Rusų naikintuvo avarija padrąsino kariškius prašyti papildomų milijonų iš biudžeto
Rusų naikintuvo avarija verčia Lietuvos kariškius prašyti daugiau pinigų oro kontrolės sistemoms įsigyti ir prižiūrėti. Vyriausybė ketina svarstyti Krašto apsaugos ministerijos prašymą kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų naujai radiolokacinei stočiai pirkti. Tai dar padidintų krašto apsaugos biudžetą, kuris kitąmet sudarys daugiau kaip 800 milijonų litų.
Paprašyta daugiau lėšų
Vakar Vyriausybės posėdyje svarstant kitų metų biudžeto projektą krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į rugsėjo viduryje Šakių rajone įvykusią rusų naikintuvo „Su-27” avariją ketinama stiprinti oro erdvės kontrolę. „Be kitų priemonių, numatome įsigyti ir naują trijų dimensijų radiolokacinę stotį”, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, iš viso tokia stotis kainuotų 54 mln. litų. Tačiau jos užsakymas, pagaminimas ir įrengimas Lietuvoje užtruktų net trejus metus, todėl išlaidas reikėtų paskirstyti per šį laikotarpį. „Jeigu būtų rasta galimybė kitąmet šiam projektui skirti 18 mln. litų, būtume labai patenkinti”, – kalbėjo G.Kirkilas.
Tačiau Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas nebuvo patenkintas, kad tuo metu, kai biudžeto projektas jau parengtas ir netrukus keliaus tvirtinti į Seimą, atsiranda prašymų gerokai padidinti išlaidas. „Tai ką, dabar reikės milijonais koreguoti biudžetą? Šį klausimą reikia papildomai išnagrinėti, tada spręsti”, – pareiškė premjeras. „Tam tikros didelės lėšos tam sektoriui jau numatytos. Dabar gi prašoma dar daugiau”, – pridūrė jis.
Finansų ministras Zigmantas Balčytis taip pat sakė, kad Krašto apsaugos ministerijos prašymą vertėtų papildomai aptarti. „Aišku, pastarųjų dienų aktualijos, susijusios su naikintuvo sudužimu, reikalauja kažkokių sprendimų, bet turime matyti ir tai, kad tokiai sumai rasti reikės papildomų pastangų”, – sakė jis.
Galima būtų matyti visą erdvę
G.Kirkilas „Kauno dienai” aiškino, kad kitąmet biudžete oro erdvės kontrolės priežiūrai numatyta 32 mln. litų. Tačiau to nepakanka, kad būtų normaliai prižiūrimi dabar veikiantys radarai ir užsakytas naujas.
„Toks trijų dimensijų radaras leistų ne tik matyti visą erdvę, bet ir – įvairiuose aukščiuose, ko mes negalime padaryti dabar”, – sakė ministras. Paklaustas, ar pavyktų išvengti rusų naikintuvo katastrofos, jeigu toks radaras jau būtų Lietuvoje, ministerijos vadovas šyptelėjęs atsakė: „Jeigu Lietuva turėtų tokį radarą, tai neapsaugotų nuo netikėto rusų naikintuvo nukritimo, tačiau mes turėtume galimybę geriau matyti, kaip vyksta ta avarija. Jos tyrimas būtų daug paprastesnis. Nekalbant apie tai, kad apskritai oro erdvė būtų prižiūrima gerokai efektyviau”.
Tikimasi, kad dėl naujo tipo radaro įsigijimo bus apsispręsta per artimiausias kelias savaites. Jeigu sprendimas bus teigiamas, į kitų metų valstybės biudžeto eilutę „Krašto apsauga” bus papildomai įrašyta 18 mln. litų. Jeigu sprendimas būtų neigiamas, G.Kirkilas tvirtino sieksiąs, kad šios lėšos būtų numatytos kitų metų viduryje peržiūrint biudžetą arba jau 2007-ųjų biudžete.
Nepasiekia sutartos BVP dalies
Krašto apsaugai ir nacionaliniam saugumui užtikrinti kitų metų biudžete numatyta skirti 1,251 milijardo litų, tai yra maždaug 11 procentų daugiau nei šiemet. Tačiau bendros išlaidos vien Krašto apsaugos ministerijos prižiūrimoms sritims sieks maždaug 850 mln. litų. Tai sudaro 1,24 proc. numatomo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šalies partijos prieš kelerius metus buvo numačiusios, kad šalies gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 2 proc. BVP kasmet. Tačiau šis skaičius niekada nebuvo pasiektas. Į gynybos išlaidų skiltį įrašomos ir lėšos, skiriamos įvairioms kitoms su nacionaliniu saugumu susijusioms sritims, pavyzdžiui, valstybės saugumui, sienų apsaugai ir netgi priešgaisrinei apsaugai. NATO nuolat reikalauja, kad Lietuva „išgrynintų” krašto apsaugai skiriamus 2 proc. BVP. Bet Vyriausybė planuoja tai padaryti per artimiausius 10 ar net 15 metų.
Stasys Gudavičius