Klaipėdai nuolat gresia pavojus būti užtvindytai per stiprias liūtis, tokias, kokios uostamiestį užklupo šią vasarą.
Per liūtis lietaus kanalizacija nespėja sugerti visų kritulių ir jų išplukdyti į Kuršių marias, Danės upę bei Smeltalės upelį. Vasarą liūtys užtvindė Mokyklos, Žvejybos uosto mikrorajonų, sodų bendrijų prie Tauralaukio, kelių mokyklų pietinėje Klaipėdos dalyje pastatus arba rūsius, tiltus ir viadukus. Bendrovės „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makūnas pripažino, kad padėtis rimta. Didžioji dalis miesto lietaus kanalizacijos prieš keliasdešimt metų projektuota atsižvelgiant ne į maksimalų kritulių kiekį, kaip dabar, bet į vidutinį lietaus rodiklį fiksuotu periodu.
Keletą pastarųjų metų padėtis tik blogėjo. Stambių objektų statytojai pradėjo montuoti didelio skersmens lietaus kanalizacijos vamzdžius, tačiau vanduo iš jų patekdavo į senąją sistemą, kurios vamzdžiai – mažo skersmens. Senieji vamzdžiai nesugeria viso vandens, todėl nuolat užliejamas miestas.
Pasak L. Makūno, bendrovė nėra sudariusi galimų miesto užtvindymo ruožų žemėlapio. Nuotekų žemėlapyje matyti, kaip iš 80 cm skersmens vamzdžių prie „Hyper Maxima” prekybos centro nutekamieji vandenys patenka į 50 cm skersmens vamzdžius Dubysos gatvėje, o ištekėdami į upes ir marias – į 10-20 cm skersmens.
Per paskutinį potvynį Mokyklos gatvės mikrorajone lietaus kanalizacija susimaišė su fekaline. Pripažinta, kad siurbliai neatliko savo darbo, fekaliniai vandenys užtvindė rūsius. L.Makūno nuomone, miestą nuo netikėtų liūčių gali išgelbėti didelio masto nutekamosios kanalizacijos rekonstrukcija. Ji gali kainuoti daugiau kaip 200 mln. Lt. Klaipėda su Gdansku (Lenkija) planuoja tarptautinį projektą, pagal kurį naujos lietaus kanalizacijos sistemos projektavimui gali būti skirtas milijonas litų.
Valerijus Rajevskis