– Individuali prekybos įmonė, laiku neatsiskaičiusi su prekių tiekėju, moka delspinigius ir 5 procentų dydžio palūkanas. Ar įmonės sumokėtos palūkanos ir delspinigiai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną yra leidžiami atskaitymai? Kurioje metinės pelno mokesčio deklaracijos (FRO475A ) eilutėje turėjo būti įrašomos delspinigių ir palūkanų sumos?
– Pagal Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr.110 – 3992) 31 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas iš pajamų negali būti atskaitomos netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus.
Netesybų samprata yra pateikta Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr.74 – 2262) Šeštos knygos V skyriaus pirmo skirsnio 6.71 straipsnyje: tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.
Jeigu individuali įmonė pirkėja sutartyje nustatytu laiku neįvykdė savo įsipareigojimų (šiuo atveju laiku neatsiskaitė už prekes) ir sumokėjo netesybas (delspinigius ir palūkanas), ši kreditoriui sumokėta netesybų suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Sutartyje ši pinigų suma gali būti pavadinta ir kitaip, pavyzdžiui, kompensacija arba palūkanomis, tačiau jeigu ji atitinka Civilinio kodekso 6.71 straipsnyje išvardytus požymius, ji laikoma netesybomis. Dėl netesybų šalys turi susitarti rašytine sutartimi.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas 2003 02 27 įsakymu Nr.V-58 (Žin. 2003, Nr.24 – 1005; Nr.90 – 4097; 2004, Nr.85 – 3109, Nr.185 – 6878) patvirtino Metinės pelno mokesčio deklaracijos FRO475A formos bei jos priedų užpildymo taisykles. Pildant metinę pelno mokesčio (FRO475A formoje) deklaraciją, įmonės sumokėtos netesybos neįrašomos.
– Individuali įmonė planuoja statyti naują pastatą seno pastato vietoje. Statant naują pastatą, ketinama nugriauti senąjį pastatą, kuris dar nėra visiškai nusidėvėjęs. Ar nugriauto nenudėvėto pastato likutinę vertę galima priskirti leidžiamiems atskaitymams, mažinantiems apmokestinamąjį pelną?
– Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką nustato 12 – asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas”. Šis standartas taikomas registruojant apskaitoje ilgalaikį materialųjį turtą, nustatant jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, nusidėvėjimą, jį perkainojant, atliekant kitas su ilgalaikiu turtu susijusias ūkines operacijas ar registruojant ūkinius įvykius. Šio standarto X skyriaus „Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas 76 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei nurašomas nevisiškai nudėvėtas turtas, nenudėvėta suma pripažįstama ataskaitinio laikotarpio nuostoliu dėl turto nurašymo.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. nuostatas leidžiamais atskaitymais, kurie apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną atimant iš gautų pajamų, yra laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokios veiklos vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Kadangi šiuo atveju nevisiškai nudėvėtas pastatas nebus toliau naudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti (bus nurašytas ir nugriautas), tai jo nurašymo nuostoliai (finansinėje apskaitoje sąnaudų sąskaitoje užregistruotas pastatų likutinės ir gautų statybinių atsargų skirtumas) apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną nebus laikomi leidžiamais atskaitymais. Griaunant pastatą įmonė gali užpajamuoti dalį naudoti tinkamų statybinių medžiagų. Nugriovus pastatą, gautos statybinės detalės ar statybinės medžiagos, apskaitoje registruojamos grynąja galimo realizavimo verte atsargų sąskaitoje, kurių suma atitinkamai mažinamas dėl turto nurašymo patirtas nuostolis.
Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai turtas gaminamas, jo įsigijimo kaina nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamų gaminių, sunaudotų gaminant šį turtą, įsigijimo kainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, patirtas gaminant šį turtą. Vadinasi, jei nurodytu atveju nugriauto pastato grįžtamosios medžiagos, užpajamuotos grynąja galimo realizavimo verte, bus panaudotos naujo pastato statybai, tai jos galės būti priskirtos prie nebaigtos statybos išlaidų. Užbaigus naujo pastato statybos darbus, per visą statybos laikotarpį sukauptų patirtų išlaidų suma apskaitoje registruojama ilgalaikio turto sąskaitoje, t.y. priskiriama naujo pastato vertei.
– Nevykdanti veiklos individuali įmonė 2004 m. birželio mėn. dvejiems metams išsinuomojo patalpas ir iki metų pabaigos atliko jų remontą. Nuo 2005 m. sausio mėn. patalpos naudojamos individualios įmonės veikloje. Ar gali nevykdanti veiklos įmonė birželio – gruodžio mėn. sumokėtas šių patalpų nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų išlaidas priskirti 2004 m. leidžiamiems atskaitymams? Kada pripažinti atlikto remonto išlaidas leidžiamais atskaitymais?
– Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad, apskaičiuojant Lietuvos įmonės apmokestinamąjį pelną, visos įmonės veikloje patirtos sąnaudos, jeigu jos susijusios su pajamų uždirbimu ar ekonominės naudos gavimu, laikomos leidžiamais atskaitymais. Kadangi 2004 m. įmonė. išsinuomotų patalpų veikloje nenaudojo, t.y. šios patalpos neuždirbo apmokestinamų pajamų, vadinasi, šių patalpų nuomos bei komunalinių paslaugų išlaidos, apskaičiuojant 2004 m. pelno mokestį, negali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams. Jeigu minėtos patalpos buvo nuomojamos siekiant jas parengti tinkamomis naudoti veikloje (šiuo atveju atlikti jų remontą), tai remonto metu patirtos remontuojamų patalpų nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos gali būti įtraukiamos į remonto darbų vertę.
Nuo 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio buvo pakeistos Pelno mokesčio įstatymo 20 straipsnio nuostatos. Pagal nuomos sutartį, kurioje nenumatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui visiškai apmokėjus turto vertę, arba pagal panaudos sutartį turimo ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo arba remonto, kuris pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį pradedant nuo kito mėnesio, po darbų užbaigimo. Jeigu remonto sąnaudos nepailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laiko arba nepagerina jo naudingųjų savybių, jos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kada faktiškai patiriamos. Svarbu nustatyti ir teisingai įvertinti, kada tas turto remontas pailgina jo naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes.Tai turėtų spręsti pati įmonė, atsižvelgdama į tai, kokie buvo atlikti darbai. Įmonė tai galėtų nusistatyti atliktų darbų įvertinimo (sudarius komisiją) aktu, atsižvelgdama į specialistų parengtas išvadas.
Eugenija Dabašinskienė,
Kauno apskrities VMI Švietimo ir konsultavimo skyriaus
vyriausioji specialistė