Mėgėjai hipnozėje pavojingi

Užhipnotizuotas! Išgirdęs tokį pasakymą, dažnas žmogus sunerimsta. Kažkodėl nuo seno žmonės galvoja, jog hipnozė yra naudojama tik blogiems tikslams, norint priversti žmogų daryti kažką prieš jo valią, tai, ko jis būdamas normaliose būsenos nedarytų.

Kas iš tikrųjų yra ta hipnozė?

Tarnauja medicinai

Hipnozė kaip mokslinė disciplina jau žinoma apie 200 metų, tačiau apie jos egzistavimą žmonija žinojo kur kas seniau.

Hipnozė naudojama įvairiais tikslais, bet plačiausiai ji tarnauja medicinai. Hipnozė padeda psichoterapiniam gydymui, taikoma daugelio ligų atvejais.

Jau seniai žinoma, jog kvalifikuota hipnozė gali pašalinti daugelį negalavimų, net tokius žalingus įpročius kaip rūkymas, alkoholizmas. Taip pat išaiškinta, jog ją sėkmingai galima naudoti šalinant taip vadinamus fantominius skausmus (kuomet „skauda” amputuotas galūnes).

Daugkartiniais tyrimais įrodyta, jog hipnozės metu vykstant aktyviai organizmo savireguliacijai galima pakeisti cholesterolio, bilirubino, baltymų apykaitą, sustiprinti imunitetą. O tai labai palengvina medikų darbą. Žinoma, jei tai nėra stiprūs infekciniai ar toli pasistūmėję psichiniai susirgimai.

Hipnoterapija sėkmingai veikia gydant skrandžio opas, hipertoniją, odos susirgimus (ekzemą, psoriazę, neurodermitą), net bronchinę astmą. Hipnozė padeda onkologiniams ligoniams atsikratyti depresijos, ją galima panaudoti ir siekiant kokių nors vaistų teigiamo poveikio.

Poveikis nevienodas

Žinoma, hipnozė – tai tik vienas gydymo būdų – ne geresnis ir ne blogesnis už kitus. Ją taikant svarbi paciento fizinė būklė, psichinė būsena. Labiausiai hipnozė vertinga dėl to, kad neturi pašalinio poveikio, kuris dažnai pasireiškia vartojant vaistus.

Gydant hipnoze svarbiausia, kad pacientas pats sutiktų būti gydomas šiuo būdu ir pasitikėtų hipnotizuotoju. Nuo to priklauso ir hipnozės poveikis.

Tyrimų duomenimis, net 98 proc. žmonių pasiduoda hipnozei, tačiau tai nereiškia, jog ji visiems vienodai padeda.

Savikontrolės nepraranda

Atsipalaidavęs žmogaus organizmas būna trijų būsenų: miego, budėjimo ir taip vadinamos ypatingos sąmonės būsenos, su kuria ir susijusi hipnozė.

Hipnotizuojant siekiama, kad žmogus prarastų galimybę judėti ir priiminėti sprendimus. Esant tokiai būsenaie jam galima taikyti terapinį, mokomąjį ar kitokį poveikį.

Tačiau klaidinga būtų manyti, jog hipnozės metu žmogus visiškai praranda savikontrolę. Užhipnotizuotą žmogų priversti daryti tai, ko jis nedarytų būdamas įprastos būsenos, nepasiseks. Be to, žmonės turi žinoti, jog psichoterapijos ir hipnoterapijos principai draudžia hipnotizuojamojo moralinių bei pasaulėžiūros principų koregavimą.

Teleseansai – kenkia

Moksliniai tyrimai parodė, jog hipnozės metu atsiranda hipnogeninis stresas, kuris siejasi su biologiniu stresu. Hipnogeninis stresas būna dviejų rūšių: eustresas – teikiantis sveikatą, ir distresas – ardantis, griaunantis.

Hipnozės profesionalai naudoja tik pirmąjį – eustresą. Tačiau neprofesionalai čia gali pridaryti daug nepataisomų bėdų.

Transo būseną plačiai taiko ekstrasensai ir šiaip užsiiminėjantys „daktaravimu”, neturintys nei medicininio, nei psichologinio pasirengimo, nesuprantantys hipnozės būsenos biologinių ypatumų. Svarbiausia hipnotizavimo taisyklė – atgalinis hipnotizuotojo ir jo paciento ryšys. Jei jis pažeidžiamas, atsiranda nepataisomos problemos.

Tai patvirtino ir telepsichoterapijos (terapijos per televiziją), ir telehipnopedijos (per televiziją mokymas hipnozės metu) seansai, naudoti buvusioje TSRS, Bulgarijoje. Ne vienam juos žiūrėjusiam atsirado psichinių ir fizinių sveikatos sutrikimų: kadangi tarp objektų nebuvo atgalinio ryšio ir seansų žiūrovai atsidūrė distrese. Plačiai nuskambėjo atsitikimas, kuomet mergaitė, telepsichoterapijos seanso metu pasijutusi esanti jūroje su delfinais, taip ir negalėjo grįžti į normalią būseną. Pasiliko ten visam laikui. Rezultatas – psichiatrijos ligoninė.

Distresas ne tik paveikia žmogaus psichiką, bet ir dar labiau pablogina lėtinių ligų turinčių žmonių sveikatą.

Todėl iškilus hipnoterapijos poreikiui, pagalbos būtina kreiptis į profesionalius psichoterapeutus.

Parengė Vetusta Prišmantienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.