Prieš penkiasdešimt metų konduktorės vairuotojams pirkdavo pietus

Dešimt metų Klaipėdos autobusų parke išdirbęs Tichonas Raicevas buvo ilgiausiai šiai prieš 50 metų įsikūrusiai įmonei vadovavęs direktorius.

Dabar Vilniuje gyvenantis buvęs direktorius T. Raicevas gerai prisimena pirmąją darbo dieną, kai jį, besisukinėjantį kabinete, klausimu, kas toks būsiąs, pasitiko valytoja. „Naujai paskirtas direktorius“, – atsakė. „Vajezau, jau koks dešimtas“, – nusistebėjo valytoja. Tuomet ponas Tichonas ją užtikrino, kad dirbsiąs čia ilgai. Ir savo pažadą ištesėjo: parkui vadovavo nuo 1960 iki 1971 metų.

Sovietmečio reketas

Autobusų parką naujasis direktorius rado labai prastos būklės. Mašinos buvo tikros griuvenos: į senus troleibusus panašūs ZIZ 55, faneriniais korpusais Kaune gaminti KAG 3, apie 20 nudrengtų taksi pobedų, 10 krovininių GAZ 51, keli dvidešimties vietų pazikai ir krovininiai taksi (autobusų parkas tuomet kuravo ir taksi paslaugas). Šie tentu dengti sunkvežimiai su taksometrais vežiodavo krovinius po visą Lietuvą. Tačiau, pasak T. Raicevo, aplink juos buvo susitelkęs tikrų „žulikų“ būrys. Su kroviniais nežinia kur vairuotojai dingdavo mėnesiui ir grįždavo su išardytais spidometrais. Vagystės ir sukčiavimai autobusų parke buvo to laikmečio norma. Anais laikais benzinas kainavo pigiau už gazuotą vandenį, tačiau norinčiųjų iš jo pasipelnyti netrūko.

Naująjį direktorių pašiurpino ir tai, kad autobusų keleiviams bilietus dalindavusios konduktorės turėdavo vairuotojams apmokėti pietus. Todėl daliai keleivių neduodavo bilietų. Tačiau ir autobusus tikrinę kontrolieriai prilygo reketininkams: jeigu aptikdavo keleivių be bilietų, susišluodavo iš konduktorės krepšelio visus pinigus, kiek jų ten būdavo, ir net nesurašydavo pažeidimo akto.

Pats parkas atrodė klaikiai: patalpos buvo nešildomos, parko teritorija neaptverta, o jos centre stovėjo viešasis tualetas. Kai palydavo, visas tualeto turinys plaukdavo po teritoriją. „Be kaliošų nepraeidavai“, – šypteli prisiminęs buvęs direktorius.

1960-aisiais į Klaipėdos gatves kas dieną išriedėdavo 60 autobusų, vėliau jų skaičius išaugo iki 130. Tačiau dauguma gatvių buvo labai blogos, ypač – Nemuno, kuria į uosto įmones kursuodavo apie 20 autobusų. Pasak buvusio parko direktoriaus, kartais žiemą dėl prastai nevalytų gatvių net trečdalis transporto grįždavo į garažą sulūžę. O atsarginių dalių gauti nebuvo lengva. T. Raicevas neslėpė, kad su įtakingais asmenimis dėl to teko ne vieną taurelę išlenkti, ir jų žmonas į darbą priimti.

Muštynės direktoriaus kabinete

Kai T. Raicevas pradėjo direktoriauti Klaipėdos autobusų parke, čia dirbo apie 1200 darbuotojų. Vėliau pavaldinių skaičius išaugo iki 1400. Pats mažiausias pradedančiojo vairuotojo atlyginimas buvo 90 rublių, tačiau kai kurie su viršvalandžiais uždirbdavo ir iki 300, o direktoriaus alga siekė 140 rublių. Pelningas darbas į autobusų parką traukė visokio plauko perėjūnus. Pačioje karjeros pradžioje T. Raicevą aplankė taksistų pasiuntinys ir tiesiai šviesiai paklausė – kiek duoti pinigų, kad šis nesikištų į jų reikalus.

Naujajam direktoriui pirmiausia teko tramdyti stikliuko mėgėjus. Vairuotojai parke „perlauždavo“ butelį, ir po to važiuodavo į maršrutus vežti keleivių.

„Vienintelį kartą esu pakėlęs ranką prieš pavaldinį, – prisimena buvęs direktorius, – tai buvo įkaušęs vairuotojas, kuris įsibrovė į mano kabinetą teisybės ieškoti“.

Buvusiam autobusų parko direktoriui nė karto neteko vairuoti autobuso. Iki tol vidaus reikalų sistemoje dirbęs T. Raicevas neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir nieko neišmanė apie techniką. Nepaisant to, sugebėjo autobusų parką pastatyti ant kojų – įvesti tvarką, sudaryti darbuotojams padorias darbo ir buities sąlygas. Per dešimtį T. Raicevo vadovavimo metų Klaipėdos autobusų parke susibūrė kapela, dūdų orkestras, futbolo komanda. Žvejų būrelio nariams nupirktas kilnojamasis vagonėlis Rusnėje, medžiotojams – Klaipėdos apylinkėse įrengtas medžiotojų namelis.

„Autobusų parkas buvo turtinga įmonė – galėjome savo darbuotojams ir daugiabučius pastatyti. Bet tuometinė valdžia neleido laisvai naudoti uždirbtų pinigų“, – apgailestavo T. Raicevas, padėjęs pamatus šiandieniniam Klaipėdos autobusų parkui.

Agnė Lukauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.