Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai, ypač kardiologai, pastaruosius mėnesius darbe patiria mažiau streso, o pacientai jaučiasi saugesni.
Po beveik pusmečio pertraukos čia ir vėl veikia rentgeno aparatas – angiografas, kuriuo tiriami širdies ligomis sergantys pacientai ir gelbėjamos infarktą patyrusių žmonių gyvybės.
Atnaujintam angiografui teko pakliūti į painią bylą, kurioje buvęs sveikatos apsaugos ministras ir medicinos įranga prekiaujantys asmenys įtarti korupcija. Kol teismai aiškinosi, ar yra kaltų, kentėjo Klaipėdos krašto gyventojai.
Kad visiškai atnaujintas, tačiau užkonservuotas Jūrininkų ligoninės angiografas galėtų tarnauti žmonėms dar nepasibaigus korupcijos teismo procesui, prireikė netgi politikų pagalbos.
Veždavo į Šiaulius
Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga džiaugiasi, kad uostamiesčio ir Vakarų Lietuvos gyventojams vėl tapo saugiau. Po daugiau nei pusės metų pertraukos Jūrininkų ligoninėje medikai vėl atlieka gyvybiškai svarbius širdies kraujagyslių tyrimus. Čia prieš porą mėnesių pradėjo veikti atnaujintas kraujagyslių rentgeno aparatas.
Kasdien medikai juo atlieka dešimtis tyrimų. Iki vasaros pradžios keletą mėnesių sunkiomis širdies ligomis sergantys pajūrio gyventojai tirti būdavo vežami į Šiaulius. Kartu su ligoniu į Šiaulius važiuodavo ir Jūrininkų ligoninės medikai, kurie atlikdavo tyrimą. Pasak J.Sąlygos, gabenti ligonius į kitą miestą būdavę labai rizikinga, nes pacientui kelyje bet kada galėdavo įvykti infarktas.
Užstrigo teismuose
Jūrininkų ligoninė turėjo angiografą ir juo sėkmingai naudojosi apie 12 metų. Per tiek laiko aparatas susidėvėjo ir pradėjo itin dažnai gesti. Ligoninė 2003 metais kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama atnaujinti angiografą. Ministerija sutiko sumokėti daugiau nei 3 milijonus litų už prietaiso renovaciją ir pusę šios sumos jau buvo pervedusi aparatūrą atnaujinusiai bendrovei. Tačiau buvęs sveikatos apsaugos ministras K.R.Dobrovolskis angiografo įsigijimo istorijoje buvo apkaltintas dokumentų klastojimu ir asmeninės naudos siekimu.
Neleido naudoti
Kol nebuvo pasibaigęs eksministro ir kitų su šio aparato įsigijimu susijusių asmenų teismas, ministerija atsisakė mokėti likusią pinigų sumą už angiografo renovaciją. J.Sąlyga pagalbos kreipėsi į klaipėdietį Seimo narį Antaną Bosą.
Šis padėjo įtikinti ministerijos vadovus, kad daroma didžiulė žala pacientams ir pinigai buvo sumokėti. Gavusi pinigus aparatą atnaujinusi bendrovė leido pradėti juo naudotis.
Jūrininkų ligoninėje atnaujintas, tačiau nenaudojamas angiografas stovėjo nuo praėjusių metų pabaigos.
Pagydo visam gyvenimui
Nors angiografas sėkmingai tarnauja tiriant kojų, galvos smegenų ar inkstų kraujagysles, Jūrininkų ligoninėje jis plačiausiai naudojamas tiriant širdies kraujagysles.
Per paciento šlaunies arteriją kirkšnyje įvedami kateteriai ir suleidžiama kontrastinė medžiaga. Šviečiant rentgeno spinduliais matoma, kaip ši medžiaga užpildo širdį maitinančią kraujagyslę. Jei matomi susiaurėjimai arba kontrastinio skysčio žymė nutrūksta, aišku, kad ji yra užakusi.
Gydytojai po tokių tyrimų sprendžia, kokią gydymo taktiką rinktis toliau: išplėsti užankančią kraujagyslę specialiais stentais, balionėliais arba parenkamas kitas efektyvus gydymo metodas – širdies operacija.
Jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vadovas Valentinas Jokšas patikino, kad atliekant procedūras angiografu mirtingumas nuo miokardo infarkto ir kitų kardiovaskulinių ligų sumažėja keturis kartus, palyginti su įprastiniu gydymu vaistais. Pasak gydytojo, į kraujagyslę įstačius stentą ar balionėlį ligonio sveikata pagerėja visam gyvenimui.
Gelbėja ištikus infarktui
Iki angiografo renovacijos per mėnesį Jūrininkų ligoninėje buvo atliekama apie 40 sudėtingų gydomųjų ir 90 diagnostinių intervencinės radiologijos procedūrų. Po renovacijos procedūrų skaičius išaugo ketvirtadaliu ir sutrumpėjo šio tyrimo laukiančių žmonių eilė.
Pasak Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus gydytojo Arūno Maksvyčio, jei ligonio būklė stabili, eilėje tenka palaukti apie pusantro mėnesio.
Neretai angiografu atliekama diagnostinė procedūra perauga į gydomąją. A.Maksvytis teigė, kad Jūrininkų ligoninėje, skirtingai nei kitose šalies klinikose, laikomasi tradicijos žmogui padėti iš karto. Jei atlikus tyrimą visiškai aišku dėl diagnozės, jei įsitikinama, kad pacientui tikrai prireiks plėsti kraujagysles stentu ar balionėliu, kitam kartui tai neatidėliojama. Pacientui nebereikia išgyventi papildomo streso, medikams nebereikia iš naujo durti į arteriją, pildyti kraujagysles kontrastiniu skysčiu.
Neretai suplanuotų diagnostinių procedūrų eilę pakoreguoja skubos tvarka atliekamos procedūros infarkto ištiktiems žmonėms. Jei blogai pasijutęs žmogus per 2-6 valandas pasiekia ligoninę ir yra požymių, kad užsikišo kraujagyslė, organizuojama skubi angiochirurginė procedūra, kurios metu kraujagyslę stengiamasi atkimšti. Pasak A.Maksvyčio, kartais per dieną pasitaiko 3-4 tokie atvejai.
Jolanta Juškevičienė