Politikams keliant Kaliningrado srities demilitarizacijos klausimą, „Kauno diena” aiškinasi tikruosius srities karinės ginkluotės mastus
Rusijos naikintuvo „Su-27” avarija gali tapti svariu argumentu ne tik prašant NATO sustiprinti Baltijos šalių oro erdvės kontrolę, bet ir reikalaujant Kaliningrado srities demilitarizavimo. Tačiau aiškėja, kad Europos Sąjunga apskritai nelinkusi kalbėti apie šią problemą.
Parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Alvydas Sadeckas sako, kad ES institucijose šią savaitę jis kėlė šį klausimą, tačiau Kaliningrado demilitarizavimas „buvo apeitas”.
Buvęs kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis sako, jog kariškiai valstybės keliamą grėsmę nustato pagal ginkluotės mastus. „Todėl Rusija išlieka grėsmingiausia Lietuvos kaimyne. Galiu užtikrinti, kad Lietuva žino tikruosius karinės galios mastus Kaliningrade ir ginkluotės dislokavimo vietas”, – sakė atviriau nei kiti kariškiai galintis kalbėti buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Europos nejaudina
Panašu, kad Kaliningrado problema ES nejaudina. Parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Alvydas Sadeckas įsitikinęs, kad ES Kaliningrado demilitarizavimo klausimo nekels.
„Šią savaitę vykusiame ES nacionalinių parlamentų užsienio reikalų bei gynybos komitetų posėdyje apie demilitarizavimo klausimą, kuris labai aktualus, net nebuvo užsiminta”, – žurnalistams vakar sakė A.Sadeckas.
NSGK vadovas susitikime dalyvavusio ES aukštojo atstovo bendrajai užsienio ir saugumo politikai Chavjero Solanos paklausė, kokios pozicijos ES laikysis Kaliningrado demilitarizavimo klausimu, tačiau į klausimą nebuvo atsakyta. „Kas nustebino, į šitą klausimą iš viso nebuvo atsakymo”, – pabrėžė NSGK vadovas.
Nesulaukęs atsakymo, A.Sadeckas klausimą pateikė raštu, tačiau vėl – be rezultatų. „Paprašiau atsakyti raštiškai, tačiau atsakymo taip ir nebuvo duota. Norom nenorom peršasi mintis, kad šitas klausimas buvo apeitas ir nebuvo norima į jį atsakyti”, – nusivylimo neslėpė NSGK vadovas.
ES atstovų tylą Kaliningrado srities demilitarizavimo klausimu A.Sadeckas aiškino „nenoru aštrinti problemų”.
„Manau, kad tai siejasi su ES ir NATO politika Rusijos atžvilgiu, ES ir Rusijos santykiais. Tai – nenoras gilintis ir aštrinti problemų, kurios yra”, – kalbėjo NSGK vadovas.
Daugiau nei 35 tūkstančiai kariškių
Karinės ginkluotės mastai Kaliningrado srityje auga ir pastaraisiais metais, nors Rusija nuolat viešai deklaruoja draugiškus santykius su NATO, ypač su galingiausia aljanso šalimi – Jungtinėmis Valstijomis, ir Europos Sąjunga. Lietuva turi informacijos, kad pastaraisiais metais greta Lietuvos, Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, Rusija aktyviai dislokuoja vis naujas karines pajėgas, kurių, drauge su Kaliningrade esančiu kariniu potencialu, esant reikalui, pakaktų, kad būtų kontroliuojamos ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos teritorijos. Prieš kelerius metus apie galimybę Lietuvą užimti per 15 minučių yra viešai kalbėję ir aukšti Rusijos kariuomenės atstovai.
Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus skaičius apie Kaliningrade dislokuotas pajėgas. Iš jų matyti, kad vien Kaliningrado srityje dislokuotame Baltijos laivyne tarnauja apie 10 tūkst. karių, turima apie 90 laivų. Iš viso srityje yra iki 25 tūkst. armijos ir kitų ginkluotų struktūrų personalo, sutelkta tūkstančiai vienetų šarvuotos technikos, šimtai tūkstančių tonų ginklų.
Prieš kelerius metus Lietuvos kariuomenės atstovai, vadovaujami majoro Liutauro Kavaliūno, Kaliningrado srityje inspektavo Rusijos Baltijos karinį laivyną. Karinė inspekcija atliekama pagal 1999 metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalių pasirašytą Vienos dokumentą, pagal kurį inspektoriai gali būti siunčiami į užsienio valstybę, pasirašiusią šį dokumentą, kad patikrintų, ar ten nevykdoma „nesankcionuota karinė veikla”.
Lietuva ir Rusija tokias inspekcijas laiko bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo didinimo priemone saugumo srityje. Tuomet nustatyta, kad Rusija laikosi Vienos dokumento, o Kaliningrado srityje dislokuotuose daliniuose nevyksta jokia neteisėta veikla. Tačiau inspektoriai nenustatinėja, ar Kaliningrade didinamos karinės pajėgos, bei motyvų, kodėl jos telkiamos.
Stiprinami du frontai
Teiginius, kad, Baltijos valstybėms tapus NATO narėmis, Baltarusija ir Kaliningradas dar labiau militarizuojami, patvirtina ir aukštų Rusijos politikų kalbos. Buvęs Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas yra viešai kalbėjęs apie ketinimus didinti Rusijos karinius pajėgumus Kaliningrade. Ar tokie ketinimai įgyvendinami, Rusijos ir Kaliningrado aukšti pareigūnai nekomentuoja.
Rusijos vyriausybė paskelbė apie ginkluotės išlaidų didinimą ateinančiais metais. „Šiuo metu deramasi dėl biudžeto, tačiau jau dabar galima pasakyti, kad valstybiniai užsakymai ginkluotei didės mažiausiai 15-20 procentų”, – yra sakęs gynybos ministras Sergejus Ivanovas.
Rusija didžiulį dėmesį kreipia ne tik į Kaliningrado, bet ir į Baltarusijos karinį pajėgumą, kuris pastaraisiais metais didinamas iki šiol neregėtais mastais. Ekspertai prognozuoja, kad Baltarusijos ginkluotė, tenkanti vienam gyventojui, taps viena didžiausių Europoje. Po „Su-27” avarijos Lietuvoje aukštiems mūsų šalies pareigūnams paskelbus, kad būtina dar labiau stiprinti Lietuvos oro erdvės apsaugą, kuri užtikrintų saugumą nuo nesankcionuotų Rusijos ir Baltarusijos lėktuvų skrydžių, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka iškėlė Valstybiniam kariniam pramoniniam komitetui (VKPK) uždavinį aprūpinti armiją šiuolaikine ginkluote ir karine technika.
„Programos tikslas – derinti karinės strategijos uždavinius. Planų ir projektų pakankamai, ir šiandien svarbiausia – juos veiksmingai realizuoti”, – pažymėjo Baltarusijos prezidentas. Jis pareiškė, kad šiandien galima drąsiai kalbėti apie stabilią jo vadovaujamos valstybės gynybinės galios augimo dinamiką, kompleksinį ginkluotųjų pajėgų vystymą. Neabejojama, kad finansinių injekcijų Baltarusijos ginkluotės atnaujinimui skirs ir ištikimiausia Minsko sąjungininkė Maskva.
Ir atominio ginklo pėdsakai
Iki šiol niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad prieš kelerius metus Rusija į Kaliningradą perkėlė dalį atominio ginklo arsenalo. Įtakingas JAV dienraštis „Washington Times”, remdamasis JAV slaptąja tarnyba, buvo paskelbęs pranešimus apie tai, kad Rusija – pirmą kartą nuo šaltojo karo pabaigos – vėl dislokavo atominį ginklą su Lietuva ir Lenkija besiribojančioje teritorijoje.
Koviniai užtaisai, pasak laikraščio, krizės atveju turėjo būti sumontuoti ant trumpojo nuotolio raketų „Točka” (NATO pavadinimas: SS-21, Scarab). Rusijos armija jau kelerius metus bando šio tipo raketas, kurios gali nuskrieti iki 70 kilometrų.
Tačiau vėliau Europos Sąjungos ir NATO pareigūnai gavo Rusijos politinės vadovybės užtikrinimą, kad šiame anklave nėra taktinio branduolinio ginklo. Rusija kategoriškai paneigė pranešimus, kad Jungtinių Valstijų žvalgybos palydovai nustatė tikslias Rusijos branduolinio ginklo laikymo vietas Kaliningrado srityje.
Tačiau Lietuvos politikai iki šiol nėra linkę tikėti oficialiais Rusijos pareigūnų pranešimais ir tokią savo poziciją grindžia nuolatiniu kaimyninės šalies pareigūnų noru meluoti ar nuslėpti tiesą, esą tokios Rusijos savybės aiškėja ir tiriant naikintuvo avariją. „Nebuvo pateikta įrodymų, kad Kaliningrade nėra branduolinių galvučių, o žodžiais mes nelinkę tikėti”, – pastebėjo Seimo narė Rasa Juknevičienė. Jai antrina ir buvęs kariuomenės vadas J.Kronkaitis. „Ši informacija nei patvirtinta, nei pagrįstai ir aiškiai paneigta”, – sako J.Kronkaitis.
Rusijos ketinimus branduolinį ginklą telkti prie vakarinių savo sienų rodo ir kiti požymiai. Vienas jų – garantija branduoline ginkluote nuo užpuolikų ginti Baltarusiją. Apie gautą pažadą yra užsiminęs pats A.Lukašenka.
Technika beviltiškai nusidėvėjusi
Dabartiniai Rusijos, ES ir NATO santykiai, anot ekspertų, neleidžia kelti labai įtikinamų versijų, jog Rusija savo karinį pajėgumą panaudos prieš savo kaimynes Rytų Europoje, tačiau daugeliui nerimą kelia tai, kad didžioji dalis Kaliningrade dislokuotos ginkluotės – beviltiškai pasenusi, netinkanti naudoti per karines operacijas ar net per pratybas.
Sausumos pajėgų gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas Aleksandras Morozovas yra pareiškęs, kad ypač didelį susirūpinimą kelia sraigtasparniai. „Tik maždaug trys procentai mūsų sraigtasparnių yra šiuolaikiški, o 60 proc. likusiųjų yra išėję iš rikiuotės”, – teigė A.Morozovas.
Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos karinėms pajėgoms nuolat trūksta lėšų, todėl jos ginkluotė greitai pasensta ar tampa netinkama naudoti. Ir Lietuvoje nukritęs naikintuvas, kaip paaiškėjo tyrimo metu, buvo surinktas iš kelių orlaivių detalių.
„Kauno dieną” konsultavę šaltiniai teigia, kad kai kuri karinė technika Kaliningrade užsilikusi nuo II pasaulinio karo. Esą Rusija nori Vokietijos ir Europos Sąjungos finansinės pagalbos likviduojant šaudmenis ir sprogmenis, kurie Kaliningrado srities teritorijoje saugomi nuo penktojo dešimtmečio. Teigiama, kad 650 tūkstančių tonų šaudmenų likvidavimas atsieitų apie pusę milijardo eurų.
Tačiau Berlynas neskuba padėti Maskvai, kadangi būgštauja, jog Rusija už Vakarų pinigus norės išgabenti ne tik Antrojo pasaulinio karo palikimą, bet ir 100 tūkstančių tonų nusidėvėjusios ir iš esmės pavojingos savo ginkluotės.
Tiksinčios bombos pačių Kaliningrado gyventojų nepriverčia reikalauti, jog ginkluotė srityje nedelsiant būtų sumažinta. Daugiau kaip pusė Kaliningrado srities gyventojų nori išsaugoti dabartinį srities militarizavimą. 56 proc. respondentų mano, kad būtina išlaikyti srityje sutelktas karines pajėgas ir ginkluotę, 19 proc. mano, kad reikia jas padidinti, 8 proc. – sumažinti ir tik 1 proc. pasisakė už karinių pajėgų išvedimą.
Rusijos politologai teigia, kad kariuomenė nusilpusi
Rusijos URM Diplomatijos akademijos politikos mokslų daktarė Tatjana Paloskova mano, kad Rusijos armija pastaruosius keliolika metų neišlipa iš krizės.
T.Paloskova įsitikinusi, kad Rusijos armija šiuo metu turi pakankamai savo vidaus problemų ir ji vargu ar imsis didinti Kaliningrade dislokuotą kariuomenę. Vis dėlto politologė mato požymių, kad pastaruosius kelerius metus Rusija labiau ėmėsi rūpintis savo karine galia. Tai siejama su šalies ekonomikos augimu.
„Nereikia stengtis suprasti Rusijos iš Maskvos televizijos laidų, – sakė T.Paloskova. – Rusijos provincija gyvena visiškai kitais rūpesčiais. Manau, kad ir valdžia prioritetu laiko socialinę politiką”.
Pasak mokslininkės, per artimiausius 50 metų Rusijai gali iškilti dar viena didelė vidaus problema – gali pasikeisti demografinė situacija Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire, kur vis daugiau atvyksta gyventi kinų, todėl didelį dėmesį Rusija esą kreipia ne į Europos, o į Tolimųjų Rytų regioną.
Nesuprantamas noras rodyti karinę galią
Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas įsitikinęs, kad, Rusijai išvedus karines pajėgas iš Kaliningrado, kurį supa vien draugiškos valstybės, ši sritis suklestėtų. Anot G.Kirkilo, Kaliningrado kaimynystėje – ES ir NATO priklausančios valstybės. „Priešiškų valstybių aplink šią sritį nėra. Be to, Kaliningrado demilitarizavimas būtų naudingas patiems kaliningradiečiams ir pačiai Rusijai, kuri galėtų gerokai greičiau vystyti savo ekonomiką. Šiandien kaliningradiečiai praranda milijonus eurų vien todėl, kad ten yra tokia situacija”, – sakė G.Kirkilas.
Seimo narė Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad nederėtų praleisti progos dabar kalbėti apie Kaliningrado demilitarizavimą. „Tai nebus lengva, bet reikia bandyti tai daryti. Kažkada niekas netikėjo, kad tapsime NATO nariais. Ir šią užšaldytą problemą reikėtų pradėti spręsti, nors daugelis šalių supranta, kad ją pajudinę bent kurį laiką turės dar daugiau problemų”, – įsitikinusi Seimo narė. Ją jaudina ir pasenusi Rusijos ginkluotė, kuri, anot politikės, kelia didžiausią grėsmę.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas J.Kronkaitis sako, kad Kaliningrade sutelkta ir moderni ginkluotė. „Negaliu suprasti, kodėl Rusija telkia tokią ginkluotę tarp draugiškų valstybių. Tokias lėšas būtų galima panaudoti efektyviau”, – mano J.Kronkaitis.
Priemonė spausti Europą
Vytauto Didžiojo universiteto daktaras, politologas Bernaras Ivanovas pastebi, kad Rusija mano, jog Kaliningrado demilitarizacija reikštų jos pasitraukimą iš šio regiono, kitaip tariant, prarastą įtaką. „Kariuomenės sutelkimas Kaliningrade – priemonė spausti Europos valstybes”, – įsitikinęs politologas.
Rusijos lėktuvai sunkiai gali pataikyti į siaurą oro koridorių virš Baltijos jūros neutralios zonos, todėl Rusija prakalbo apie šio koridoriaus išplėtimą, tačiau B.Ivanovas mano, kad tai reiškia ne ką kita, o dar vieną Rusijos siekį dar labiau militarizuoti Kaliningrado sritį. „Kad ir ką Rusija kalbėtų apie santykius su NATO, tačiau iš esmės Šiaurės Atlanto aljansą laiko savo priešininku, todėl Kaliningrado srities ginkluotės stiprinimas yra konfrontacinis elementas”, – įsitikinęs politologas.
Visi pašnekovai sutaria, kad Kaliningrado srities demilitarizacija galėtų prasidėti tik tuo atveju, jei kartu su Lietuva tokį reikalavimą iškeltų ir NATO. „Vien šiam klausimui kelti reikia didžiulės politinės valios”, – įsitikinęs politologas.
Remigijus Jurgelaitis