Rusijos ir ES vadovai tikina, kad bendradarbiavimas energetikoje naudingas abipusiškai, tačiau nestinga ir visiškai priešingų nuomonių
16-asis Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas, įvykęs Londone, tiek Briuselyje, tiek Maskvoje pateikiamas kaip abipusės partnerystės tvirtėjimas, tačiau ES šalyse nestinga ir flirtavimo su Kremliumi kritikų, manančių, jog šiame bendradarbiavime esama ir daug pavojingų rifų.
Su tais kritikais solidarizavosi Maskvos laikraštis „Novyje izvestija”, pripažinęs, kad „Rusija, naudodamasi sunkia energetikos situacija Vakarų pasaulyje, mėgina jį paimti į naftos ir dujų žnyples”.
Kai kurie ES lyderiai, įskaitant Europos Komisijos (EK) pirmininką Žozė Manuelį Barozą ir dabar ES pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Blerą, su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka.
Akcentuojama abipusė priklausomybė
Antradienį Londone įvykusiame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime svarbiausiu klausimu tapo bendradarbiavimas energetikoje. Jau dabar Rusija tiekia maždaug pusę 25-ių ES šalių suvartojamų dujų ir trečdalį naftos.
Prezidentas Vladimiras Putinas susitikime sakė, kad „europiečiai Rusija gali visiškai pasitikėti”. Pasak jo, „Maskva – patikima partnerė, kuri niekad nenuvils”.
Kai žurnalistai Londone T.Blero paklausė, ar ta priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių nereiškia, kad ES nenorės drumsti vandens ir vengs diskusijose kelti tokius opius klausimus, kaip žmogaus teisių pažeidimai Čečėnijoje, britų premjeras atsakė: „Europa bando užsitikrinti energijos išteklius ateičiai ir aš manau, kad tai yra protinga”.
„Niekas nuo nieko nepriklauso – nei mes nuo Rusijos, nei Rusija nuo mūsų. Čia viską nulemia abipusiai interesai”, – agentūra „Interfax” citavo T.Blerą. Jam antrino V.Putinas: „Gandai, kad Europa praranda savo energetinę nepriklausomybę, yra smarkiai perdėti”.
Nulėmė lyderių draugystė
Tuo tarpu Maskvos laikraštis „Novyje izvestija”, remdamasis tituluotais ekspertais, rašo, kad „Rusija, naudodamasi sunkia energetikos situacija Vakarų pasaulyje, mėgina jį paimti į naftos ir dujų žnyples”. Laikraštis nurodo, kad aukščiausiojo lygio susitikimas Maskvai buvo sėkmingas. „Tonis Bleras padarė didelį darbą. Britanijos pirmininkavimas Europos Sąjungoje yra labai naudingas Maskvai. Susitikimo Londone rezultatai parodė, ką šių dienų politikoje reiškia asmeninė lyderių draugystė”.
Londono laikraštis „Financial Times” savo ruožtu pažymi: „Dauguma analitikų Vakaruose vertina Rusiją kaip atsigaunančią valstybę, kurios galia nuolat didėja kartu su pajamomis, gaunamomis iš naftos ir dujų eksporto. Tie analitikai teigia, kad Rusija pasiryžusi įsitvirtinti pasaulyje pati ir kad jai jau nereikia Vakarų paramos, kurios ji siekė po Sovietų Sąjungos subyrėjimo”.
Britų BBC komentatorius Džonatanas Čarlzas mano, jog Rusijoje nestinga politikų, norinčių panaudoti Europos priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, siekiant priversti Senąjį žemyną nustoti kritikuoti Kremlių dėl autoritarizmo tolesnio įsigalėjimo Rusijoje ir dėl masinio žmogaus teisių pažeidinėjimo Čečėnijoje.
Tiekimai dar labiau padidės
Kai kurios net senosios ES narės yra labai priklausomos nuo Rusijos energetinių išteklių. Pavyzdžiui, Suomija 90 proc. jai reikiamo dujų kiekio gauna iš Sibiro.
Per artimiausius kelerius metus tiekimai iš Rusijos į ES dar labiau padidės. Iki 2009 pabaigos per Baltiją į Vokietiją turės būti nutiestas naujas dujotiekis, dėl kurio kilo smarkių protestų, pirmiausiai Baltijos valstybėse ir Lenkijoje.
Vokietijos politikai, tiek kairieji, tiek dešinieji tikina, kad šis projektas visai ES bus tik naudingas. Tuo tarpu „Novyje izvestija” rašo, kad „dujotiekio, eisiančio Baltijos dugnu, projektas pasiuntė į nokdauną tranzitines valstybes – Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, kurios nesėkmingai mėgina sudaryti šalių, prieštaraujančių šiam projektui, bloką”.
Bandoma nuraminti
Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita” rašo, kad Rusijos atstovai mėgina apraminti Varšuvą dėl būsimojo dujotiekio. Rusijos vyriausybės kontroliuojamas koncernas „Gazprom” tvirtina, kad yra pasirengęs prie šio dujotiekio prijungti ir Lenkiją.
Rusijos atstovas prie EK Vladimiras Čižovas žurnalistams Briuselyje sakė, kad „Gazprom” turi planų nutiesti nuo Baltijos dujotiekio atšakas į daugelį šalių, įskaitant Lenkiją. Jis nepatikslino, kada tokie planai gali būti realizuoti, bet teigė, kad tai gali būti padaryta „kitame Baltijos projekto įgyvendinimo etape”.
Tai galėtų būti po 2009 metų, kai baigsis pirmasis etapas. „Rzeczpospolita” V.Čižovo pareiškimą įvertino kaip mėginimą nors šiek tiek apraminti Lenkiją.
Lenkijos atstovai šiomis dienomis skelbia, kad paspartintais tampais kuriamas projektas, pagal kurį ši šalis dujų gautų iš Irano.
Siekia dominavimo
BBC korespondentas Viljamas Horslis nurodo, jog Maskva vis dar reikalauja, kad Briuselis duotų jai teisę dominuoti buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, suprantama, išskyrus Baltijos valstybes, pernai tapusias ES narėmis.
Kremlius, pernai rudenį Ukrainoje patyręs skaudų pralaimėjimą, karčią piliulę nurijo ir dabar ketina atsirevanšuoti. Tai padaryti jis pajėgus, panaudodamas dujų ir naftos vėzdą. Maskva, pasak jos atstovų, tvirtai pasiryžo padidinti dujų, tiekiamų Ukrainai, kainą. Tokios lemties neišvengs ir Gruzija, pirmoji posovietinėje erdvėje surengusi „aksominę revoliuciją”.
BBC pažymi, kad Rusijos Valstybės Dūmos deputatai būsimąjį dujų kainų padidinimą vadina „dujų socializmo pabaiga”, tačiau Kijevo ir Tbilisio politikai tai vertina kaip šantažą ir „dujų ataką prieš demokratiją”.
Kaina stumia į neviltį
Šio mėnesio pradžioje Rusijos dujų milžino „Gazprom” ir Gruzijos vyriausybės atstovai per derybas galutinai nesusitarė dėl naujos dujų kainos. Iki šiol tūkstantis kubinių metrų „žydrojo kuro” kainavo 64 dolerius. „Gazprom” norėtų, kad ši kaina padidėtų iki 100 dolerių. Tokie apetitai Gruzijos vyriausybę stumia į visišką neviltį.
Gruzijos pareigūnai sako, kad jie bus priversti ieškoti galimybių gauti dujų iš Kazachstano, Azerbaidžano ar Irano, bet tam reikia didelių investicijų.
„Gazprom” siekia, kad Ukraina už dujas mokėtų dar brangiau – 160 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Šios šalies ekspertai teigia, kad, jeigu rusai privers mokėti tiek, Ukrainos prekėms NVS rinka bus visiškai uždaryta, o į Vakarus joms kelio nėra.
Laukia rūsti žiema
„Mūsų laukia labai šalta žiema, nes Rusija visiškai kontroliuoja Ukrainos energetiką”, – grėsmingai įspėja Ukrainos laikraštis „Rupor”.
Ukrainiečiai dabar savo žvilgsnius kreipia į Turkmėniją, kuri eksportuoja daug dujų. Turkmėnijos lyderis Saparmuratas Nijazovas turėtų šį mėnesį lankytis Kijeve. Tačiau laikraštis „Rupor” perspėja: „Nedėkim daug vilčių į pigias turkmėnų dujas, todėl kad jos eina Rusijos dujotiekiais”.
Komentuodamas savo pasiūlymą radikaliai padidinti dujų, tiekiamų Gruzijai ir Ukrainai, kainą, Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Mitrofanovas, priklausantis skandalingojo Vladimiro Žirinovskio partijai, šiomis dienomis sakė: „Rusija pagaliau turi padaryti galą dujų socializmui, kadangi Gruzija nori į NATO, o Ukraina – į Europos Sąjungą”. Jeigu ES dar tik kyla reali grėsmė patekti į energetikos žnyples, Ukraina ir Gruzija jose jau atsidūrė.
Leonas Žalys