Menininkų namai naująjį sezoną pradeda turėdami pirmąją Lietuvoje profesionalių Kauno menininkų interneto svetainę, gerokai padidėjusią sceną ir viltį, kad netrūks tiek gyvų, tiek virtualių lankytojų
Svetainės adresu www.kamane. lt atsiradimas šią savaitę buvo tikrai neeilinė kultūros naujiena. Tokio portalo, pristatančio visus menus, Vilnius neturi. „Sostinė mums, žinoma, pavydi, nes jau buvo įpratusi, kad viskas, kas geriausia ir naujausia, pirmiausia atsiranda ten. Mūsų sumanymas sukurti tokią svetainę, buriančią ir pristatančią kūrybos žmones, buvo brandintas seniai, o, gavus lėšų iš Savivaldybės, pavyko mintį paversti kūnu. Gimusiu kūdikiu džiaugiamės ir kaip visi tėvai nerimaujame: kaip toliau seksis jį auginti ir išlaikyti?” – sako Kauno menininkų namų direktorius Viktoras Valašinas.
Tikimasi suaktyvinti kūrėjų bendruomenę
Interneto svetainės sukūrimui Kauno savivaldybė skyrė 28 tūkstančius litų ir pridėjo Menininkų namams du etatus jai aptarnauti – redaktoriaus ir techninio koordinatoriaus. Pasak V.Valašino, tų pinigų pakako „Kamanei” „pagimdyti”, nusipirkti porą gerų kompiuterių.
„Kaip kultūros įstaiga, sakyčiau, tikrai nesame vargšai. Štai neseniai įsigijome ir videoprojektorių. Menininkų namuose įgyvendinamus projektus paremia miestas, šalies Kultūros ir sporto rėmimo fondas”, – pasidžiaugia direktorius. Visi lankytojai pastebi ir padidėjusią salės sceną. „Čia pagelbėjo ir atsitiktinumas – kaip tik toje vietoje trūko vamzdis, ir nuo vandens susiraitė parketas. Jį keičiant nusprendėme tuo pačiu įrengti didesnę sceną”.
Ką šiemet toje scenoje matysime? Pagrindiniai sezono „banginiai” – laiko jau išbandyti ir žmonių pamėgti Menininkų namų renginiai, sako direktorius: „Ir šiemet Dovilė Zelčiūtė tęs susitikimų su rašytojais ir menininkais ciklą „Laiptai”, kuriam gavo Kultūros ministerijos paramą. Menininkų kūrybinių portretų ciklą rengia pianistė Audronė Eitmanavičiūtė. Vėl metų pabaigoje išrinksime įsimintiniausią Kauno menininką. Tęsime kasmetinę tradiciją – pagerbti teatralus, tapusius „Fortūnos” laureatais. Teberusena ir seniai neduodanti ramybės kibirkštėlė – pastatyti spektaklį pagal Kazio Borutos medinius stebuklus Menininkų namų kieme prie šlaito. Gal pavyks tą padaryti pavasarį”.
Viktoras Valašinas pastebi, kad įsisenėjusi menininkų bendruomenės, ir ne tik Kauno, bėda – užsidarymas savo gildijoje: „Per mažai žinome vieni apie kitus, per mažai domimės kolegų kūryba.
Tikimės, kad interneto svetainė taps tarsi virtualiais visų menininkų namais, padėsiančiais bendrauti, pažinti, keistis idėjomis ir nuomonėmis”. Jam pritaria ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius bei skulptorius Robertas Antinis, kuriant svetainę nebuvę tik pasyvūs stebėtojai. „Tikiuosi, kad čia susikaups svarbiausia informacija apie Kauno kultūrinį gyvenimą, bus galima rasti visas naujienas ir atgarsius, padiskutuoti”, – viliasi kompozitorius.
Sutiktuvės buvo ir dalykiškos, ir šventiškos
Menininkų namų vadovas prisimena, kad kuriant interneto svetainę didžiausias galvosūkis buvo rasti gerą ir išmanantį redaktorių: „Skelbėme konkursą. Dalyvių sulaukėme daugybės, bet nutuokiančių apie meną ir turinčių gerų idėjų – mažai. Laimė, mūsų pasiūlymu susidomėjo teatrologė Vida Savičiūnaitė. Kai ji sutiko globoti „Kamanę”, galima buvo atsikvėpti lengviau. Juk svetainės redaktoriaus atlyginimas juokingai mažas, tokio darbo gali imtis tik pasišventėlis”.
„Kamanės” sutiktuvės įvyko pirmadienio vakarą Menininkų namuose. Svečius pasitiko Bitininkas, siūlęs simboliškas vaišes – medumi varvančius korio gabalėlius. Visus sveikino ir dvi gyvos lėlės – solidusis Kaumenas bei jo palydovė Kamanė. Palaižę medaus menininkai, meras Arvydas Garbaravičius su žmona Rita, Savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento valdininkai, žurnalistai smalsiai įbedė akis į ekraną. Jame rodomus vaizdus, Kamanės ir Kaumeno išdaigas lydėjo išsamus redaktorės V.Savičiūnaitės instruktažas: kaip naudotis svetaine, kaip patekti į jos rubrikas, kaip rasti norimą personaliją ir …kodėl menininkui nereikia nuliūsti, dar neradus svetainėje savo pavardės.
„Ši svetainė gyvuos nuolat keisdamasi ir pasipildydama. Ne tik ją tvarkančių redaktorių, bet pirmiausiai pačių menininkų, profesionalių autorių, kurie ryšis jai rašyti, dėka. Už visas pastabas ir pasiūlymus, protingus ir neanonimiškus komentarus būsime dėkingi”, – sako V.Savičiūnaitė.
Kauno profesionalių menininkų interneto svetainė tapo prieinama lankytojams jau pirmadienį vakare. Tiesa, išleidžiant ją plaukioti po milžinišką elektroninės informacijos jūrą, šampano butelis į kompiuterio šoną sudaužytas nebuvo.
Pasirinktas originalios blaivybės stilius, pagardintas geru kaunietišku retro: nuskambėjo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus sukurta ir jo paties įdainuota „Pieniška daina” pagal garsaus prieškario poeto Juozo Tysliavos eilėraštį. „Geriau už Dolskį, puikus vokalas”, – nešykštėjo komplimentų publika. Atėjusieji į „Kamanės” krikštynas išgirdo ir du naujus kompozitorės Dalios Kairaitytės kūrinius, kuriuos atliko Kauno styginių kvartetas ir solistas Mindaugas Zimkus.
Internautai atrado greitai
Kai svetainės debiutą pamatę Kauno menininkai gurkšnojo raudoną vyną, skanavo sūrį su medum, internete jau naršė pirmieji lankytojai. Po kelių dienų kamane.lt redaktorė pasakys: „Kad ši svetainė išsyk sulauks tokio didelio dėmesio, nesitikėjome”.
„Jau per pirmąsias dvi svetainės veikimo paras sulaukėme tūkstančio lankytojų. Ją sukūrę firmos „Internovus” specialistai sakė, kad tai labai geras rodiklis. „Kamanės” puslapiais domėjosi skaitytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Norvegijos, Rusijos, Nyderlandų, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. Elektroniniu paštu gavome daug laiškų iš Vilniaus – sveikinančių, pavydinčių. Idiotiškų komentarų beveik nėra. Beje, vilniškiai jau puolė „Kamanėje” reklamuoti savo kultūros renginius”, – komentuoja sėkmingą pradžią svetainės redaktorė.
Nors Kauno menus pristatančio portalo debiutas pranoko lūkesčius, jo rengėjai nesvaigsta nuo euforijos.
„Į „Kamanę” pradėjo veržtis trečiaeilių kūrybinių sąjungų nariai, kuriems bandome paaiškinti, kad tai – profesionalių menininkų svetainė. Kad kartelę išlaikytume iškeltą deramame aukštyje, reikia ne tik entuziazmo. Gautos iš Savivaldybės dotacijos pakako svetainei sukurti, tačiau dar neužbaigta jos angliška versija. Norime, kad mums rašytų solidūs autoriai, tačiau tuomet turime jiems mokėti honorarus. Viskam tam reikia pinigų. Juokaudami sakome: vaiką „padarėme”, bet ar pajėgsime jį išmaitinti?” – kalba Viktoras Valašinas ir Vida Savičiūnaitė.
Rūta Kanopkaitė