20 milijonų litų. Tiek valstybei kainuoja prieš daugiau kaip dvejus metus pakeistas vienas įstatymas. Seimo opozicija įtaria, kad dalis šių pinigų galėjo nusėsti už tokį teisės aktą balsavusių partijų kišenėse.
Finansų ministro pažyma
2003 metų gegužę tuometinis Seimas priėmė Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisas. Jomis buvo gerokai sumažinti mokesčiai naftą išgaunančioms įmonėms. Anksčiau tokios įmonės mokėjo 29 procentų specialų mokestį. Dabar kai kuriais atvejais jis siekia tik 2-3 proc. Tai leidžia įmonėms sutaupyti ne vieną dešimtį milijonų litų.
Oficialiai aiškinta, kad įstatymai priimti, siekiant paskatinti šias įmones ieškoti naujų naftos telkinių ir juos pradėti eksploatuoti, nes valstybė į naftos gavybą bei naujų telkinių paiešką jau daugelį metų neinvestuoja jokių pinigų.
Finansų ministerija parengė pažymą, iš kurios matyti, kiek milijonų valstybė negavo, įsigaliojus naujiems mokesčių už naftos gavybą tarifams. „Jeigu Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymas nebūtų pakeistas ir būtų galiojusi ankstesnė apmokestinimo tvarka, mūsų vertinimu, valstybės pajamos būtų iki 20 mln. litų didesnės, nei faktiškai gauta už 2004 metus”, – rašoma finansų ministro Zigmanto Balčyčio pasirašytoje pažymoje.
Pernai valstybė iš naftą išgaunančių įmonių gavo 33,5 mln. litų. Jeigu galiotų ankstesnė įstatymo redakcija, valstybės biudžetas pasipildytų maždaug 52-53 mln. litų.
Kaltinamas neįvardytas Seimo pareigūnas
Naftos gavyba užsiimančios įmonės neskelbia, kur panaudojo papildomus milijonus. Jos taip pat nesako, kiek per 2003-2004 metus investavo pinigų į naujų naftos išteklių paiešką.
Seimo opozicija įtaria, kad dalis pinigų galėjo nubyrėti į partijų, kurių atstovai 2003-iųjų gegužę balsavo už mokesčio tarifo sumažinimą, kišenes.
Liberalcentristas Raimondas Šukys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas įvertinti įtarimus dėl to, kad Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pakeitimas galėjo būti parankus tuometinei valdančiajai daugumai arba jai artimoms partijoms.
Be kita ko, būta įtarimų, kad mokesčio sumažinimas buvo susijęs su kai kurių aukščiausių Seimo pareigūnų korupcine veikla. „Specialiosios tarnybos turėtų arba patvirtinti, arba paneigti vienai aukščiausių šalies institucijų metamus kaltinimus korupcija”, – įsitikinęs R.Šukys.
Praėjusią vasarą žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kuriuose teigiama, kad už Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisų priėmimą aukštas Seimo pareigūnas ir kai kurios politinės partijos iš verslininko Rimando Stonio, turinčio daug akcijų naftos gavybos įmonėse, galimai gavo mažiausiai trijų milijonų litų atlygį. Šią informaciją neva patvirtino ir Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
Nors aukštas Seimo pareigūnas straipsniuose neįvardytas, R.Šukys įsitikinęs, kad tokie vieši kaltinimai meta šešėlį visiems Seimo nariams.
Parama – neįspūdinga
Pernai vykusių Seimo rinkimų kampanijos finansinės ataskaitos rodo, kad „Geonafta” ir kitos su naftos gavyba susijusios įmonės tiesiogiai arba netiesiogiai „pamalonino” ne vieną politinę partiją. Tiesa, sumos nebuvo itin įspūdingos – ne milijoninės, bet dešimttūkstantinės. Pavyzdžiui, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai (VNDPS) buvo pervesta 50 tūkstančių litų, socialliberalams – 65 tūkst. litų.
Už Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisas 2003 metų gegužę daugiausiai balsavo socialdemokratai, socialliberalai ir VNDPS atstovai Seime.
Konservatorius Jurgis Razma įtaria, kad gerokai daugiau lėšų naftos gavybos įmonės partijoms galėjo pervesti netiesiogiai, per antrines įmones arba įvairiais reklamos būdais.
Mokesčių sumažinimu naftos gavybos įmonėms daugiau kaip prieš dvejus metus rūpinosi tuometinis Seimo narys, dabar krašto apsaugos viceministras, socialliberalas Gintautas Šivickas. Jis neigia, kad šios pataisos buvo finansiškai naudingos jo ar kitoms partijoms. „Visa tai laužta iš piršto”, – pareiškė jis.
Stasys Gudavičius