ES pinigų skirstymo virtuvė
Europos Parlamentas (EP) dirba išsijuosęs: diskutuojama ir balsuojama dėl ateinančių metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Kad būtų aišku, apie kokius pinigus kalbama, pasakysiu: ES piniginėje 2006 m. bus apie 120 milijardų eurų, arba daugiau nei 410 milijardų litų! Šiuos pinigus EP kartu su Ministrų Taryba, kurią sudaro visų ES valstybių finansų ministrai, ir paskirsto, sutardamas, kiek duoti žemės ūkiui, mokslui, ES sienų apsaugai, kiek palikti kitų valstybių, kurios neįeina į ES, paramai ir t.t.
ES biudžetą sudaro keli lėšų šaltiniai. Taisyklės yra tokios: į ES biudžetą moka visos ES valstybės narės, tačiau skirtingas pinigų sumas, apie 1 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Daugiausia ginčų kyla dėl to, kiek mokėti: ar 0,98, ar 1, ar 1,01 proc. Atrodytų, nedidelis skirtumas tos šimtosios procento dalys, bet jos sudaro kelis šimtus milijonų eurų, todėl ginčytis tikrai yra dėl ko.
Štai kaip dabar atrodo paskirstytas ES 2006 m. „pyragas”. Atkreipiu dėmesį, kad ES biudžeto tvirtinimo procesas tik įpusėjo, taigi ir paskirstymas, ir pats „pyrago” dydis dar keisis.
Europos Komisija dar prieš vasaros atostogas pateikė preliminarų 2006 m. biudžeto projektą Europos Parlamentui ir ES narių ministrams. Šių dviejų institucijų reakcija buvo skirtinga: Europarlamentas pareiškė, kad pinigų visiems svarbiems reikalams neužtenka ir ES biudžetas aiškiai per mažas, o Ministrų Taryba, šį pusmetį vadovaujama Didžiosios Britanijos finansų ministro Ivano Lewiso, nutarė atvirkščiai, kad biudžetas per didelis, ir kai kurias išlaidas sumažino, pareiškusi, jog, palyginti su 2005-aisiais, ES biudžetas padidėjo 4,88 proc. ir to gana.
Taigi liepą Taryba pasiūlė sumažinti 1,1 milijardo eurų asignavimus mokėjimams ir 478 milijonais eurų asignavimus įsipareigojimams, palyginti su pavasarį Europos Komisijos pateiktu preliminariu biudžeto projektu. Kas gi vyksta dabar?
Laima Andrikienė – šešėlinė 2006 m. biudžeto pranešėja
Visą rugsėjį Europos Parlamento nariai teikė pataisas 2006 m. ES biudžeto projektui: svarstymai vyko komitetuose, kiekvienas komitetas teikė pasiūlymų. Pataisų ir papildymų galėjo teikti ir individualūs Europos Parlamento nariai. Lietuvos atstovė dr. Laima Andrikienė savo vardu įregistravo 17 pataisų biudžeto projektui, be to, dar ir 36 biudžeto pataisas Europos liaudies partijos frakcijos vardu. Iš viso šiuo metu įregistruota 910 (!) pataisų, dėl kurių jau šią savaitę balsuos EP Biudžeto komitetas. Kiek vėliau bus balsuojama ir plenariniame posėdyje, bet jam pateikiami tik bendrieji skaičiai bei tos pataisos, dėl kurių nepavyko susitarti Biudžeto komitete.
Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos atstovė L.Andrikienė turi tikrai dideles galimybes formuojant ir tvirtinant 2006 m. biudžetą. Ji – šešėlinė biudžeto pranešėja, kartu su pagrindiniu pranešėju socialistų atstovu Giovanniu Pittella jiedu yra pagrindiniai Europos Parlamento nariai, nuo kurių susitarimo priklauso daugumos pataisų likimas: jos bus priimtos ar atmestos.
Ko siekiame?
L.Andrikienė ypatingą dėmesį skiria Lietuvai ar Baltijos jūros regionui svarbioms ES biudžeto lėšoms, biudžeto eilutėms. Ši Lietuvos atstovė yra ir Baltijos Europos parlamentarų grupės, kurios tikslas – Baltijos jūros regiono problemas pakylėti į Europos Sąjungos darbotvarkės viršų, vicepirmininkė.
Taigi L.Andrikienė pasiūlė 2006 metais iš ES biudžeto struktūriniams fondams, kurie yra svarbus ES sanglaudos politikos (socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo tarp ES valstybių narių ir atskirų regionų) įgyvendinimo instrumentas, skirti bent 150 milijonų eurų daugiau, nei siūlo Taryba. Tiesa, lėšos, kurias 2006-aisiais iš ES struktūrinių fondų norėtų gauti valstybės narės, gerokai didesnės, šalių poreikiai ir ES biudžeto galimybės skiriasi net 9 milijardais eurų, bet jei to neįmanoma pasiekti, tai jokiu būdu negalima leisti sumažinti Komisijos pasiūlytos sumos, mano Lietuvos atstovė.
L.Andrikienė taip pat pateikė pataisas, numatančias didesnius asignavimus moksliniams tyrimams, universitetams, Lietuvos studentams svarbioms programoms „Socrates” (pridėti 12 milijonų eurų), „Erasmus Mundus” (pridėti 3,99 milijono eurų) ir pan. Ji taip pat pateikė pataisas, kuriomis numatomi didesni asignavimai mažoms ir vidutinėms įmonėms paremti, bendrai kalbant – Lisabonos strategijai įgyvendinti.
Neįmanoma aptarti visų 53-jų L.Andrikienės vardu pateiktų pataisų, bet tarp jų atsirado vietos ir pataisai, kuria numatoma didesnė parama demokratijai Baltarusijoje remti (radijo, TV programų transliacijos iš užsienio, Europos humanitarinis universitetas, atkurtas ir plėtojantis veiklą Vilniuje). Dar vienas svarbus L.Andrikienės pasiūlymas – tai pataisa, kuria siūloma Europos Sąjungoje steigti naują – Gamtinių nelaimių fondą – ir jam 2006 m. skirti 12 milijonų eurų. Šio fondo tikslas būtų įgyvendinti prevencines priemones, kad potvynių, miškų gaisrų, kitų gamtos nelaimių padaroma žala ES valstybių ekonomikai būtų kuo mažesnė.
Kaip minėjau, ES 2006 m. biudžeto formavimas ir tvirtinimas dar tik įpusėjo, bet akivaizdu, kad Europos Parlamentas, viena iš dviejų svarbiausių ES biudžeto institucijų, dirba įtemptai ir – svarbiausia – Lietuva per savo atstovus daro šiam procesui reikšmingą poveikį.
Aldona Drėgvaitė,
Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės padėjėja