Rinkos analitikai sufleruoja receptus Lietuvos ūkio konkurencingumui išsaugoti
Vokietijos banko „NORD/LB Lietuva” analitikai, užvakar pristatę tradicinę šalies ūkio sektorių apžvalgą, užsiminė, kad nepaisant šiuo metu daugeliui Europos senbuvių pavydą keliančių mūsų šalies ekonomikos augimo tempų, tolesnė ūkio raida kelia pakankamai rimtų rūpesčių. Banko analitikai perspėja, jog, nereformavus mokslo ir švietimo sistemos, nepanaikinus įvairių biurokratinių barjerų ir neliberalizavus verslą reglamentuojančių teisės aktų, nesukūrus veiksmingos tiesioginių užsienio investicijų skatinimo sistemos ir ypatingo dėmesio neskyrus modernioms technologijoms pritraukti, Lietuvos ūkis taps nekonkurencingas.
Prasideda nuokalnė?
Pasak vieno apžvalgos autorių, „Nord/LB Lietuva” vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, sprendžiant pagal 2005-ųjų pirmojo pusmečio duomenis, treti metai iš eilės Lietuvos makroekonomikos raida patenkina optimistų lūkesčius. Ūkio plėtra kol kas išlieka sparti, nepaisant stiprėjančios konkurencijos pasaulio rinkose, šalies eksportas nemažina augimo tempo, o einamosios sąskaitos deficitas (ESD) yra priimtino dydžio. Nors naftos produktai grėsmingai brangsta, infliacija išlieka nedidelė ir gyventojų realiosios pajamos šiemet kyla staigiau nei bendrasis vidaus produktas. Nedarbo rodikliai tebesmunka itin greitai, o vidutinio įmonių pelningumo kreivė stiebiasi priešinga linkme. Gera bendrovių finansinė būklė ir žemos bankų paskolų palūkanų normos skatina materialines investicijas, kurios pagal augimo tempą antri metai iš eilės lenkia sukuriamą pridėtinę vertę. Profesoriaus manymu, 2005-ieji tapo posūkio tašku surenkant mokesčius – preliminarūs duomenys rodo, kad šiemet pirmąkart po ilgos pertraukos auga visų pagrindinių mokesčių įplaukų santykiai su BVP.
Banko „Nord/LB Lietuva” analitikai prognozuoja, kad dėl ES struktūrinių fondų paramos, aktyvesnių savivaldybių pastangų pritraukiant užsienio investicijas ir neslopstančio skolinimosi bumo, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais ir kitais metais augs apie šešis procentus, o metinė infliacija neturėtų viršyti trijų procentų.
Tačiau analitikai „labai tikėtinu” laiko scenarijų, pagal kurį artimiausioje ateityje Lietuva pagal ekonomikos augimo tempą atsiliks nuo Latvijos ir Estijos.
„Tarkim, pagal pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui mes vis labiau atsiliekame nuo kitų ES šalių – šių metų pirmąjį pusmetį jų srautas Lietuvoje buvo mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje”, – pastebėjo R.Rudzkis.
Apžvalgoje nurodoma, kad pirmoje 2005 pusėje materialinės investicijos buvo 16 proc. didesnės nei metais anksčiau. Be to, trečią pusmetį iš eilės augo investicijų į įrengimus ir transportą dalis, o būtent šios investicijos labiausiai lemia produktyvumo kilimą. Lietuvai ypač stokojant moderniausių technologijų, šią spragą būtina skubiai mažinti, pritraukiant atitinkamų tiesioginių užsienio investicijų.
Deja, tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą šiemet nėra gausus – pirmąjį pusmetį jis sudarė 617 mln. Lt arba 2,3 karto mažiau nei prieš metus.
Analitikai konstatuoja, kad treti metai iš eilės užsienio investicijų apimtys netenkina lūkesčių. Tiesa, padėtis dar gali pasikeisti į gerąją pusę – pastaruoju metu minima vis daugiau galimų stambių investicinių projektų, pastangas šia linkme kiek suaktyvino ir valdžios institucijos – numatoma plėsti pramoninius parkus, pakeisti teritorijų planavimo įstatymą ir pan.
Reikia naujų instrumentų
„Europos Sąjungos ekonomikos varikliu taps žinios, naujų produktų gamyba ir gamybos metodų tobulinimas. Šiuo požiūriu Lietuvos ūkio vaizdas yra gana liūdnas. Šalies eksporto struktūroje paslaugų dalis nedaug atsilieka nuo ES rodiklio tik dėl išvystyto transporto sektoriaus, o finansinių ir informatikos paslaugų lyginamasis svoris itin menkas”, – pristatydamas ūkio sektorių apžvalgą teigė „Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas.
Pasak R.Rudzkio, vertinant Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, ilgalaikes perspektyvas, vis didesnis dėmesys skiriamas tiems statistiniams rodikliams, kurie nusako inovacijų ir modernių technologijų plėtros galimybes. Ekspertai, prognozuojantys Europos ekonomikos pokyčius, gana vieningai sutaria, kad ateityje ir toliau plintant globalizacijai ir spartėjant technologijų raidai, didesnį svorį įgaus žinių ekonomika ir paslaugų sektorius, o nemažos dalies prekių gamyba bus iškelta už Europos ribų. ES ekonomikos varikliu taps žinios, naujų produktų gamyba ir gamybos metodų tobulinimas. Ne veltui atnaujintoje Lisabonos strategijoje toks didelis dėmesys skiriamas žinių ekonomikai, inovacijoms ir žmogiškojo kapitalo kokybei.
„Deja, šiuo požiūriu Lietuvos ūkis atrodo gana liūdnai. Tik dėl išvystyto transporto sektoriaus paslaugų dalis šalies eksporto struktūroje nedaug atsilieka nuo ES rodiklio, tuo tarpu finansinių ir informatikos paslaugų lyginamasis svoris itin menkas. Pastarųjų dalis bendrame šalies eksporte pernai sudarė tik 0,3 proc. (palyginimui Latvijos – 0,7 proc., Airijos – 12,5 proc.). Pagal versle dirbančių tyrėjų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva tarp ES šalių užėmė paskutinę vietą, o jos rodiklis buvo maždaug dešimt kartų mažesnis už ES vidurkį”, – nurodė prof. R.Rudzkis.
Analitikas pastebi, kad didžiąją dalį Lietuvos eksporto užtikrinanti apdirbamoji pramonė šalies BVP struktūroje turi panašų lyginamąjį svorį kaip ir ES, tačiau aukštųjų technologijų dalis pagal dirbančiųjų skaičių yra daug mažesnė, o artimiausiais metais ji gali dar labiau sumenkti, nes Lietuvos elektronikos sektorius susiduria su rimtomis problemomis.
„Technologinę plėtrą ir inovacijas stabdo sustabarėjusi aukštojo mokslo sistema, be to, Lietuvoje beveik nėra didžiųjų transnacionalinių kompanijų įmonių. Visa tai menkina mūsų šalies ūkio ilgalaikes perspektyvas, nes ateityje konkuruoti su Azijos įmonėmis vidutinės kokybės vartojimo prekių gamyboje bus vis sunkiau. Būdama beveik vien tradicinių pramonės šakų produkcijos eksportuotoja, Lietuva akivaizdžiai rizikuoja, nes tampa pernelyg priklausoma nuo žaliavų ir energetinių išteklių tiekimo. Tik inovacijomis pagrįstas konkurencingumas suteiks Lietuvai galimybę patekti į turtingųjų šalių grupę”, – teigė R.Rudzkis.
Nedarbo paradoksas
Pasak profesoriaus, ilgą laiką turėjusi didesnius laisvos darbo jėgos išteklius, šiuo metu Lietuva šio pranašumo jau nebeturi, o intensyvi emigracija leidžia teigti, kad ateityje kvalifikuotos darbo jėgos stygius tik didės. Rugsėjo 1-osios duomenimis, registruotų bedarbių Lietuvoje buvo 91 tūkst. arba 32 proc. mažiau nei prieš metus. Statistikos departamento atliekamo tyrimo duomenimis, užimtųjų skaičius antrąjį 2005-ųjų ketvirtį 8,5 proc. viršijo 2004-ųjų atitinkamą rodiklį. Banko analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis kitais metais sumažės iki 8 proc.
„Nors daugėja balsų, teigiančių, kad emigracijos procesas kiek prislopo, tai patvirtinančios statistikos kol kas nėra. 2004-aisiais atlikto sociologinio tyrimo duomenimis, net 72 proc. aukštųjų mokyklų absolventų norėtų išvykti padirbėti į užsienį ir tik 9 proc. teigė priešingai. Statistikos departamento reguliariai atliekamas užimtumo tyrimas rodo vis didėjantį neatsakymų skaičių, o to pagrindinė priežastis yra didėjanti išvykusiųjų gyventojų dalis. Taigi jau artimiausiais metais emigracija ir blogėjanti demografinė padėtis lems, kad užimtųjų skaičius šalyje nebedidės, ir vienintelis ūkio plėtros šaltinis liks darbo našumo kėlimas, kurio sparta labiausiai priklauso nuo investicinio aktyvumo”, – sakė prof. R.Rudzkis.
Analitikai pastebi, kad įmonių savininkai Lietuvoje pradeda vis palankiau žiūrėti į vyresnio amžiaus darbuotojus, nes priimdami juos į darbą bent jau žino, kad jie neišvažiuos į užsienį ieškoti skalsesnės duonos. Beje, „Nord/LB Lietuva” prognozuoja, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2005 ir 2006 metais padidės po 10 procentų.
Infliacija banko prognozėmis turėtų siekti 2,9 proc., o 2006 metais sumažėti iki 2,7 proc. Kaip ir anksčiau, prognozuojama, kad Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas (ESD) šiemet ir kitąmet sudarys po 8,0 proc. BVP.
Renaldas Gabartas