Krepšininkas tėvynėje – tik svečias

Po trejų metų pertraukos Žydrūnas Ilgauskas – vėl tėvynėje.

Viena ryškiausių NBA žvaigždžių, „Cleveland Cavaliers” vidurio puolėjas vakar su žmona Jennifer iš Čikagos per Frankfurtą atskrido į Vilnių.

Seniai matytą sūnų ir marčią su gėlėmis pasitikę krepšininko tėvai Mečislovas ir Antanina Ilgauskai svečius iš karto išsivežė į namus Kauno prieigose.

Kiek pasivaišinę iš „Bernelių užeigos” atgabentais patiekalais, vidurio puolėjas su žmona iškart nuėjo ilsėtis.

„Pastaroji para buvo bemiegė, nes lėktuvuose negaliu miegoti – mažai vietos”, – šypsojosi 220 cm ūgio Ž.Ilgauskas, birželio 5-ąją atšventęs trisdešimtmetį.

– Ar skaičiavote, kiek sykių per devynerius metus buvote Lietuvoje? – „Lietuvos rytas” paklausė Ž.Ilgauską.

– Atrodo, kad dabar – ketvirtą kartą.

– Ką žadate veikti tėvynėje?

– Noriu aplankyti savo gimines. Pirmąkart čia viešinčiai žmonai, kiek pajėgsiu, aprodysiu Vilnių ir Kauną.

Nežinau, ar spėsime nuvažiuoti prie jūros. Orai lyg ir nekokie.

– Ar tokį įsivaizdavote vedybinį gyvenimą?

– Dar nė metai po mūsų vestuvių nepraėjo. Sutikau gerą žmogų.

Su Jennifer sutariame ir esame laimingi.

– Gal jau numatomas šeimos pagausėjimas?

– Šią vasarą daug keliausime. Be to, nežinome, kur gyvensime ateinantį sezoną. Nėščiai žmonai būtų sunku nuolat sėdėti ant lagaminų. Kai žinosiu, kur žaisiu, galėsime pamąstyti ir apie vaikus.

– Ar vasara tokia įtempta, kad į Lietuvą atvykote tik kelioms dienoms?

– Pabūčiau ilgiau, bet birželio pabaigoje – prieš pat gresiantį NBA lokautą (visiškai sustabdytas lygos gyvenimas, kol nebus pasirašyta nauja sutartis tarp klubų ir žaidėjų asociacijos. – Red.) – Las Vegase vyks krepšininkų susirinkimas. Jame aš atstovausiu „Cavaliers” žaidėjų komitetui.

Be to, dar užsuksime į Paryžių ir Londoną, kur dirba Jennifer tėvas, o brolis ką tik baigė vidurinę mokyklą.

Anglijoje susitiksime su Šarūnu Jasikevičiumi, apsilankysime Vimbldono teniso turnyre. Šaras pamišęs dėl teniso. Man irgi įdomu pamatyti šias varžybas.

Jei niekas nesukliudys, birželio pabaigoje skrisiu į Niujorką ir per naujokų biržą palaikysiu Martyną Andriuškevičių. Kalbėjau su juo ir puikiai suprantu, kaip Martynas nervinasi.

– Ar aiškėja, kur galėtumėte žaisti kitą sezoną?

– Tikrai nežinau, ar liksiu Klivlende. Dabar tokia galimybė – 50 proc. Komandoje daug kas pasikeitė – savininkas, treneris, dar nėra naujo vadybininko.

Norėtųsi likti, nes Klivlende jau pripratau, ten mano draugai.

Bet jeigu per pastaruosius metus nepasirašėme naujos sutarties, tikimybė ją pasirašyti – vis mažesnė.

O jei išvažiuosiu – tik į komandą, kuri pajėgi ką nors laimėti.

Kalbos apie „New York Knicks” ir yra tik kalbos, nes „Knicks” dabar net silpnesnis už „Cavaliers”.

Sunku kalbėti apie ką nors konkretesnio, nes NBA klubų savininkai nuo liepos 1-osios gali uždaryti visą lygą.

Neaišku, kokios bus naujos taisyklės, keleriems metams bus galima pasirašyti kontraktą.

– Ar didelė tikimybė, kad lokautas įvyks?

– Kiek girdėjau, vyks. Tačiau, atrodo, nebus toks ilgas kaip NHL (Šiaurės Amerikos ledo ritulio lyga, kurioje dėl lokauto neįvyko pastarasis sezonas. – Red.), nes niekam tai nėra paranku.

– Jeigu lokautas vis dėlto užsitęstų, ar atvyktumėte žaisti į Europą?

– Jei lygą uždarys visiems metams, reikės kažkur žaisti.

– Ar Lietuvos rinktinei visiškai užtrenkėte duris?

– Aš visada sakiau, kad noriu žaisti rinktinėje, bet negaliu. Per sezoną atiduodu visas jėgas ir jam pasibaigus savijauta, švelniai tariant, būna nekokia. Gaučiau dar vieną traumą, ir viskas baigtųsi.

Jei ne kojos, tikrai būčiau rinktinėje.

Iki rugsėjo pabaigos nežaidžiu krepšinio ir sezoną visada pradedu vangiai, tik vėliau įsibėgėju. O kiti kamuolio iš rankų nepaleidžia visą vasarą.

Visąlaik seku, kaip žaidžia Lietuvos rinktinė. Buvo sunku stebėti olimpiadą – norėjau būti toje komandoje.

Niekuomet nespjoviau ant Lietuvos. Savo tėvynės negarsinau su vyrais, kurie tapo Europos krepšinio čempionais, bet ją garsinu kitaip – per NBA žvaigždžių rungtynes ar tiesiog paprastus mačus šalia mano pavardės visuomet rašomas ir Lietuvos vardas.
Eglė Šilinskaitė