Skausmas verčia mankštintis net ir naktį

Bechterevo liga visame pasaulyje serga apie 0,2-0,4 procento žmonių. Skaičiai gal ir nėra įspūdingi, bet šis lėtinis reumatinis uždegimas yra nepagydomas. Juo susirgusieji visą gyvenimą kenčia nuo didesnių ar mažesnių skausmų. Negydant kas ketvirtas ligonis anksti tampa invalidu, todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ligą ir taikyti atitinkamą gydymą.

Vyrai serga dažniau

„Bechterevo liga – lėtinė, uždegiminė sąnarių liga, kuri labiausiai pažeidžia stuburą, periferinius sąnarius, tačiau gali pažeisti ir vidaus organus”, – teigia Kauno Centro poliklinikos gydytoja reumatologė Dalia Unikienė.

Ši liga (ankilozinis spondilitas, ankilozuojantis spondiloartritas) pavadinta rusų nervų ligų gydytojo Vladimiro Bechterevo vardu. Ja vyrai serga penkis kartus dažniau nei moterys. Paprastai Bechterevo liga susergama iki 40 metų amžiaus. Serga net ir vaikai. Ligos priežastys iki šiol nėra žinomos.

„Manoma, kad ligos atsiradimui gali turėti įtakos nuolat žmogaus organizme esanti bakterinė infekcija, kuri būna žarnyne, prostatoje, – tvirtina gydytoja Dalia Unikienė. – Taip pat nustatytas genetinis polinkis sirgti šia liga: pastebėtas ryšys su žmogaus leukocitiniu antigenu HLA B27, kuris yra genetiškai paveldimas. Net 90 procentų sergančiųjų Bechterevo liga turi šį antigeną. Tai nereiškia, kad visi žmonės, kurie yra šio antigeno nešiotojai, būtinai susirgs Bechterevo liga. Iš visų nešiotojų suserga apie 20 procentų žmonių”.

Stuburas – lyg bambukinė lazda

Nugaros skausmai dažniausiai būna pirmieji Bechterevo ligos simptomai.

„Skausmai ypač sustiprėja naktį, ryte ligonio nugara būna sukaustyta, jam sunku išlipti iš lovos, – teigia gydytoja Dalia Unikienė. – Negalėdamas kęsti skausmo, dažnai ligonis naktį būna priverstas atsikelti, atlikti keletą pratimų, pavaikščioti. Lengva fizinė mankšta pamažina skausmus”.

Šie skausmai – lėtinio pobūdžio. Jie tai sustiprėja, tai susilpnėja.

„Kadangi liga nepagydoma, ji lėtai progresuoja net ir gydant. Skauda sėdmenų, kryžmens srityse. Skausmas gali plisti į šlaunis, kelius. Ligoniui sunku atlikti kai kuriuos judesius: pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą. Uždegimas palaipsniui apima vis didesnę stuburo dalį – krūtinę, kaklą. Stuburas tampa visiškai nejudrus, audiniai kaulėja. Slanksteliuose vystosi erozijos, kraštuose susidaro išaugos, kurios jungiasi viena su kita, kaulėja tarpslanksteliniai diskai, išilginiai stuburo raiščiai. Ligai progresuojant stuburo slanksteliai susilieja į vieną kaulą, kuris rentgeno nuotraukose atrodo kaip bambukinė lazda. Ligonio laikysena įgauna vadinamąją „prašytojo” pozą. Kaulinės išaugos atsiranda netgi kulnyse, todėl ligoniui sunku vaikščioti”, – teigia D.Unikienė.

Sergant šia liga dažnai pakenkiami klubų, pečių, kelių, čiurnų sąnariai. Pasak gydytojos D.Unikienės, periferiniais sąnarių skausmais skundžiasi apie 20 procentų ligonių.

Liga gali pažeisti vidaus organus: plaučius, širdį, inkstus. „Kartais Bechterevo liga prasideda akių uždegimu, – sakė D.Unikienė. – Netgi keletą metų besikartojantys akių uždegimai gali būti vienintelis ligos simptomas. Tokių ligonių būna apie 5 procentai”.

Susigyventi su liga

Keturiasdešimt ketverių metų Nikolajus Leporda Bechterevo liga serga jau trejetą metų. Iš pradžių jam skaudėjo nugarą, stuburo juosmeninę dalį, vėliau – kelių, čiurnų sąnarius, pėdas, kulnis. O pastaraisiais metais išsivystė akių uždegimas.

Nikolajus Leporda mano, kad ligą paveldėjo: jo mama, močiutė sirgo reumatu. Nikolajų skausmas vargina ir dieną, ir naktį, bet naktį – labiau. Miega jis, kaip gydytojai patarė, lovoje kietu pagrindu, bet vis vien dėl skausmo dažnai vartosi, ne kartą prabunda. Ryte atsikėlęs pirmiausiai daro mankštą, kad apmalštų skausmai ir galėtų eiti į darbą. Nikolajus nuolat lankosi pas gydytoją, geria vaistus nuo uždegimo ir skausmo. Poliklinikoje jam atliekamos fizioterapinės procedūros.

„Šiuo metu Nikolajaus būklė stabili, aktyvaus uždegimo požymių nėra, tačiau sumažėjęs stuburo judrumas, vargina skausmai, – sakė gydytoja Dalia Unikienė. – Nors liga nepagydoma, bet jos progresavimą galima pristabdyti. Svarbiausia – ligonio mokėjimas susigyventi su liga: siekiant kuo ilgiau išlaikyti normalią kūno padėtį ir stuburo judrumą patariame daryti mankštas, gulėti lovoje kietu pagrindu, be pagalvės, avėti patogius žemakulnius batus. Rekomenduojame atsisakyti nejudraus darbo, taip pat, jei tenka dirbti būnant netaisyklinga kūno padėtimi”.

Stuburo judrumą, pasak gydytojos, padeda išlaikyti ne tik gydomosios mankštos, bet ir fizioterapijos procedūros. Skausmui, uždegimui mažinti vartojami priešuždegiminiai vaistai.

Violeta Gustaitytė