Žabangos žudikams – pasimatymas

Simpatiška šviesiaplaukė Aušra Vyšniauskienė labiau panaši į studentę nei į policijos smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniąją tyrėją.

Tačiau tokia moters išvaizda apgaulinga.

Norint išvilioti į dienos šviesą žudikus, šiai pareigūnei netgi teko su jais eiti į pasimatymą.

Bijojo, kad neateis

Šiemet, Policijos dienos proga, greit 30-metį švęsianti A.Vyšniauskienė apdovanota 3-iojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus”.

Kasmet policininkės tirtų nusikaltimų vis daugėja, tačiau A.Vyšniauskienė sako tikriausiai visą gyvenimą prisiminsianti pirmąją žmogžudystę, kurią jai teko tirti savarankiškai, o ne vien vykdyti prokurorų nurodymus.

Iš pažiūros „tamsiam” nusikaltimui išaiškinti užteko vienos paros. Tačiau per tą laiką teko patirti kvapą gniaužiančių akimirkų. Pareigūnei nepamirštama ta valanda, kai jai, ėjusiai į pasimatymą su žudikais, teko bijoti tik vieno – kad jie neateis.

Apie šią istoriją pareigūnė, gavusi vadovybės leidimą, sutiko papasakoti ir „Panevėžio rytui”.

Miesto centre – nužudymas

2003 metų lapkričio 4-osios vakaras. Jį A.Vyšniauskienė ramiai leido namuose su vyru ir 2 metų sūneliu, kai apie 23 valandą nuskambėjo skambutis ir nurodymas vykti į darbą – miesto centre buvo nužudytas žmogus.

Žmogžudystė įvykdyta pačiame Panevėžio centre, Respublikos gatvėje. Ties įvažiavimu į kiemą, tamsioje vietoje, aukštielninkas gulėjo nebegyvas pagyvenęs vyriškis.

Aplink nusikaltimo vietą būriavosi vien policijos pareigūnai. Miesto centro aplinkiniuose pastatuose daugiausia įsikūrusios įstaigos, kurios vėlų vakarą jau uždarytos. Todėl liudininkų – nė kvapo.

Versija nepasitvirtino

Mirusiojo striukė ir marškiniai buvo išpešti ir atsegioti, veidas kruvinas. Drabužių kišenės tuščios, jokių dokumentų ar kitų daiktų, galinčių padėti nustatyti mirusiojo asmenybę.

Nužudytojo rūbai panešioti, vyriškis jų buvo susivilkęs kelis sluoksnius – taip dažnai daro benamiai, besinešiojantys visur visą savo mantą.

Todėl iškelta pirmoji versija – tai nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis asmuo. Keli pareigūnai nuskubėjo į laikinuosius nakvynės namus, tikėdamiesi, kad galbūt ten apsistojęs koks nelaimėlis tąnakt nesugrįžo.

Ne, taip apibūdintas vyras nakvynės namuose nebuvo apsistojęs.

Žaizdos bylojo smurtą

Tuomet apklausiamas pirmasis liudininkas – greitosios medicinos pagalbos felčeris, konstatavęs vyriškio mirtį.

Medikas papasakojo jį radęs gulintį kniūbsčią. Vyriškio drabužiai jau buvo išpešioti, atsegti – kažkas išties juose rausėsi.

Tyrimo grupė aiškinasi toliau. Kas iškvietė medikus? Pasirodo, 22.45 val. į greitąją paskambino jaunas vyras, atsitiktinai ėjęs pro šalį ir pamatęs gulintį be sąmonės vyriškį.

Praeivis užčiuopė pulsą, sužeistasis dar gargaliavo, todėl jis nedelsdamas iškvietė greitąją ir policiją. Deja, atvykus medikams vyriškis jau buvo miręs.

Teismo medicinos ekspertai, padarę skrodimą, patvirtino pareigūnų įtarimus, kad žmogus tapo smurto auka. Vyriškis buvo žiauriai sumuštas – jam sulaužyta daug šonkaulių, sumušta galva, pilvas, nuo smūgių nukentėję vidaus organai. O mirtis jį ištiko dėl krūtinės suspaudimo plyšus širdžiai.

Bemat atpažino žmona

Pirmąsias dvi dienas tyrimas nejudėjo iš vietos – niekas šio vyriškio Panevėžyje nepasigedo. Todėl nužudytasis buvo nufotografuotas ir jo nuotraukos bei prašymas atsiliepti jį atpažinusių ar ką nors žinančių asmenų ir pranešti, ką jis veikė lapkričio 4-ąją, išspausdinti vietos laikraščiuose.

Tai davė rezultatų. Jau kitą dieną mirusįjį atpažino žmona. Pasirodo, nužudytasis – pensininkas Viačeslavas K., gyvenęs už kelių gatvių nuo žmogžudystės vietos.

Žmona, jo nesulaukusi grįžtant į namus, pagalvojo, kad jis su draugais toliau lėbauja. Todėl pernelyg nesijaudino ir laukė sugrįžtančio.

Atėmė banko kortelę

Per moters apklausą pasitvirtino įtarimai, kad panevėžietis tapo plėšikų auka. Žmona patvirtino, kad jis visuomet nešiojo rankinį laikrodį, tądien buvo pasiėmęs ir banko mokėjimo kortelę.

Patikrinus vyriškio banko sąskaitą paaiškėjo, kad jo žūties dieną, pasinaudojus kortele, buvo paimta 900 litų. Aptikus mirusįjį, nebebuvo nei laikrodžio, nei pinigų, nei banko mokėjimo kortelės. Tiesa, pastaroji greitai atsidūrė policijos pareigūnų rankose.

Paaiškėjo, kad naktį po žmogžudystės ja už alų ir cigaretes vienoje Biržų degalinėje bandė atsiskaityti grupė jaunuolių. Degalinės darbuotojui sukėlė įtarimų parašas, kurį suraitė neva kortelės savininkas. Prispirtas jaunuolis paaiškino, kad tai jo tėvo kortelė.

Pardavėjas anuliavo pirkinį, pasiliko banko mokėjimo kortelę ir liepė vaikinui atsivesti tėvą. Tas išėjęs daugiau nebepasirodė.

Liudininkė pradžiugino

Negi akligatvis? Jei nusikaltimą Panevėžyje įvykdė atsitiktinai užklydęs kito miesto gyventojas, šansai jį išaiškinti – labai menki.

Tačiau smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai netrukus pasijuto lyg laimėję Aukso puodą. Vertingesnė už bet kokį prizą jiems pasirodė tą pačią dieną atsiliepusi liudininkė.

Jauna panevėžietė lapkričio 4-osios vakarą dirbo visai šalia žmogžudystės vietos esančiame bare – padėjo motinai. Laikraštyje pamačiusi nužudytojo nuotrauką ji atpažino, kad tai – nuolatinis šio baro lankytojas.

Pasirodo, vyriškis ir lemtingąjį vakarą buvo užsukęs į barą. Jau įkaušęs Viačeslavas K. ten bendravo su dviem anksčiau atėjusiais jaunuoliais. Plačios širdies rusas naujuosius pažįstamus dar ir degtine pavaišino.

Išbuvę iki pat uždarymo, 22 valandos, jie visi trys merginos buvo išprašyti lauk. Tvarkydama patalpas mergina dar girdėjo juos lauke kalbant, vėliau balsai nutilo. O per tarnybinį išėjimą jos su motina išskubėjo visai į kitą nei žmogžudystės vieta pusę ir nieko įtartino nepastebėjo.

Merginai daug ką pasakė

Vėl akligatvis? Ne. Prieš bare pasirodant Viačeslavui K., vaikinai, kurie vėliau su juo išėjo, flirtavo su mergina. Tvarkingai apsirengę, iš pažiūros maždaug 17-os metų jaunuoliai prisistatė esą Mantas ir Kostas.

Kadangi lankytojų nebuvo daug, tarp trijulės užsimezgė pokalbis. Vaikinai pasisakė esantys Panevėžio profesinio rengimo centro moksleiviai ir vienas jų su mergina apsikeitė savo mobiliųjų telefonų numeriais.

Išgirdus apie telefoną, tyrėjai A.Vyšniauskienei ir kitiems jos kolegoms, narpliojantiems kol kas „tamsią” bylą, nušvito viltis.

O gal vaikinai, dar nesuplanavę nusikaltimo, merginai nemelavo, pasakė tikruosius savo vardus ir telefono numerį?

Teko suvaidinti flirtą

Buvo nuspręsta iškart imtis veiksmų. Aptarę iki smulkmenų, ką turėtų kalbėti, mergina, dalyvaujant pareigūnams, iš svetimo telefono paskambina vaikinų duotu numeriu.

Skambinančioji atpažįsta, kad atsiliepė Kostu bare prisistatęs vaikinas. Tačiau ji pati šiukštu negali sukelti įtarimų, kad yra bare sutikta mergina, nes gali išgąsdinti įtariamuosius.

Pagal pareigūnų sugalvotą planą, mergina pasisako visai kitą vardą ir apsimeta supainiojusi numerį. Pamažu ji ima su vaikinu flirtuoti ir galiausiai susitaria su juo bei jo draugu susitikti tą pačią pavakarę, 17 valandą, Laisvės aikštėje. Į „aklą pasimatymą” ji pažada ateiti su drauge.

Pasimatymo vietą ir laiką tyrimo grupė buvo aptarusi iš anksto. Tokiu laiku būna jau kiek mažiau žmonių, o aplink nurodytą vietą gali sukinėtis užsimaskavę pareigūnai.

Į kompaniją pasikvietė draugę

Bet kas eis į pasimatymą su žudikais? Mergina iš baro ten rodytis negalėjo. Kolegų žvilgsniai nukrypo į A.Vyšniauskienę. Ji nesipriešino, o į kompaniją pasikvietė savo bendraamžę, taip pat jaunatviškai atrodančią kolegę.

Laisvės aikštėje pareigūnės buvo ne vienos. Aplinkui vaikštinėjo bet kada pasiruošę padėti civiliai apsirengę policininkai, o niekuo neišsiskiriančiame automobilyje su nusikaltėlius turėjusia atpažinti mergina sėdėjo nusikaltimų tyrimo tarnybos viršininko pavaduotojas Algis Marcinkevičius.

Pasak A.Vyšniauskienės, anksčiau atėjusios į Laisvės aikštę jos ne juokais nervinosi. Bet ne iš baimės – nuogąstavo, kad vaikinai gali neateiti arba visai neprieiti, nes jiems jos gali pasirodyti pernelyg senos.

Vis dėlto svarbiausia pareigūnams buvo, kad vaikinai ateitų į aikštę. Jei jie užkalbintų į pasimatymą atėjusias „merginas” ar būtų atpažinti automobilyje sėdinčios liudininkės – operacija baigtųsi sėkmingai.

Jaunuoliai bandė gudrauti

Bet vaikinai vis nesirodė. Praėjus maždaug pusvalandžiui po sutarto laiko, spėjusios sušalti pareigūnės įsėdo į automobilį.

Iš ten A.Vyšniauskienė susuko Kosto mobiliojo telefono numerį. Tuo pačiu metu suskambėjo netoliese per aikštę einančio vaikino mobilusis telefonas.

Kilo įtarimas, kad tai vienas iš ieškomų jaunuolių. Bet kur jo draugas?

Deja, kantriai stebėti, ką toliau darys įtarimą sukėlęs vaikinas, pareigūnams nebeteko. Staiga liudininkė iššoko iš automobilio ir, kiek atsilikusi nuo minėto vaikino, ėmė eiti iš paskos rodydama ženklus, kad tai vienas iš bare buvusiųjų.

A.Marcinkevičius ir abi pareigūnės pasivijo liudininkę, liepė grįžti į automobilį, o patys, neatkreipdami aplinkinių dėmesio, užstojo kelią Kostui. Kriminalisto griežtai paklaustas, kur jo draugas, vaikinas, nesupratęs, kas vyksta, sutrikęs mostelėjo ranka: „Štai ten”.

Iš tikrųjų netoliese aikštėje draugo lūkuriavo kitas jaunuolis. Pasirodo vaikinai, atėję į „aklą pasimatymą”, gudravo ir, norėdami apžiūrėti nepažįstamas merginas, išsiskyrė.

Netrukus ir antrasis jaunuolis jau spurdėjo pareigūnų rankose.

Prisipažino tik vienas

Taip netikėtai kriminalistų rankose atsidūrė Radviliškio rajone gyvenantis Kostas Skurdelis ir biržietis Mantas Aleinikovas.

Abu 17-mečiai, kilę iš tvarkingų šeimų, anksčiau policijos akiratyje nebuvo užfiksuoti. Pirmakursiai susidraugavo tą rudenį atvažiavę mokytis į Panevėžio profesinio rengimo centrą.

Nustebintas netikėto sulaikymo K.Skurdelis tą patį vakarą pareigūnams papasakojo, kaip įvykdė šį nusikaltimą. Tuo tarpu antrasis jaunuolis atsisakė duoti parodymus bei savo kaltę neigė net ir atsidūręs teisiamųjų suole.

K.Skurdelis prisipažino su M.Aleinikovu užpuolęs prie baro Viačeslavą K. Esą šis vyriškis mestelėjo įžeidžiančią replika, todėl vaikinai ir ėmę jį mušti.

Pasakojo, kaip kankino

Radviliškietis prisipažino, kad negalinčiam nuo dviejų stipresnių priešininkų apsiginti vyriškiui buvo trenkta ir spirta apie 20 kartų.

Tada iškraustė Viačeslavo K. kišenes. Radę banko mokėjimo kortelę, vyrą ėmė kankinti norėdami sužinoti PIN kodą – badė šratinuku veidą, vėl mušė. Į darbą buvo paleista netgi čia pat surasta šaligatvio plytelės nuolauža, tačiau veltui – vyras tylėjo.

Taip ir nesužinoję kortelės duomenų jaunuoliai leisgyvį vyriškį paliko gulėti ir pasišalino. K.Skurdelis pasiėmė aukos laikrodį, jo draugas – pinigus ir banko kortelę.

Tą pačią naktį abu plėšikai, net neįtardami tapę žmogžudžiais, pažįstamo pasiprašė nuvežami į Biržus. Ten su draugais girtavo, kol išleido pasisavintus pinigus.

Apie 3 valandą nakties M.Aleinikovas bandė už alų ir cigaretes degalinėje atsiskaityti Viačeslavo K. banko mokėjimo kortelę, bet budraus degalinės darbuotojo dėka nepasisekė. Vėliau šis vyras atpažino M.Aleinikovą.

Plėšė jau ne kartą

Atliekant kratas paaiškėjo, kad abu jaunuoliai naudojosi iš žmonių atimtais telefonais.

Pas K.Skurdelį buvo rastas prieš keletą dienų iš panevėžiečio vėlų vakarą prie prekybos centro pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3310”, o jo bendražygis telefoną „Siemens A35” įsitaisė po Viačeslavo K. nužudymo.

Maždaug tuo pačiu metu, kai į žmogžudystės vietą lėkė greitosios ir policijos automobiliai, jie kitame miesto mikrorajone užpuolė vėlyvą praeivę ir atėmė iš jos telefoną.

Už šiuos nusikaltimus abu jaunuoliai ilgam atsidūrė už grotų. M.Aleinikovui teismas skyrė 8,5 metų, o K.Skurdeliui – 9 metus laisvės atėmimo.

Pernai paaukštino darbe

Apie nusikaltimų tyrimą A.Vyšniauskienė galėtų papasakoti dar daug įdomaus.

Vidaus reikalų ministerijos sistemoje moteris jau išdirbo 11 metų, per tą laiką baigė teisės magistrantūrą.

Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius džiaugiasi šia pavaldine. Pareigūnė labai darbšti, o tai duoda gerų rezultatų – vien per šiuos ir praėjusius metus ji ištyrė 4 nužudymus, daug kitų sunkių nusikaltimų.

„Ji dirba neskaičiuodama darbo valandų. Gerai, kad Aušros vyras – pats policijos pareigūnas, todėl žmoną supranta”, – sakė V.Gailius.

Už gerą darbą A.Vyšniauskienė yra 10 kartų skatinta, o pernai vasarą paaukštinta – tapo vyresniąja tyrėja.

Rasa Stundžienė

„Panevėžio rytas”