Jau kiek laiko dėl Panevėžio sugrąžinimo į šalies didmiesčių sąrašą kovojančius panevėžiečius turėtų įkvėpti ir pasididžiavimas
J. Balčikonio gimnazija – pirmąja Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija. Šeštadienį ji šventė 90 metų sukaktį.
Neatsitiktinai jubiliejaus minėjime gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas pabrėžė, kad pirmoji lietuviška gimnazija radosi ne šiandien metropolijomis laikomuose Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, o Panevėžyje.
„Ta mūsų gimnazija – kaip pagyvenusi dama. Pasidarė tokią plastinę operaciją, kad vos pažinau”, – ir juokavo, ir stebėjosi į gražiai atnaujintą, jaukiai įrengtą gimnazijos pastatą šeštadienį įžengęs 1933 metų jos laidos abiturientas Lietuvoje ir visame pasaulyje garsus dailininkas Algirdas Petrulis. Menininkas sakė, jog anuos laikus dabar jam teprimena tik ant fasado išlikę graikiški ornamentai.
O štai Petrui Mikelinskui, čia mokytojavusiam beveik ketvirtį amžiaus, prieš minėjimą ypač rūpėjo koridoriuose kabančios gimnaziją baigusių gimnazistų nuotraukos. „Ieškau pažįstamų. Kai kuriuos veidus gerai prisimenu”, – PB sakė buvęs rusų, lotynų, vokiečių kalbų mokytojas.
Už kilnią misiją – vokiečių medalis
Paklaustas, ar dirbdamas gūdžiu sovietmečiu, žinojo, kad gimnazija – seniausia Lietuvoje, mokytojas P.Mikelinskas atsakė teigiamai. „Žinoma, be to, ir anais sovietiniais laikais dėl puikios mokymo kokybės, talentingų mokinių šiandieninė gimnazija, tuomet vidurinė mokykla, buvo prestižinė”, – didžiuodamasis, kad ir pačiam čia teko dirbti, teigė rašytojo Jono Mikelinsko brolis 81 metų P.Mikelinskas.
Į gimnazijos jubiliejaus minėjimą šeštadienį rinkosi ir dabartiniai, ir buvę jos pedagogai, mokytojai iš kitų mokyklų. Tarp susirinkusiųjų buvo matyti žilagalvių, gimnaziją baigusių ir pokariu, ir net tarpukario Lietuvos laikais. Šių dienų gimnazijos auklėtiniai mokyklos sukaktį šventė minėjimo išvakarėse.
Direktorius R.Dambrauskas susirinkusiesiems priminė apie I pasaulinio karo metais gimnazijos pastate veikusią vokiečių karo ligoninę. Neišgyvenusieji nuo žaizdų buvo laidojami čia pat, gimnazijos kieme. Tik šią vasarą daugiau kaip 800 atgulusiųjų sporto aikštyne palaikai ekshumuoti ir perlaidoti Klaipėdos kapinėse.
Už šios kilnios misijos iniciatyvą Vokietijoje veikianti savo tėvynainių karių atminimo įamžinimu besirūpinanti organizacija J.Balčikonio gimnazijai įteikė Alberto Šveicerio medalį. Šį apdovanojimą R.Dambrauskas šeštadienį pristatė minėjimo dalyviams.
Sveikindamas jubiliejaus proga direktorius sakė, kad pagavęs auksinę žuvelę jos paprašytų kolegoms duoti stiprios sveikatos, laimės, troškimų išsipildymo.
Garsėjo pažangia dvasia
Buvęs mokyklos vadovas, o dabar atsidavęs jos istorijos muziejaus tvarkytojas ir puoselėtojas Vytautas Baliūnas prisiminė pirmąją gimnazijos direktorę Mariją Putramentienę-Giedraitienę, buvusius mokytojus ir mokinius – istoriką Adolfą Šapoką, skulptorių Juozą Zikarą, Lietuvos kardinolo Audrio Juozo Bačkio tėvą diplomatą Stasį Bačkį, poetus Kazį Inčiūrą, Joną Greičiūną.
Atsisukęs į dailininką A.Petrulį mokytojas V.Baliūnas pasidžiaugė jo atvykimu ir delikačiai užsiminė, kad visi gimnazijoje saugomi menininko paveikslai, deja, tėra tik kopijos.
A.Petrulis pažadėjo šį nesusipratimą ištaisyti, o pasinėręs į gimnazijos laikų prisiminimus akcentavo, kad ir tuomet čia vyravo labai pažangi dvasia – vaikai buvo supažindinami ne tik su klasikine daile, bet ir pačiomis moderniausiomis jos srovėmis.
Dailininko bendraklasis habilituotas medicinos mokslų daktaras Jonas Lelis prisiminė, kad į šią gimnaziją pirmą kartą atėjo lygiai prieš 80 metų.
„Dabar įžengęs irgi labai apsidžiaugiau – pamačiau kabančius įspėjimus, jog čia nerūkoma. Teisingai darote, aš medikas ir žinau, kad rūkymas žmogų nuginkluoja prieš vėžį”, – sakė daugybės medicinos mokslo knygų autorius, dešimties užsienio kalbų mokovas J.Lelis.
Minėjimo dalyviai klausėsi gimnazistų dainų, o po iškilmių išėjo pasidairyti po atnaujiną gimnaziją, apžiūrėti mokytojo V.Baliūno puoselėjamo gimnazijos istorijos muziejaus.
Neringa Martinkutė