Premjeras Algirdas Brazauskas tvirtina, kad kovoje dėl „Mažeikių naftos” kontrolės liko tik du rimti pretendentai – Rusijos „Lukoil” bei TNK-BP. Jau kitą savaitę valdančiosios koalicijos Politinei tarybai gali būti siūloma pasirinkti vieną kandidatą, su kuriuo bus deramasi toliau.
Tai A. Brazauskas pareiškė po susitikimo su TNK-BP vykdomuoju direktoriumi Germanu Chanu.
Pasak A. Brazausko, svarbiausias kriterijus, kodėl šios kompanijos laikomos realiausiomis pirkėjomis – naftos tiekimas.
„Be jokių abejonių, įmonė tokioje geografinėje padėtyje, kad reikia įvertinti visas galimybes, reikia įvertinti resursus kompanijos, kuri pretenduoja įsigyti šitą įmonę”, – teigė A. Brazauskas.
„Savo ruožtu, matyt, turėsime artimiausiu metu apsispręsti dėl to, su kuo vis dėlto mes tęsime toliau derybas, ir tos derybos vėliau turėtų virsti trišalėmis, kartu su „Jukos”, ir turės būti priimtas galutinis sprendimas”, – žurnalistams sakė Premjeras.
Pasak jo, taip pat su šalies valdžios atstovais susitikinėjanti Kazachijos bendrovė „Kazmunaigaz” tiesiog reiškia savo pretenzijas, nes būtent naftos tiekimo galimybės apsunkina bendrovės padėtį siekiant įsigyti „Mažeikių naftos” akcijų.
TNK-BP vykdantysis direktorius teigė, kad bendrovė pasirengusi už 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijų paketą mokėti panašią kainą, kaip ir „Lukoil” – apie 1 mlrd. JAV dolerių (2,897 mlrd. litų).
„Manau, kad skaičių suma turėtų būti panaši (į „Lukoil” pasiūlytą 1 mlrd. JAV dolerių variantą, – ELTA)”, – sakė G. Chanas.
Kol kas jis nekalbėjo apie planuojamas investicijas ar kitas, jo teigimu, „detales”, kurias TNK-BP būtų pasiruošusi siūlyti pirkdama „Mažeikių naftą”.
G. Chanas teigė, kad TNK-BP privalumai – skaidrumas, profesionalumas ir tai, kad bendrovė esanti didžiausia naftos gavybos bendrovė Rusijoje.
Kol kas TNK-BP su „Jukos” yra pradėjusi, pasak G. Chano, „konsultacijas”, ir yra pasirašiusi konfidencialumo sutartį, kad gautų reikalingą su „Mažeikių naftos” veikla susijusią informaciją. Anksčiau skelbta, kad tokias sutartis su „Jukos” yra pasirašiusios bent 8 kompanijos.
Manoma, kad „Lukoil” yra labiau Rusijos valdžiai artimesnė kompanija. TNK-BP buvo sulaukusi iš Rusijos mokesčių administracijos pretenzijų dėl mokesčių, tačiau G. Chanas teigė, kad bendrovė su jomis susitvarkiusi.
„Šiandien mes tas pretenzijas, kurios buvo, sėkmingai sureguliavome ir šioje srityje jaučiamės pakankamai ramiai ir užtikrintai”, – sakė G. Chanas. Jis teigė, kad TNK-BP negresia ant bankroto ribos balansuojančios dabartinės „Mažeikių naftos” savininkės „Jukos” likimas.
Žlungantis Rusijos koncernas „Jukos” valdo 53,7 proc. „Mažeikių naftos” akcijų ir derasi dėl šio akcijų paketo pardavimo. Akcijų biržos kaina šis paketas vertas maždaug 5 mlrd. litų.
Vyriausybė ketina išpirkti akcijas iš „Jukos” ir perparduoti jas kitam pirkėjui, kuriam pasiūlytų ir 20 proc. iš dabar valdomo 40,66 proc. „Mažeikių naftos” akcijų paketo.
Pernai 72 mln. tonų naftos išgavusi TNK-BP yra Didžiosios Britanijos milžinės BP bei Rusijos investuotojų bendra įmonė. TNK-BP dirba apie 99 tūkst. žmonių.
TNK-BP įkurta 2003 metų rugpjūtį, susijungus „Tiumenskaja neftianaja kompanija” (TNK), „Onako” ir „Sidanko” su didžiąja dalimi Didžiosios Britanijos koncerno BP naftos ir dujų aktyvų, valdytų Rusijoje.
TNK-BP valdo 6 naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje ir Ukrainoje bei turi 2,1 tūkst. degalinių tinklą.
„Mažeikių nafta” pernai uždirbo daugiausia pelno tarp Lietuvos bendrovių – ji gavo 721,858 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, arba 3,3 karto daugiau nei 2003-iaisiais (220,9 mln. litų). Bendrovės pajamos pernai išaugo 44,7 proc. – iki 7,663 mlrd. litų.
2005-10-05 18:23