdą, tam neužtenka vien žinių ar valios, būtinas ir šeimos pritarimas”, – kone vienbalsiai tvirtina daugelis užsienio šalių kompanijoms vadovaujančių lietuvių.

Stiprina Rusijos TV pozicijas

Buvusi TV3 televizijos vadovė Vilma Marciulevičiūtė birželį priėmė naują karjeros iššūkį ir į Maskvą išvyko vadovauti vienai Rusijos televizijų, kuri, kaip ir UAB „Tele-3”, priklauso Švedijos žiniasklaidos grupei „Modern Time Group” (MTG).

Dabar moteris stengiasi perprasti darbo Rusijoje subtilybes, tačiau sako niekada nesigailėjusi savo sprendimo.

„Po dvylikos metų darbo TV3 jaučiau, kad atėjo permainų metas ir po ilgų svarstymų nusprendžiau imtis naujo iššūkio, – sakė Rusijos televizijos DTV generalinė direktorė V.Marciulevičiūtė. – Svarbiausia – perprasti rinką, jos žaidimo taisykles. Iki dabar negaliu priprasti prie rinkos dydžio – DTV turi galimybę pasiekti 60 milijonų žiūrovų penkiuose šimtuose Rusijos miestų. Be to, Rusijoje veikia daug nerašytų verslo taisyklių. Visa tai – pakankamai nauja, tenka prie to priprasti”.

DTV Rusijos TV rinkoje turi milžinišką potencialą ir patenka į dešimtuką svarbiausių ir žiūrimiausių šalies kanalų, tačiau naujosios televizijos direktorės užduotis – dar labiau stiprinti televizijos pozicijas. Šioje Rusijos televizijoje dirba ne vien rusai, bet ir baltarusiai, ukrainiečiai, kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių specialistai.

Per kelis darbo mėnesius V.Marciulevičiūtė sako pastebėjusi darbo Rusijoje ir Lietuvoje skirtumus. „Esminis skirtumas – žmonių mentalitetas. Nors Maskva – kosmopolitinis miestas, o jaunimas mąsto pakankamai pažangiai, moka užsienio kalbų, tačiau Lietuvoje dirbau su labiau vakarietiško mentaliteto žmonėmis. Tik dabar galiu įvertinti 15 metų Lietuvos pažangą. Pastebėjau, kad rusams nebūdingas didelis troškimas dirbti, siekti, tobulėti. Jiems labiau svarbūs materialiniai dalykai, tiesiog ieško lengvų pinigų”, – atvirai kalbėjo lietuvė.

Nors, Rusijos žiniasklaidai paskelbus, kad vienai šios šalies televizijai pradės vadovauti lietuvė, vietiniai žurnalistai perspėjo, „kad jaunai moteriai iš Lietuvos gali būti nelengva”, tačiau V.Marciulevičiūtė sako, kad dėl tautybės jai nekilo jokių rūpesčių.

Maskvoje – neįprastas gyvenimo ritmas

Kodėl Skandinavijos koncernas vadovauti Rusijos televizijai pasiūlė lietuvei? „Per ilgus darbo metus Vilma Marciulevičiūtė įrodė turinti vadovės sugebėjimų ir asmeninių savybių pasiekti įspūdingų rezultatų konkurencingoje Lietuvos rinkoje. Ji yra labai gerbiama už profesionalumą ir sugebėjimą maksimaliai išnaudoti komandos galimybes. Neabejoju, kad šiam atsakingam darbui pasirinkome tinkamą asmenį”, – sakė MTG generalinis direktorius Baltijos šalims Maksas Andersenas.

Pati V.Marciulevičiūtė nesureikšmina savo asmens ir mano, kad lietuviai vadybininkai į Rusiją dirbti siunčiami dėl kelių priežasčių. „Lietuvos rinka pasiekė tokį etapą, kai įvairiose veiklos srityse jauni ir energingi vadybininkai turi pakankamai patirties ir ambicijų. Jie gali imtis naujų iššūkių kitose valstybėse. Tarptautiniai koncernai tuo naudojasi ir siūlo tokios karjeros galimybes. Užsieniečiai pasitiki lietuviais, vertina jų lojalumą ir darbštumą. Lietuviai Rusijoje turi ir kitų privalumų: moka kalbą bei supranta mentalitetą”, – įsitikinusi Rusijos televizijos vadovė.

Ji apsistojo Maskvos centre, arti darbovietės. Nepaisant to, lietuvei vis dar sunku priprasti prie gyvenimo milžiniškoje Rusijos sostinėje. V.Marciulevičiūtė sako, kad kone kasdien atranda vis naujų rusiško gyvenimo keistenybių. „Maskvoje nepatogių situacijų kol kas išvengiau, bet kai kurie dalykai čia neprognozuojami. Gyvenimo būdą ir tempą diktuoja miesto dydis. Supratau, kad Maskva – ne tas pats, kas likusi Rusija. Tai atskiras konglomeratas, gyvenantis kitokiu ritmu. 13-15 milijonų gyventojų mieste net naktį prekybos centre gali tekti laukti eilėje ar patekti į transporto spūstį”, – pasakojo buvusi TV3 vadovė.

Dar tik pradedanti susipažinti su kultūriniu gyvenimu, kuris Maskvoje, jos teigimu, labai aktyvus, vadovė žada nepraleisti galimybės pasimėgauti rusiškąja kultūra.

JAV kompanijos plėtrą planuoja lietuvis

Beveik metus lietuvis Arnoldas Doviltis vadovauja JAV farmacijos kompanijos „Eli Lilly” Rytų ir Vidurio Europos įmonių reorganizavimui, prieš kelis mėnesius jam patikėta prižiūrėti ir mažųjų Vakarų bei Pietų Europos šalių įmonių pertvarką. „Eli Lilly” gamina vieną populiariausių antidepresantų „Prozac”, kitus preparatus.

Vasarį A.Doviltis gavo kokybės valdymo metodikos „Six Sigma” juodąjį diržą („Black belt”) ir iš karto buvo paskirtas atsakingu už verslo organizavimą 18 regiono šalių. „Darbas aštuoniolikoje šalių nėra lengvas ir, be abejonės, daugelyje jų – skirtingas, – pripažįsta vadybininkas. – Nors tarptautinėje kompanijoje dirbu jau 12 metų, tačiau nesitikėjau, jog kiekvienoje šalyje darbo specifika bus vis kitokia. Vis dėlto džiaugiuosi, kad kompanija patikėjo man optimizuoti valdymo procesus Europos regione”.

Darbui daro įtaką ir skirtingas europiečių mentalitetas. „Vakarų europiečiai gerokai labiau gina savo teises, siekia užsitikrinti socialines garantijas”, – pastebi vadybininkas. Jo manymu, vadybininkų reitingas Europoje nepriklauso nuo tautybės, greičiau nuo sugebėjimų ir patirties. „Šiuolaikinės galimybės vienu metu leidžia dirbti daugelyje šalių”, – sakė A.Doviltis.

Nepaisant to, lėktuve, ypač pirmaisiais darbo mėnesiais, lietuvis praleisdavo itin daug laiko. Skrydžių maršrutai – nuo Portugalijos iki Graikijos, nuo Belgijos iki Ukrainos. „Keliauti reikėjo daug. Privalėjau keisti gyvenimo būdą, nes pirmuosius šešis mėnesius Lietuvoje nebūdavau net po kelias savaites. Turėjau susipažinti su kiekvienos šalies darbuotojais, verslo sąlygomis”, – prisiminė vadybininkas.

Dabar A.Doviltis gerokai dažniau dirba Lietuvoje, tačiau per dieną net kelis kartus su kitų Europos šalių verslininkais bendrauja specialiu teletiltu. „Negaliu pamiršti šeimos ir blaškytis po Europą. Šeima iki šiol gyvena Vilniuje, todėl ir aš stengiuosi kiek įmanoma daugiau verslo reikalų tvarkyti Lietuvoje”, – sakė farmacininkas, vadovaujantis JAV kompanijos „Eli Lilly” plėtrai Europoje.

Vadovauja Latvijos „Tele2”

Gegužę Petras Kirdeika, anksčiau dirbęs švedų kapitalo mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2” Lietuvos padalinio finansų direktoriumi, pradėjo eiti Latvijos „Tele2” generalinio direktoriaus pareigas. Pasiūlymą tapti Latvijos „Tele2” vadovu jis gavo po to, kai šios šalies „Tele2” generalinis direktorius Matsas Tilis buvo paskirtas į kitas pareigas.

„Šis pasiūlymas buvo pakankamai didelė staigmena. Žinoma, toks įvertinimas malonus. Abejonių, ar priimti pasiūlymą, nebuvo. Jei žmogui suteikiama tokia proga, tai reikia ir bandyti. Įdomu ir pačiam save išmėginti, ir savo idėjas įgyvendinti, ir gerų rezultatų pasiekti”, – sakė Latvijoje dirbantis lietuvis, per kelis mėnesius, jo žodžiais, spėjęs įgyvendinti daugumą sau keltų uždavinių.

„Pagrindinė užduotis – plėsti bendros užimamos rinkos dalį. Didinti klientų skaičių Latvijoje yra daugiau galimybių nei Lietuvoje. Bandome užkariauti daugiau rinkos, auginti verslo klientų skaičių. Daugiau dėmesio skiriame reklamai, Latvijoje ji buvo tylesnė ir ne tokia aktyvi kaip Lietuvoje”, – sakė P. Kirdeika.

Vadovo darbas kitoje valstybėje lietuviui netapo neįveikiama užduotimi. „Lietuvoje taip pat teko dirbti komandoje ir rinkodaros srityje, daug diskutuodavome, tardavomės, kol priimdavome sprendimus, todėl didžiulio pasikeitimo nėra”, – sakė Latvijos „Tele2” vadovas.

Dabar jis lygina Lietuvos ir Latvijos verslininkus. Jo manymu, lietuviai – gerokai aktyvesni, latviai – mažiau domisi tuo, kas vyksta aplink juos. „Lietuviai nėra pranašesni už latvius, tačiau jie aktyvesni, matyt, todėl vis daugiau lietuvių vadovauja Latvijos bendrovėms. Lietuviai nebijo rizikuoti, nors latviai taip pat vakarietiškai mąsto ir gerai dirba”, – pastebi lietuvis. Taip pat jis pripažįsta, kad kaimyninėje šalyje gerokai sunkiau rasti savo sričių profesionalų.

Lietuva ir Latvija – panašios šalys. P.Kirdeika sako savaitgaliais grįžtantis į Lietuvą, tačiau ir Rygoje netrūksta vietų, kur praleisti laisvalaikį. „Ryga – didesnis miestas, verda naktinis gyvenimas. Šiek tiek mandagesni žmonės. O kalbėti
nelietuviškai jau pripratau, dar dirbdamas Lietuvoje dažnai kalbėjau angliškai, Rygoje teko prisiminti ir rusų kalbą”, – sakė 31-erių metų vyras. Jis nuolat gauna naujų pasiūlymų, tačiau sako nenorintis kraustytis toliau nuo Lietuvos. „Rygoje turiu daugiau laisvo laiko, kurį skiriu knygoms, kitiems dalykams, anksčiau dažniau susitikdavau su bičiuliais”, – pasakojo Latvijos bendrovei vadovaujantis lietuvis.

Į Rytus – talentingiausias šalies bankininkas

Karjeros laiptais kyla ir talentingiausiu Lietuvos bankininku vadinamas SEB Vilniaus banko vadovas Julius Niedvaras. Nuo kitų metų pradžios jis bus atsakingas už SEB grupės plėtros Rusijoje ir Ukrainoje strategiją.

SEB Rytų Europos bankininkystės tarnybos vadovo Mato Čero teigimu, kuriant strategiją Rusijoje ir tvarkant kasdienius reikalus bus pasinaudota ta pačia patirtimi, kai iš SEB Baltijos šalyse veikiančių bankų į Ukrainą buvo išsiųsta keletas šią rinką išmanančių darbuotojų.

„Didžioji SEB plėtros dalis tenka Rytų Europai, kur yra didžiulės augimo galimybės, – teigė SEB Rytų Europos bankininkystės tarnybos vadovas M.Čeras. – Turėdami tokį patyrusį vadovą kaip J.Niedvaras, galime galvoti apie pozicijų stiprinimą Rytuose”.

J.Niedvaras SEB Vilniaus bankui vadovavo nuo pat jo įkūrimo 1990-aisiais. Steigimo metu tai buvo Spaudos bankas, vėliau jo pavadinimas pakeistas į Vilniaus banką, o šiemet – į SEB Vilniaus banką. Didžiausio šalies banko prezidentas sako jau esąs pasirengęs naujam darbui. Pasak J.Niedvaro, vienas jo uždavinių – plėsti SEB bankų tinklą Ukrainoje: pirmiausia – Ukrainos regionų centruose, o filialų skaičių padidinti keletą kartų.

Kol kas jis negalvoja apie gyvenimo būdo pasikeitimus, tačiau sako pasirengęs apsigyventi bet kurioje Rytų Europos šalyje.

Tampa vadybos mokyklos ambasadoriais

„Verslas šiandien yra globalus, todėl tokios tendencijos, kai lietuviai vis dažniau tampa tarptautinių bendrovių vadovais, neturėtų stebinti. Manau, kad šie žmonės yra savotiški lietuviškosios vadybos mokyklos ambasadoriai. Per juos atitinkamai pritraukiamos užsienio investicijos ir skatinamas bendradarbiavimas su Lietuva”, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Rimas Varkulevičius.

Jis mano, kad ateityje tokios tendencijos dar labai augs, todėl jau šiandien lietuviai Europos Sąjungos institucijose kelia klausimą, ar ES Lietuvai ir kitoms bloko šalims neturėtų būti atlyginama už vadinamąjį „protų nutekėjimą”.

Šiuo metu Europos Sąjunga svarsto priemones, kaip kompensuoti besivystančioms šalims už specialistų praradimą. Tai dar kartą patvirtino Europos komisaras Luisas Mišelis, dalyvavęs Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (EESC) plenarinėje sesijoje.

Lietuvos pramonininkai Briuselyje šią savaitę kėlė klausimą, kas tokioms šalims kaip Lietuva turi kompensuoti už prarastus žmogiškuosius resursus, ir priminė, kad iš Lietuvos per pastaruosius kelerius metus išvyko keli šimtai tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, tarp kurių didelę dalį sudaro kvalifikuoti ir universitetinį išsilavinimą įgiję žmonės.

Tai šiandien jau atsiliepia ne tik pramonės, bet ir kituose sektoriuose. Pramonininkai ragina galvoti apie tai, kaip į Lietuvą pritraukti profesionalių vadybininkų iš kitų šalių, net vadinamųjų trečiųjų valstybių.

„Nenoriu lietuvių išskirti iš kitų ES šalių konteksto, tačiau kai kuriose srityse mūsų šalies vadybininkai iš tiesų yra labai vertinami. Kita vertus, esame per maža šalis, kad šiame kontekste galėtume konkuruoti su didžiomis ES narėmis. Tuo pačiu pastebimos tendencijos, kad didžiuosiuose Europos miestuose vis daugiau lietuvių dirba finansų valdymo, vadybos srityse”, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomosios direkcijos generalinis direktorius.

Remigijus Jurgelaitis