Andrius Kubilius, Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis: – Konservatorių partija iš tiesų nekeičia požiūrio į „Lukoil”, nes lig šiol Vyriausybės 2004-ųjų ataskaitoje tebėra sakinys apie šio Rusijos koncerno keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis ataskaitoje atsirado po Lietuvos saugumo struktūrų specialistų analizės. Neoficialiomis mūsų žiniomis, VSD vertinimai lig šiol nepakito – konfidencialiuose dokumentuose apie padėtį šalies energetikos sektoriuje figūruoja tie patys perspėjimai ir nuogąstavimai.
Kita vertus, šiandien mes nematome didelių ekonominių grėsmių, bet tam tikrą politinę riziką. Švelniai tariant, „Lukoil” yra lojali, o vadinant daiktus tikraisiais vardais – kišeninė Kremliaus kompanija. Visiškai akivaizdu, kad ji dalyvauja įgyvendinant Rusijos užsienio politikos planus ir siekius visose posovietinėse valstybėse. Būtent tai labiausiai ir gąsdina, kad „Lukoil” visu savo svoriu užgrius Lietuvos vidaus politinį ir visuomeninį gyvenimą. Dideli pinigai gali ilgam pristabdyti politinės kultūros evoliucionavimą. Žinoma, „inkaro” funkcijas šia prasme „Lukoil” gali atlikti ir neturėdama raktų nuo „Mažeikių naftos”, tačiau jei ši kompanija ateis – neliks jokių kliūčių.
Beje, istorija apie bendrą premjero Algirdo Brazausko ir „Lukoil Baltija” vadovo Ivano Paleičiko šeimų verslą valdant viešbutį „Crowne Plaza” (buvusi „Draugystė”), kol kas nėra baigta ir abejonės neišsklaidytos.
Mes nesame nusistatę prieš rusų investicijas iš principo. „Jukos” veiklos metai Lietuvoje parodė, kad politika neatskiestas verslas gali būti labai sėkmingas. Tačiau prisiminimai apie „Lukoil” veiklą Lietuvoje nuo pat 1999-2000 metų mums nekelia pasitikėjimo jų galimybėmis tinkamai ir sąžiningai valdyti „Mažeikių naftą”. Tiesiog niekas neišsklaidė abejonių, kad ši kompanija bent kiek pasikeitė. Bent jau tai nebuvo padaryta susitikime su šios kompanijos prezidentu Vagitu Alekperovu.
JAV bendrovės „ConocoPhilips” dalyvavimas „Lukoil” veikloje labiau primena tam tikrą taktinį ėjimą ir viešųjų ryšių akciją, skirtą pastarosios kompanijos reputacijai pagerinti.
Erdvės spekuliacijoms – didelės
Tomas JANELIŪNAS, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas, politologas:
– Grėsmės nacionaliniam saugumui nereikėtų sutapatinti su galimybėmis Lietuvą aprūpinti nafta ar degalais. Nors, ekonominius interesus aukojant dėl tam tikrų politinių siekių, šalies ūkis gali patirti nemažai papildomų sunkumų. Tarkim, „Jukos” istorija taip pat iliustruoja, kad savarankiška ir tam tikras ambicijas demonstruojanti kompanija gali būti ištrinta iš verslo žemėlapio. Rusijos verslininkai šią pamoką išmoko, todėl nuogąstavimai, kad į „Mažeikių naftą” atėjusi „Lukoil” savo sprendimus grįs tam tikromis politinėmis nuostatomis, lieka. Politinių jėgų konfigūracija Kremliuje tiesiogiai lemia ir energetikos sektoriaus įmonių veiklą, todėl garantuoti, kad ekonominė logika nebus paminta, negalima.
„ConocoPhilips” ir „Lukoil” partnerystė šiame projekte truputį amortizuoja padėtį, tačiau bent jau kol kas nekeičia visko iš esmės. Lig šiol nėra paskelbta, kokiomis dalimis jos pirktų „Mažeikių naftos” akcijų paketą, kokias teises kas turėtų, kokias funkcijas atliktų.
Beje, jei „kranelio užsukimo” taktikos būtų griebiamasi tuomet, kai „Mažeikių naftoje” visi valdymo svertai būtų sukoncentruoti vienos Rusijos kompanijos rankose, pasekmės pačiam operatoriui (tarkim, „Lukoil”) nebūtų itin skaudžios. Tikėtina, kad jis patirtų sąlyginai nedidelę žalą, kuri būtų kompensuojama kitais būdais pačioje Rusijoje. Tuo tarpu Lietuvai nedirbanti įmonė atsilieptų skaudžiai, nes tai vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių.
Sėkmingos darbo prielaidos
Kęstutis DAUKŠYS, ūkio ministras:
– Grėsmės egzistuoja visą laiką, tačiau reikėtų atskirti, kuriuos dalykus galima pakeisti ir kam pasipriešinti esame bejėgiai. Akivaizdu, kad apsirūpinti žalia nafta alternatyvų praktiškai nėra – mes visada būsim priklausomi nuo Rusijos. Taip pat reikėtų įsisąmoninti, jog „Mažeikių nafta” jau seniai yra privati įmonė. „Jukos” niekas negali sutrukdyti pasirinkti didžiausią kainą siūlančio pirkėjo, kuris mūsų akimis atrodys ne pats tinkamiausias. Čia praktiškai nebėra dėl ko ginčytis. Jei opozicija nori tai daryti, būtų pravartu bent jau aiškiai įvardyti visus nerimą keliančius dalykus ir viską suprantamai argumentuoti. Tuomet būtų galima bendromis jėgomis pamėginti užkirsti kelią tikroms ir tariamoms grėsmėms.
Taip pat reikėtų įsisąmoninti, kad „Mažeikių nafta” visų pirma yra ūkinis subjektas, kurio svarba Lietuvai yra tiesiogiai proporcinga pasiekiamiems finansiniams rodikliams. Šia prasme mums svarbu tik tai, kad įmonei būtų garantuotas nuolatinis žalios naftos tiekimas, kad „Mažeikių nafta” būtų toliau modernizuojama ir nafta būtų perdirbama dar „giliau”, ir trečia – kad ji būtų skaidriai valdoma. T.y., kad nepasikartotų tokie atvejai, kai benzinas parduodamas už žalios naftos kainą.
Jei įmonė dėl kokių nors priežasčių sustotų, be darbo liktų maždaug 4000 žmonių, o Lietuvos biudžetas prarastų kelis šimtus milijonų pelno, pajamų mokesčio, akcizų, dividendų pavidalu. Neabejoju, kad degalais šalies rinka būtų aprūpinta be jokių didesnių problemų.
Kita vertus, kad ir kas nupirktų kontrolinį „Mažeikių naftos” akcijų paketą, sąmoningas įmonės žlugdymas atrodo mažiausiai tikėtinas. Šiuo metu pasaulyje kaip tik labiausiai trūksta ne naftos, o jos perdirbimo pajėgumų.
„Negirdžiu argumentų”
Ivanas PALEIČIKAS, „Lukoil Baltija” vadovas:
– Iki šiol aš neišgirdau nė vieno konkretaus ir aiškaus argumento, kuris įrodytų, kad „Lukoil” atėjimas į „Mažeikių naftą” keltų grėsmę nacionaliniam šalies saugumui. Tai, ką aš girdžiu, yra tik nežinia kuo pagrįstos frazės ir skambūs pareiškimai.
Todėl manau, kad tokie niekuo nepagrįsti kaltinimai veda prie vis mažiau skaidraus „Mažeikių naftos” pardavimo proceso, kai sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos pretendentams.
Taip pat tenka apgailestauti, kad mano ir mano artimųjų privatūs finansiniai reikalai yra viešinami politikų iš Seimo tribūnos bei panaudojami bandant sukelti niekuo nepagrįstas abejones. Tai, kad mano šeima šiuo metu turi kokius nors ryšius su viešbučiu „Crowne Plaza” ar dalyvaujame jo veikloje, yra paprasčiausias melas. Viešbučio akcijų mano artimieji buvo nusipirkę 2000 metų spalį iš Valstybės turto fondo, o jas pardavė po metų, 2001-ųjų rudenį. Nuo to laiko mes neturime jokių reikalų su šiuo viešbučiu, juolab nedalyvaujame jo valdyme.
* Skaičiai * faktai * citatos
* Premjeras Algirdas Brazauskas yra minėjęs, kad į „Mažeikių naftą” pretenduoja trys bendrovės: Rusijos „Lukoil”, kuri bendrovę galbūt pirktų kartu su JAV „ConocoPhilips”, Rusijos-Didžiosios Britanijos kapitalo TNK-BP ir tiksliai nežinomo kapitalo Austrijoje registruota bendrovė „Baltic Holding”, anksčiau sieta su Rusijos koncernu „Gazprom”. Žinoma, kad galimybę įsigyti „Mažeikių naftą” taip pat svarsto Lenkijos „PKN Orlen”, Šveicarijos „Vitol”, „Gazprom” grupė ir Kazachstano „KazMunaiGaz”.
* Ūkio viceministras ir „Mažeikių naftos” valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius pareiškė, kad „Jukos” yra pasirašiusi bent aštuonias konfidencialumo sutartis su potencialiais „Mažeikių naftos” pirkėjais, kurie turi teisę pradėti savo vertinimą ir pateikti preliminarius pasiūlymus.
* Per 15 veiklos Lietuvoje metų „Lukoil” koncernas čia investavo daugiau nei 231 mln. JAV dolerių ir sukūrė didžiausią šalyje degalinių tinklą. Šiuo metu „Lukoil” yra didžiausia žaliavos tiekėja Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai.
* 2002-aisiais „Lukoil” tapo pirmąja Rusijos kompanija, kurios akcijos listinguojamos Londono biržoje (maždaug 60 proc. akcijų yra laisvoje prekyboje). Šiuo metu 12 proc. akcijų priklauso JAV kompanijai „ConocoPhillips”, kuri savo paketą ketina padidinti 20 proc.
* V.Alekperovas teigė, kad drauge su „ConocoPhillips” ketina dalyvauti „Mažeikių naftos” ir „Būtingės terminalo” įsigijimo projekte ir padaryti viską, kad įmonė dirbtų pelningai ir efektyviai, kad būtų išplėsta realizacijos rinka.
* Pasak Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, naftos reikaluose amerikiečiai „ConocoPhilips” yra naudojami tam tikra prasme kaip Trojos arklys, kad mums atvestų „Lukoil” kompaniją.
* 2004 metais „Mažeikių nafta” perdirbo 8,66 mln. tonų naftos ir kitos žaliavos – 21 proc. daugiau nei 2003-iaisiais. Šiemet tikimasi perdirbti apie 9 mln. tonų naftos.
* Apie 59 proc. „Mažeikių naftos” pardavimų sudarė pardavimai Vakarų Europos valstybėse ir JAV; 39 proc. pardavimų teko Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai; 2 proc. savo produkcijos bendrovė pardavė Rytų Europoje.
* „Mažeikių nafta” iki 2009 m. sausio 1 d. numato investuoti nuo 3 mlrd. iki 4 mlrd. litų į kompleksinę modernizavimo programą. Iš šių investicijų apie 700 mln. litų neatsipirks – tai investicijos į Europos Sąjungos reikalavimų kuro kokybei ir aplinkosaugai vykdymą.
Renaldas Gabartas