Per jau prasidėjusią lašišinių žuvų migraciją Kuršmarių žvejai sugeba arba apeiti įstatymus, arba brakonieriaujant sugauti tiek karališkosiomis vadinamos žuvies, kad jiems atsiperka viso žvejybinio sezono išlaidos.
Pamario žvejai „Vakarų ekspresui” tvirtino, esą pompastiškos lašišų apsaugos akcijos pasitelkiant kariškius bei policiją šių žuvų rojumi vadinamoje Žeimenoje ir kitose upėse tik kelia šypseną. Mat kone pusė žuvų išgaudoma ne taip griežtai saugomose mariose.
Dienraščio žurnalistams vakar apsilankius Kuršmarėse patiems teko įsitikinti, kad jų paviršius dėl gausybės žvejybinių gaudyklių atrodo tarsi milžiniška šachmatų lenta.
Gaudyklių nedraudžia
Rusijoje eršketų brakonieriavimas jau seniai yra tapęs gerai organizuotų klanų, mafijos, kuri susikrauna milijonus, veikla.
Ten į brakonierius esą net leidžiama be perspėjimo šaudyti. Tą patį, užklupti gamtosaugininkų, daro ir brakonieriai.
Mūsų valstybėje dėl brangios ir vertingos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų lašišų bei šlakių mėsos taip pat pasitelkiami nelegalūs būdai.
Todėl Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija nuo šio mėnesio pradėjo akciją, kurios metu bandoma užkirsti kelią brakonieriams bei užtikrinti minėtų žuvų migracijos kelių, nerštaviečių ir neršto apsaugą respublikoje.
Vienas iš migracijos kelių yra pamaryje – žuvys iš Baltijos jūros plaukia per uosto vartus, o toliau – rytine marių pakrante, farvateriu į vidaus vandenis.
Pagal įstatymą, šiuo metu mariose tinklais galima žvejoti tik toliau nei už 2 kilometrų nuo rytinio kranto, o vadinamąsias didžiaakes gaudykles leidžiama statyto visur.
Pasak žvejų, būtent leidimas žvejoti minėtomis gaudyklėmis ir yra priežastis, kodėl lašišos vidaus vandenis pasiekia itin išretėjusiomis gretomis.
Paleisti lašišą?
Vienas buvęs žvejys „Vakarų ekspresui” atskleidė, kokia situacija Kuršmarėse per lašišų migraciją yra iš tiesų.
Anot jo, jei lašiša pakliūva į tinklus – ji paprastai uždūsta. Žvejys, radęs tokią žuvį, privalo ją pasverti, duomenis užrašyti į atskirą knygą ir apie tai pranešti valstybinėms institucijoms.
Tačiau į gaudykles patekusios žuvys lieka gyvos, todėl radęs lašišą gaudyklėje žmogus ją privalo paleisti.
„Žinoma, niekas tokios žuvies nepaleidžia, jei jau pakliuvo. Man ir užkliūva tai, kad yra leidžiama šiomis gaudyklėmis žūklauti per migraciją. Juk lašišos tiek prigaudo, kad jos labai mažai iki upių nuplaukia”, – teigė pašnekovas.
Vakar „Vakarų ekspreso” žurnalistui apsilankius Kuršių mariose, minėtų vartomis dar vadinamų gaudyklių mirgėte mirgėjo – jos išdėstytos šachmatine tvarka – taip, kad kuo mažiau žuvies paspruktų.
Tačiau sutikti žvejai buvo labai nekalbūs, pabūgdavo prie žurnalistų akių ištraukti gaudykles, skundėsi, kad žuvies nėra ir dievagojosi jokių lašišų nepagavę, o jei ir pagautų – esą paleistų.
„Jei žvejys pamato atplaukiant katerį ir turi lašišų, jis jas gali „padaryti” įkliuvusiomis į tinklą, užregistruoti ir vertingas laimikis atiteks jam. Arba sukrauti į maišą, pridėti inkarą ir įmesti į marias, slapta pritvirtinus prie valties. Taip paprastai ir yra daroma”, – teigė pašnekovas.
Migruoja etapais
Intensyvi lašišų migracija dar neprasidėjo, mat, pasak kalbintų specialistų, reikia šaltesnio oro ir pakilusio vandens.
Tuomet karališkosios žuvys migruoja etapais. Jei žvejys pataiko ant vienos iš tokių bangų, anot pačių žvejų, į vieną gaudyklę patenka iki 200 kilogramų lašišų.
Žinant, kokia yra brangi ši žuvis, per spalio-lapkričio mėnesių migraciją galima susikrauti ne menką sumą šlamančiųjų.
Gaudyklių problema gerai žinoma ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) direktoriui Kęstučiui Šiliauskui.
„Aš siūlyčiau uždrausti gaudyklių naudojimą per lašišinių žuvų migraciją mariose. Dėl to esu kreipęsis į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją. Šiuo metu budi šešios mūsų specialistų grupės, patruliuojame ir ant vandens, ir keliuose. Už nelegaliai tinklais sugautą lašišą skiriama bauda nuo vieno iki dvejų tūkstančių litų”, – mūsų dienraščiui teigė K. Šiliauskas.
Apgauna pirkėjus?
Tačiau bet kokie bandymai pakeisti įstatymą ir nebeleisti gaudyti vartomis esą būtų vertinami skeptiškai, nes kiltų didžiulė pačių žvejybinių įmonių bei Žuvininkystės departamento atstovų nepasitenkinimo banga.
Anot Šilutės rajone išrinkto Seimo nario Audriaus Endzino, anksčiau besivertusio žvejyba, neabejojama, kad didžioji dalis turgavietėse ir prekybos centruose parduodamų žuvų yra pagautos Baltijos jūroje ar iš jos atplaukusios.
„Mano žiniomis, Kuršių mariose lašišinių žuvų laipsniškai daugėja. Jei uždrausi gaudykles, atimsi iš žmonių pragyvenimo šaltinį”, – sakė jis.
Beje, pasak KRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Roberto Kubiliaus, per Kuršių marias į vidaus vandenis iš Baltijos lašišų migruoja tik 5 proc., o 95 proc. – šlakiai.
Minėtos žuvies mėsa – taip pat vertinga, tačiau ne tokia, kaip lašišos.
„Yra dar viena įdomi situacija – labai dažnai žmonėms parduodami šlakiai, o ne lašišos, tik jie pavadinti lašišomis. Atskirti šias žuvis, juoba – jų hibridus, gali tik specialistai ichtiologai”, – mūsų dienraščiui sakė aplinkosaugininkas.
Tiesa, pasak A. Endzino, Baltijos jūros lašiša esą yra vertingiausia pasaulyje.
„Ji geresnė ir už Norvegijoje, Šiaurės jūroje pagaunamą lašišą – skonis subtilesnis, šviesesnė mėsa. Tokią žuvį seniau net carams veždavo”, – sakė parlamentaras.
Denisas Nikitenka