Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistai įspėja, kad kai kurios komunalinės įmonės, siekdamos susigrąžinti iš gyventojų skolas, pažeidžia asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Ne visos įmonės paiso įstatymų ir siųsdamos sąskaitas už komunalines paslaugas.
Pastaruoju metu vis daugiau šalies komunalinių įmonių naudojasi skolų išieškojimo bendrovių paslaugomis. Siekdami atgauti skolas, komunalininkai išieškotojams pateikia skolininkų duomenis, kurie neretai tvarkomi neteisėtai ir aplaidžiai.
Į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI) vis dažniau kreipiasi gyventojai, nepatenkinti skolų išieškojimo įmonių veiksmais, nes grasinantys pranešimai jiems būna netikėti, nesuprantami, o kartais net ir nepagrįsti.
VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyr. specialistė Inga Mauricienė tvirtino, kad skolininkų duomenų perdavimas skolų išieškojimo bendrovėms yra susijęs su asmens duomenų apsaugos klausimais, tačiau ne visos bendrovės paiso Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų. Tuo tarpu gyventojai piktinasi, kad jų asmens duomenys yra skelbiami viešai.
„Gyventojai skundžiasi, kad raginimai sumokėti skolas jiems yra siunčiami atvirlaiškiuose, kuriuose neretai pateikiama daugiau asmens duomenų, nei leidžia įstatymai. Be to, kai kuriais atvejais skolininkai net nebūna informuojami, kad jų duomenys perduodami tretiesiems asmenims, t.y. skolų išieškojimo bendrovėms”, – teigė inspekcijos atstovė, pridūrusi, kad gyventojai dėl to turi teisę pareikšti prieštaravimą.
Pranešimų nereiktų ignoruoti
Anot I.Mauricienės, įmonės turi teisę perduoti asmens duomenis skolų išieškojimo bendrovėms tik tuo atveju, kai apie įsipareigojimų nevykdymą skolininką informuoja raštu, o šis per 18 dienų į raginimą neatsiliepia.
VDAI specialistai įspėja, kad gyventojas, gavęs informacinį pranešimą apie skolas, neturėtų tokio rašto ignoruoti, o kiek galima anksčiau, nepraėjus 18 dienų terminui, susisiekti su pranešimą išsiuntusia įmone.
Jeigu pranešimas buvo išsiųstas nepagrįstai, t.y. asmuo nėra skolingas ar jo asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, jis turi teisę prašyti, kad bendrovė nedelsdama sunaikintų neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus asmens duomenis.
Gyventojas, jeigu jis iš tiesų yra skolingas, gali prašyti, kad įmonė atidėtų skolos mokėjimo terminą.
Tačiau jeigu pilietis mano, kad jis nepagrįstai yra laikomas įsipareigojimų įmonei nevykdžiusiu asmeniu, jis turėtų kuo greičiau ginčyti įsiskolinimą.
Skolininkų pavardės – skelbimų lentose
Pirmąjį šių metų pusmetį už asmens duomenų apsaugos pažeidimus buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai dviem komunalinėms įmonėms ir vienai antstolių kontorai. Dar kelioms savininkų namų bendrijoms, vienai skolų išieškojimo bendrovei nurodyta pašalinti pastebėtus asmens duomenų apsaugos trūkumus.
„Pastebėjome, kad gana dažnai įstatymus pažeidžia daugiabučių namų bendrijos, kai skelbimų lentose viešai paskelbia ne tik skolininkų vardus ir pavardes bei skolos dydį, bet ir buto plotą, šeimos narių skaičių ir t.t. Tiek duomenų skelbti negalima. Mes rekomenduojame sąskaitose nurodyti tik asmens gyvenamąją vietą, atsiskaitomosios knygelės numerį, sumokėtus ir nesumokėtus mokesčius”, – „Kauno dienai” teigė I.Mauricienė.
Artimiausiu metu VDAI baigs rengti rekomendacijas, kuriose bus pateikta informacija, kaip komunalinės ir kitos įmonės turėtų informuoti gyventojus apie skolas ir kokie duomenys gali būti perduodami skolų išieškojimo bendrovėms.
Dėl skolų vedamos derybos
Vienos skolų išieškojimo bendrovės direktorius Almantas Čelkonas tvirtino, kad įmonė, kuri inspekcijoje užsiregistravusi kaip asmens duomenų naudotoja, informaciją apie skolininkus gauna iš klientų, komunalinių ir kitų įmonių, tačiau visus duomenis naudoja pagal įstatymą.
„Mes skolininkams įspėjimus siunčiame užklijuotuose vokuose arba patys apsilankome pas gyventojus ir juos informuojame apie skolas. Žinome, kad ir skolininkai turi teises, todėl jas gerbiame. Be to, nereikalaujame grąžinti visos skolos iš karto, o sudarome sąlygas atsiskaityti dalimis. Žinoma, kai kurie skolininkai ignoruoja pranešimus. Tuomet mes žmones įspėjame, kad jie atsidurs teisme ir turės reikalų su antstoliais”, – teigė bendrovės vadovas.
Anot pašnekovo, kartais pasitaiko atvejų, kai klientų perduodama informacija jau būna pasenusi: „Mes kreipiamės į skolininką, ragindami padengti skolą, tačiau paaiškėja, kad visai neseniai jis tai jau padarė. Tokių klaidų pasitaiko dirbant su juridiniais asmenimis. Informacija apie įsiskolinusius gyventojus paprastai būna tiksli, nors žmonės kartais mėgina įrodinėti nesą skolingi”.
Teisė į privatumą
Inspekcija įspėja komunalines įmones paisyti įstatymų reikalavimų ir pateikiant gyventojams sąskaitas už suteiktas paslaugas. Rekomenduojama sąskaitas ne tiesiog įmesti į pašto dėžutes, o sulenkti, užklijuoti, susegti arba įdėti į voką.
Specialistai primena, kad pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, asmens duomenimis laikomi ne tik vardas, pavardė, asmens kodas, bet ir bet kokia kita informacija, kuria pasinaudojus galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti asmens tapatybę. Duomenų valdytojas ar tvarkytojas privalo apsaugoti asmens duomenis, kad jie nebūtų sunaikinti, pakeisti, atskleisti ar kitaip neteisėtai tvarkomi.
Inspektorių nuomone, sąskaitų už suteiktas paslaugas pateikimas atvirai, jas tiesiog įmetant į paslaugų gavėjų pašto dėžutes, sudaro galimybę pažeisti asmens teisę į privatumą.
Pastaruoju metu VDAI sulaukia gana nedaug skundų dėl asmens kodo paviešinimo, nors anksčiau tokių faktų pasitaikydavo kur kas daugiau. Vis dėlto įstatymų pažeidimų vis dar užfiksuojama. Neseniai vienos sostinėje veikiančios sporto prekių parduotuvės vadovas buvo nubaustas 500 litų bauda už tai, kad iš asmens, prašiusio pakeisti nekokybišką prekę, pareikalavo pateikti asmens kodą.
Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad minėtoje parduotuvėje pagal prekių keitimo-grąžinimo aktą yra renkamas ir toliau tvarkomas perteklinis fizinio asmens duomuo – asmens kodas.
Bendrovėje asmens kodas nėra naudojamas jokiam tikslui, t.y. nebūtinas nei kasos operacijoms, nei mokant mokesčius, nei kitoms operacijoms atlikti.
Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą asmens duomenys turi būti tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti.
Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklės taip pat nereikalauja, kad pirkėjas, keisdamas prekes, pardavėjui pateiktų savo asmens kodą.
Lina Navickaitė