Pramonininkai siūlo radikaliai keisti moksliniams tyrimams numatytų ES struktūrinių fondų lėšų skirstymo principus
Nusprendus anksčiau žadėtųjų terminų stabdyti paraiškų ES struktūrinių fondų paramai gauti pateikimą, 2005-ųjų pradžioje kilęs aistrų uraganas gali vėl įsisiautėti. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariai, susirinkę įvertinti ligšiolinės europinigų dalybų patirties bei sričių ir proporcijų, kuriomis paramos milijonai bus skirstomi 2007-2013-ųjų laikotarpiu, padarė nelinksmą atradimą: pinigų tiesioginei verslo paramai gali nelikti.
Kiekybė nustelbė kokybę
LPK pramonės potencialo plėtros komiteto atstovas dr. Dalius Raškinis, analizuodamas ligšiolinę patirtį siekiant ES struktūrinių fondų paramos, konstatavo, kad verslo asocijuotos struktūros ir įmonės nėra visiškai patenkintos dabartine situacija.
„Nors buvo numatytas 3-4 mėnesių laikotarpis, per kurį vertintojai turėjo pateikti atsakymus dėl įmonių pateiktų paraiškų, beveik visais atvejais projektai svarstomi nuo 6 iki 15 mėnesių. Galutinių įvertinimų pateikimo terminai visiškai neaiškūs. Per šį laikotarpį pasensta tiek projektui įgyvendinti numatytos technologijos, įranga ar priemonės tikslams pasiekti. Laukiant sprendimų įmonės paprastai negali daryti investicijų, komplikuojasi jų veiklos plėtra, o konkurencingumas mažėja”, – vardijo D.Raškinis.
LPK nariai paraiškų pateikimo procedūras vadino pernelyg sudėtingomis ir reikalaujančiomis didelių išlaidų (vidutinė vieno ES paramos projekto parengimo kaina siekia 30 tūkst. Lt), tai sąlygoja dideles sąnaudas verslui. Įmonės nebegali balansuotai planuoti savo veiklos ir numatomų rezultatų, nes nėra aišku, kokia procentinė dalis bus patenkinta.
Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius Kęstutis Murauskas, komentuodami šias pastabas, pripažino, jog projektų vertintojai tiesiog paskendo dokumentų lavinoje, užgriuvusioje juos paskutinėmis paraiškų pateikimo dienomis.
„Į vieną paramos litą, kurį patikėta administruoti Ūkio ministerijai ir LVPA, pagal kai kurias priemones pretenduoja 5-7 prašytojai. Iš viso prašomos sumos yra 407 proc. didesnės, nei galima skirti paramos. Todėl šiuo metu yra įvertinta maždaug 73 proc. paraiškų, o iš 1,1 mlrd. litų yra skirta 19,39 mln. arba 4,53 proc. nuo pasirašytų sutarčių”, – pasakojo G.Rainys.
Posėdyje dalyvavusi konsultacinės bendrovės „Europos investiciniai projektai” direktorė Laura Eidukevičienė, komentuodama padėtį, patvirtino, jog, būgštaujant, kad bus nepanaudota ES parama, verslininkai buvo raginami kuo aktyviau rengti projektus.
„Deja, tenka pripažinti, kad laikantis tokios politikos, kiekybė užgožė kokybę”, – konstatavo L.Eidukevičienė.
Posėdžio dalyviai siūlė taupant lėšas ir laiką pirmiausiai vertinti verslininkų idėjas ir tik gavus garantijas, jog sumanymas vertas finansavimo, pradėti jį įvilkinėti į biurokratinę kalbą.
Permainos vertinamos prieštaringai
Verslininkai svečiams iš Ūkio ministerijos ir LVPA pateikė šūsnį retorinių klausimų apie būsimąsias ES pinigų dalybas. Tarkim, kokį poveikį ES struktūrinių fondų lėšų gavimui ir skirstymui turės nesutarimai dėl ES biudžeto formavimo?
Kokie prioritetai išskiriami 2007-2014 metų laikotarpiu? Koks dėmesys bus skiriamas tiesioginei verslo paramai, inovacijų diegimui ir verslo infrastruktūros plėtrai?
Diskutuojant dėl šių dalykų L.Eidukevičienė atkreipė dėmesį, jog iš paskelbtų trijų ES struktūrinės paramos 2007-2013 metais prioritetų bene svarbiausias verslui yra antrasis, numatantis būdus kurti konkurencingą ekonomiką. Šio tikslo siekti ketinama įgyvendinant specialias inovacijų ir verslo aplinkos bei ekonominės infrastruktūros programas. Tačiau, pradėjus gilintis į programų turinį, verslininkai ne juokais sunerimo, kad konkrečiai paramai pinigų gali ir nelikti.
Paramos schemose kalbama apie augančias investicijas į taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, technologijų perdavimą ir inovacijas versle. Galima suprasti, kad svarbiausiais dalykais laikoma aukštojo mokslo sistemos infrastruktūros gerinimas ir mokymosi modernizavimas užtikrinant paslaugų kokybę, studijų ir mokslinės veiklos, praktinio mokymosi centrų, atitinkančių aukštųjų technologijų gamybos šakas ir mokslinių tyrimų prioritetus, plėtra. Taip pat – valstybės strateginių prioritetų mokslo tiriamojoje (fundamentiniuose ir taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose) veikloje įgyvendinimo sąlygų sudarymas, siekiant užtikrinti dinamišką ekonomikos augimą ir didėjantį šalies konkurencingumą. Lietuvos mokslo tiriamąją veiklą vykdančių institucijų infrastruktūros pertvarkymas ir bazinės įrangos įsigijimas, atsižvelgiant į ES technologines platformas (jungtinės technologijos iniciatyvos), transeuropinius tinklus.
Projekte kalbama apie ES tarptautinį konkurencingumą atitinkančių mokslo kompetencijos centrų, reikalingų aukštųjų technologijų gamybos šakos plėtrai ir mokslinių tyrimų prioritetų įgyvendinimui, kūrimą bei aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų įtraukimą į tarptautinius kompetencijos tinklus, integraciją į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Lietuvos priešakinių mokslo centrų, atitinkančių mokslinių tyrimų prioritetus, steigimą, aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų sanglaudą – tinklų kūrimą ir palaikymą, jų regioninį bendradarbiavimą ir t.t.
„Galima daryti prielaidą, kad, dėl verslo ateities kuriant mokslo ir inovacijų centrus, pinigų paties verslo plėtrai gali nepakakti. Manyčiau, kad šiuos dalykus reikėtų atskirti”, – samprotavo konsultacinės bendrovės „Europos investiciniai projektai” direktorė L.Eidukevičienė.
Mokslas mokslui nereikalingas
LPK viceprezidentas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius Rimvydas Jasinavičius, komentuodamas šią situaciją, patvirtino, kad mokslo ir pramonės ryšiai mūsų šalyje kol kas menki.
„Permainų ir rezultatų būtų galima tikėtis, jei verslininkai-„užsakovai” turėtų pinigus ir galėtų sudominti jais mokslininkus-„rangovus”. Sovietiniais laikais įvairių programų įgyvendinimui pinigus gaudavo ministerijos, kurios juos teikdavo moksliniams institutams ir biurams. Dabar viskas atvirkščiai – institutai gauna pinigus ir leidžia juos tam, kam patys mano esant reikalinga, t.y. gimdo savotišką mokslą mokslui, kurio vaisiais verslas pasinaudoti negali arba gali labai retai”, – samprotavo R.Jasinavičius.
Kitas LPK viceprezidentas, „Vilniaus vingio” generalinis direktorius Vaclovas Šleinota taip pat ragino dalį mokslui numatomų skirti pinigų susieti su verslo reikmėmis.
„Žinoma, fundamentalieji mokslai turėtų būti finansuojami savarankiškai, tačiau kalbant apie taikomuosius mokslus paklausos-pasiūlos principų įdiegimas neabejotinai turėtų prasmę. Amerikos ir Azijos šalių patirtis rodo, kad būtent tokia schema, kai mokslas užsidirba įgyvendindamas konkrečias programas ir kurdamas projektus, sukuria prielaidas sparčiam ekonomikos augimui. Tuo tarpu Lietuvoje mokslininkai ugdomi nežinia kam ir kodėl, nes santykiai yra iškreipti”, – dėstė V.Šleinota.
Verslininkas atkreipė dėmesį, jog taip sakydamas jis tikrai neketina menkinti mūsų šalies mokslininkų lygio ir profesionalumo.
„Mano žiniomis jau dabar kai kurie Lietuvos mokslininkai dirba įgyvendindami svetimų šalių pramonininkų užsakymus. Tarkim, KTU gauna užsakymus iš korėjiečių „Samsung”. Ieškoti ir rasti reikiamos srities specialistų nesunkiai galima visame pasaulyje. Manau, kad iš šių dalykų reikėtų pasimokyti, mokslo struktūroms skiriamas lėšas susieti konkrečiais produktais ir paskatinti jas konkuruoti”, – tvirtino LPK viceprezidentas.
Laiko korekcijoms mažai
Klausiama, kas dalijant žadamas 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšas ateityje gali būti labiau nuskriaustas – verslas ar mokslas, „Europos investicinių projektų” direktorė L.Eidukevičienė tikino, kad kol kas negalima daryti toli siekiančių apibendrinimų.
„Akivaizdu tik tai, kad kol kas visos suinteresuotos šalys turi pernelyg mažai informacijos, kas ir kaip bus daroma. Kol galutiniai sprendimai dar nėra padaryti, reikėtų pasirūpinti, jog ateityje kiekviena sritis – tiek fundamentalieji, tiek taikomieji mokslai, aiškiai žinotų, kas, kodėl ir kokiomis sumomis disponuos. Deja, lig šiol viešų diskusijų šia tema labai trūko”, – pastebėjo L.Eidukevičienė.
Jos teigimu, nederėtų ginčyti aksiomos, ar verta finansuoti mokslo tyrimus ir inovacijas, nes tai iš tiesų yra ekonomikos augimo pagrindas.
„Tačiau yra viena sąlyga – būtina turėti aiškias taisykles, kad visi sprendimai būtų motyvuoti. Kol kas jų nėra. Taip pat, kaip ir laiko toms taisyklėms atsirasti, nes 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo priemonių planas jau šį mėnesį turėtų būti patvirtintas Vyriausybėje ir iš karto po to keliauti į Briuselį. Suspėti pateikti pasiūlymus ir juos apginti bus labai sudėtinga”, – prognozavo L.Eidukevičienė.
Renaldas Gabartas