Kultūros ministerijos šefas V.Prudnikovas šviesos tunelio gale dar nematė, bet mirčiai į akis jau dirstelėjo. Lyg antrą kartą gimęs ministras pasijuto grįždamas iš komandiruotės Švedijoje.
V.Prudnikovas Švedijoje vos nežuvo aviakatastrofoje. Drama vyko Geteborgo padangėje ir oro uoste.
Lėktuvas staiga nėrė žemyn
Praėjusią savaitę keli Kultūros ministerijos pareigūnai dalyvavo Geteborgo knygų mugėje.
Kai ministro misija jau buvo baigta, o puikūs orai ir artėjantis laisvas savaitgalis tarsi kvietė V.Prudnikovą grįžti į Lietuvą, prasidėjo baisiausi dalykai.
50 vietų lėktuvas „Saab 2000” su V.Prudnikovu pakilo iš Geteborgo oro uosto. Kelionė iki Kopenhagos (Danija) turėjo užtrukti keliasdešimt minučių.
„Pasidarė tikrai negerai”
– Kaip supratote, kad su lėktuvu dedasi keisti dalykai? – „Ekstra žinios” paklausė po baisaus skrydžio vakar jau kiek atsigavusį ministrą V.Prudnikovą.
– Labai staigus posūkis – ir lėktuvas staigiai nėrė žemyn! Visi keleiviai salone nutilo… Buvo tyla. Mirtina tyla. Bet žmonės, be abejo, susijaudino.
– Kokią keleiviai gavo informaciją, nurodymus?
– Žinoma, kad mums nepaaiškino, kas atsitiko – ar sprogmuo, ar bomba, ar varikliai, ar dar kas nors.
– Kas buvo toliau?
– Lėktuvas skrido neaukštai, palei pat žemę. Visas grožybes pamatėme, nes tikrai geras oras buvo. Per 7 minutes grįžome į Geteborgo oro uostą.
– Kokios mintys sukosi? Mąstėte apie Lietuvos kultūros politiką, nebaigtus darbus ar tik apie save?
– Cha, cha, cha! Nieko blogo negalvojau. Aš – ne iš tų, kurie bijo ko nors! Bet pasidarė tikrai negerai… Labai nemaloni buvo ta situacija…
Laukė gelbėtojai ir medikai
Tuo metu atmosfera Geteborgo žemėje buvo įkaitusi iki raudonumo.
Prie nusileidimo tako buvo žaibiškai išrikiuotos Avarinės gelbėjimo tarnybos pajėgos – technika ir kelios dešimtys žmonių. Į įvykio vietą iš miesto atvyko ir keletas greitosios pagalbos ekipažų, nes Geteborgo oro uoste budi tik keli medikai.
Avarinis nusileidimas galėjo būti toks, kaip rodo filmuose. Blogiausiu atveju, orlaivis galėjo net nepasiekto oro uosto.
Tačiau ministro ir kitų keleivių laimei, skaudžios tragedijos pavyko išvengti.
Keleiviams – nulis dėmesio
– Kaip lėktuvas nutūpė? – toliau klausinėjome V.Prudnikovą.
– Nusileidęs ant žemės lėktuvas pravarė pro visą oro uostą, pro visus pastatus, kuo toliau. Iš karto suvažiavo gaisrinės, medikai. Iš pilotų kabinos išėjo lakūnai su savo lagaminiukais. Jie buvo visiškai išbalę ir nieko negalėjo paaiškinti.
– Keleiviai liko sėdėti?
– Iš karto atidarė viską, ką galima, ir paprašė kuo greičiau palikti lėktuvą.
Blogiausia yra tai, kad SAS privalėjo mus nuskraidinti į Vilnių laiku. Per Taliną, Frankfurtą, Paryžių – nesvarbu. Juk čia buvo jų kaltė. Bet keleiviams – absoliučiai jokio dėmesio!
Juk buvo žmonių, kurie skrido net į Ameriką. Jie privalėjo laiku pasiekti tam tikrą oro uostą.
– Kada grįžote namo?
– Mes – aš, mano atstovė spaudai ir dar keturi lietuviai – laukėme visą dieną ir tik apie 23 grįžome į Vilnių. Dėl to SAS atsisakysiu, neskrisiu daugiau su jais.
Grėsmę kėlė akumuliatorius
„Ekstra žinios” susisiekė su Skandinavijos avialinijų būstine Danijos sostinėje. Kompanijos SAS atstovas spaudai Mikkelas Nielsenas incidento aplinkybes paaiškino taip: „Po pakilimo praėjus 15 minučių įgulos kapitonas gavo signalą, kad pagrindinis orlaivio akumuliatorius įkaito. Todėl jam teko grįžti atgal į Švediją”.
Kai iš lėktuvo valdymo pulto pasigirdo signalas apie katastrofiškai kaistantį orlaivio akumuliatorių, lėktuvo kapitonas nedelsdamas susisiekė su skrydžių valdymo tarnyba Kopenhagoje. Būtent vyriausiajam lėktuvo pilotui tenka atsakomybė įvertinti padėties rimtumą ir nuspręsti, ką reikia daryti. Niekas negalėjo būti tikras, kad orlaivis ore nepavirs fakelu.
Nebe pirmas toks skrydis
Ministras V.Prudnikovas prisiminė, kad kartą yra patyręs ir baisesnį skrydį nei pastarąjį kartą Švedijoje.
Prieš dvejus metus jis grįžo į Europą iš JAV.
„Skridome per Šiaurę, kažkur virš Grenlandijos. Nežinau, kur mes ten papuolėme, į kokį sluoksnį – bet jausmas buvo toks, tarsi beisbolo lazda kažkas davė per lėktuvą. Jautėm baisų smūgį su garsu. Viskas atsidarė, viskas pradėjo byrėti.
Kai kas išbalo, kai kas pradėjo rėkti. Tada galvojome – dabar jau viskas! Tačiau žemę vis dėlto pasiekėme” – įspūdžiais dalijosi vis į nelaimingus lėktuvus pataikantis solistas-ministras V.Prudnikovas.
„Ekstra žinios”