Galvosūkis tėvams – kaip įregistruoti vaiką

Jauną klaipėdiečių šeimą, praėjusį mėnesį susilaukusią pirmagimio ir panorusią įregistruoti jo gimimą Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje, pribloškė šios įstaigos atsisakymas patenkinti tėvų prašymą.

„Pateikėme galiojančius savo pasus, miesto ligoninės pažymą, kad rugsėjo 7-ąją aš tikrai pagimdžiau berniuką. Tačiau valdininkams šie dokumentai netinka”, – su ašaromis akyse kalbėjo kūdikio įregistruoti negalinti 18-metė Indrė Žilinskaitė.

Civilinės metrikacijos skyrius iš tėvų reikalavo ne pasų, o asmens tapatybės kortelių.

Esą dabar jos yra svarbiausias Lietuvos gyventojų asmenybės ir pilietybės patvirtinimo dokumentas. Tačiau I.Žilinskaitė tapatybės kortelės neturėjo.

„Pernai bibliotekoje iš rankinės buvo pavogtas mano moksleivio pažymėjimas, skaitytojo bilietas ir asmens tapatybės kortelė. Pranešiau apie tai policijai, bet vagys nesurasti”, – pasakojo I.Žilinskaitė.

Civilinės metrikacijos skyriui pateikta policijos pažyma apie pavogtą I.Žilinskaitės asmens tapatybės kortelę problemos neišsprendė. Kūdikį maitinančiai motinai pasiūlyta kreiptis į migracijos skyrių dėl naujos tapatybės kortelės.

Pasai tapo menkaverčiai?

Naujojo pavyzdžio Lietuvos piliečių pasus turintys jauni tėvai dar labiau nustebo sužinoję, kad jokių asmens tapatybės kortelių kūdikiui įregistruoti net ir nereikėtų, jeigu jie naudotųsi senaisiais pasais.

„Kai bandėme aiškintis, kodėl vieni asmens pasai tinka, o kiti ne, mums buvo patarta dėl to nesukti galvos – esą tokią tvarką nustato šalies įstatymai”, – pasakojo Klaipėdos jūrų uoste dirbantis naujagimio tėvas 21 metų Nerijus Kubis.

Teisybės puolė ieškoti jaunuolių giminaičiai. Valdininkų kalbos, kad registruojant naujagimius legalūs šalies piliečių pasai vertinami kaip kažkokie niekiniai dokumentai, nustebino ir kai kuriuos teisininkus, bandžiusius apginti jauną šeimą.

„Jei pasieniečiams rodytume asmens korteles, neišvyktume į užsienį. Visada maniau, kad pasas – svarbiausias žmogaus asmens tapatybės patvirtinimo dokumentas”, – kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantis naujagimio senelis klaipėdietis Rimantas Žilinskas.

Įstatymus neigia gyvenimas

Klaipėdiečio advokato Rimvydo Kairio manymu, Lietuvoje galiojančios teisinės asmens tapatybės dokumentų naudojimo nuostatos nėra tinkamos.

Dėl to valdininkai, vos ne kasdien aiškindami žmonėms painius įstatymus, gadina nuotaiką ir sau, ir klientams, tuščiai eikvojamas laikas.

Klaipėdos apylinkės teisme anksčiau penkerius metus dirbęs R.Kairys tvirtino, jog gyvenimo realybė akivaizdžiai paneigia asmens tapatybės kortelių, kaip pagrindinio Lietuvos piliečių dokumento, statusą: „Pamėginkite gauti paskolą, pateikę bankui ne pasą, o asmens tapatybės kortelę. Su ja nesudarysi ir kitų komercinių sutarčių.

Teismuose liudytojų tapatybė patvirtinama pagal pasus. Paso, kaip svarbiausio dokumento, sąvoka giliai įsišaknijusi mūsų sąmonėje”.

Tapatybės kortelės sunkiai prigyja nuošalesnėse kaimo vietovėse – žmonės stebisi, kam jų reikia turint galiojančius pasus. Juo labiau kad pasų, o ne kortelių iš jų prašoma ir daugelyje valstybės įstaigų.

Negaus priklausančių pašalpų

Klaipėdiečių šeima, negaudama pirmagimio gimimą patvirtinančio dokumento, skaičiuoja nuostolius. I.Žilinskaitei socialinės rūpybos skyrius negali mokėti jai priklausančios motinystės pašalpos. Tam reikia oficialios pažymos, kad jos mažylis įregistruotas.

Paprašiusi Klaipėdos migracijos skyriaus išduoti naują asmens tapatybės kortelę I.Žilinskaitė šio kūdikio registravimui būtino dokumento turės laukti dar mažiausiai mėnesį.

Pasirodo, Lietuvos piliečiams skubos tvarka išduodami tik pasai, o ne tapatybės kortelės.

„Ko gero, nuplauks dar viena pašalpa. Kol mano kūdikio gimimas nėra oficialiai įregistruotas, negaliu išeiti ir motinystės atostogų. „Sodrai”, iš kurios prieš gimdymą gaudavau pašalpų, kažkodėl užteko mano pateikto paso”, – sielojosi jauna motina.

N.Kubis, uostamiesčio civilinės metrikacijos skyriuje sutikęs dar tris panašaus likimo poras, pasakojo, kad jos irgi negalėjo išsireikalauti vaiko gimimo liudijimų, nes neturėjo asmens tapatybės kortelių.

Tėvai pasijuto svetimšaliais

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė, prisimindama šį incidentą, „Lietuvos rytui” įrodinėjo, jog tėvai be reikalo piktinasi valdininkais – jokie įstatymai nebuvo pažeisti: „Ne visi žmonės įsisąmoninę, jog ne pasai, o tik Lietuvoje naudoti skirtos asmens tapatybės kortelės dabar yra pagrindinis mūsų šalies piliečio dokumentas”.

Galiojantį Lietuvos piliečio pasą turinčiai I.Žilinskaitei valdininkai rekomendavo Migracijos tarnyboje išsirūpinti laikinąjį pilietybės pažymėjimą, kuris esą galėtų pakeisti pamestą jos tapatybės kortelę.

„Jeigu Bažnyčia taip organizuotų ir registruotų naujagimių krikštynas, ne vienas tikintysis išsižadėtų Dievo”, – taip Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų veiksmus vertino I.Žilinskaitės tėvai.

Civilinės metrikacijos sistemos pertvarkų esmės taip ir nesuvokęs naujagimio tėvas N.Kubis prisipažino po bendravimo su kai kuriais valdžios atstovais savoje šalyje pasijutęs lyg migrantas.

Klaidina dvilypiai įstatymai

Naujojo pavyzdžio asmens pasų naudojimo sfera ribota – jie skirti vykti į užsienį. Beje, tokių tik žmonių pageidavimu išduodamų pasų net neprivaloma turėti.

Labiausiai žmones klaidina asmens dokumentų dvilypumas – pasirodo, senuosius pasus turintys piliečiai gali juos naudoti ir išvykoms į užsienio valstybes, ir įvairiems civilinės metrikacijos aktams šalies viduje. Tapatybės kortelių tokių pasų savininkams lyg ir nereikia.

Kodėl civilinėms procedūroms naujus pasus pateikę piliečiai gali be jokių kliūčių įregistruoti santuoką, ištuoką, vaikų gimimą, vardų arba pavardžių pakeitimą, jų pataisymą, o senojo pavyzdžio pasų savininkus įstatymai verčia dar būtinai įsigyti ir asmens tapatybės korteles?

„To reikia klausti ne manęs, o Seimo, prieš trejus metus priėmusio dvilypius Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentų įsigijimo ir jų naudojimo tvarkos įstatymus”, – atsakomybės kratėsi G.Misevičienė.

Lengvatos – tik velioniams

Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos teigimu, daugybė interesantų, piktindamiesi jiems nesuprantama ir painia registravimo procedūrų tvarka, civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojus išvadino bejausmiais biurokratais.

„Mes jau pavargome kasdien žmonėms šimtus kartų aiškinti tą patį ir klausytis nepagrįstų jų užgauliojimų”, – civilinės metrikacijos tarnybose tvyrančią slogią atmosferą piešė G.Misevičienė.

Prieštaringų įstatymų įkaitais tapę civilinės metrikacijos skyrių darbuotojai nuo panašių priekaištų negali atsiginti ir kituose rajonuose. Įpykę žmonės kartais jiems net grasina susidorojimu.

„Neapsikentę skundų, net patys pradėjome abejoti savo veiksmais, tarėmės su Teisingumo ministerijos specialistais, bet jie mus patikino, kad viską darome teisingai”, – kalbėjo G.Misevičienė.

Pasak jos, išimtys gali būti taikomos tik vienu atveju – ne tapatybės korteles, o pasus leidžiama pateikti įregistruojant piliečio mirtį. Tai suprantama – kas privers laikytis įstatymų mirusiuosius.

Paklausta, kodėl kitos valstybės įstaigos, bankai, lombardai, teismai, prekybos centrai pripažįsta ne tik Lietuvos piliečių asmens tapatybės korteles, bet ir jų pasus, G.Misevičienė tvirtino nesanti atsakinga už tuos, kurie nepaiso Seimo priimtų įstatymų.

Painiavą nesunku pašalinti

Painiavą sukėlė 2003 metų sausį prezidento Valdo Adamkaus pasirašyti Asmens tapatybės kortelės ir naujojo pavyzdžio Lietuvos Respublikos piliečio paso įstatymai.

Tada manyta, jog tapatybės kortelės pakeis asmens pasus – jomis bus galima naudotis ir vykstant į užsienį.

Ne visoms užsienio šalims pripažįstant lietuviškas asmens tapatybės korteles, apyvartoje išliko dvejopo standarto skirtingai naudojami piliečių pasai.

Todėl įteisinta tapatybės kortelių pirmenybė virto greičiau teorine nei praktine šių dokumentų naudojimo prielaida.

Lietuvos piliečiams atgrasus ir nepatogus asmens tapatybės dokumentų naudojimo tvarkos reglamentas – jokia paslaptis ir Seimo, ir Vyriausybės nariams. Tačiau jokių permainų kol kas nematyti.

Atėję į civilinės metrikacijos įstaigas tvarkyti reikalų žmonės ir toliau klaidžioja įstatymų labirintuose, nesuvokdami dvilypės asmens pasų ir juos neva pakeitusių tapatybės kortelių paskirties.

Tai pripažįsta ir patys civilinės metrikacijos bei migracijos tarnybų specialistai. Jie tvirtino, jog valstybei neprireiktų didelių pastangų ir lėšų suvienodinti prieštaringas įstatymų nuostatas.

„Užtektų vienintelės įstatymo pataisos, kad naujo pavyzdžio Lietuvos piliečių pasai gali būti lygiaverčiai asmens tapatybės kortelėms”, – Seimą ir prezidentą atsižvelgti į žmonių poreikius akino G.Misevičienė.

Gediminas Pilaitis