Kultūros paveldo komisija siūlo kuo greičiau inventorizuoti būtinus darbus ir suskaičiuoti, kiek jie kainuos
Pažaislio ansamblio likimu susirūpinusi visuomenė išjudino ir paveldo specialistus.
Vakar Kultūros paveldo komisija nusprendė kreiptis į Kultūros ministeriją raginant nedelsiant peržiūrėti vienuolyno restauravimo darbų programą, ją papildyti bei pateikti skaičiavimus, kiek pinigų prireiks jiems atlikti. Tai taps pagrindu prašyti Vyriausybės finansinės paramos. Kartu siūloma rengti Pažaislio vienuolyno įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą gaires.
Prašymų niekas neišgirdo
Iki šiol Kultūros paveldo komisija laikėsi nuošalyje nuo Pažaislio problemų. Esą neišgirdo pagalbos šūksnių nei iš vienuolyno šeimininkių Šv. Kazimiero seserų kongregacijos, nei iš Kultūros paveldo departamento. Žvelgiant iš sostinės jiems atrodė, kad šio objekto būklė nebloga, trūksta tik palaikomojo restauracinio remonto.
Išsijudinta tik tuomet, kai gauti oficialūs raštai ir prašymai iš Kauno arkivyskupijos, Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos šv.Kazimiero seserų kongregacijos ir Kauno „Zonta” klubo. Taip pat sulaukta premjero Algirdo Brazausko pavedimo įvertinti šio kultūros paminklo būklę ir teikti pasiūlymus tolesniam jo išsaugojimui. Vienuolės atskiru raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydamos pagalbos ir paramos.
Vakar Kultūros paveldo komisija svarstė tolesnį Pažaislio ansamblio likimą. Jos pirmininkas Jonas Glemža informavo, kad rugpjūčio mėnesį jos nariai lankėsi Kamaldulių vienuolyno ansamblyje Pažaislyje, susipažino su jo būkle ir problemomis. Detaliai jį apžiūrėję konstatavo, kad pastatų ir teritorijos būklė yra patenkinama.
Komisijos nutarime pateikiami duomenys, kad Kultūros paveldo departamentas iš savo kasmetinių programų skiria lėšų vienuolyno ansamblio tvarkymo ir restauravimo darbams. 1999-2005 metais jiems išleista 1,7 mln. litų.
Komisijos narių nuomone, 2000 metais parengtą „Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio restauravimo darbų programą”, kuri dar nevisiškai įvykdyta, būtina koreguoti, papildyti darbais, pagrįstais teritorijos hidrologiniais, technologiniais, menotyriniais ir paminklosauginiais tyrimais, kurie užtikrintų tolesnį šio nacionalinės vertės ir reikšmės kultūros paveldo išsaugojimą. Prioritetas turėtų būti suteiktas drėkstančių pamatų hidroizoliacijai. Tai padaryti įgaliota Kultūros ministerija.
Nuspręsta į nutarimą įtraukti ir Vytauto Didžiojo universiteto menotyrininkės docentės Laimos Šinkūnaitės siūlymą programoje numatyti ir pačios ansamblio architektūros, kuri yra ne mažiau vertinga, restauraciją bei išsaugojimą ir tam skirti lėšų.
Reikia derinti su Bažnyčios hierarchais
Komisijos pirmininko pavaduotojo Arūno Bėkštos nuomone, pagrindinė problema – Lietuvoje paveldui išsaugoti skiriamas gėdingai mažas biudžetas. Dėl to iškyla grėsmės dėl jo objektų išlikimo.
Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis direktoriaus pareigas Algimantas Degutis atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė pagal galiojančią tvarką negali savo iniciatyva skirti tiesioginio finansavimo Pažaislio vienuolynui, nesuderinusi šių planų su Bažnyčios hierarchais.
Tuo tarpu Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas turi vilčių, kad šis paveldo objektas dėl savo nacionalinės reikšmės galėtų būti finansuojamas iš biudžeto atskira eilute. A.Degutis tikina, kad tai nerealu, nebent atskiroje eilutėje atsidurtų visi Šventajam sostui priklausantys bažnytiniai objektai.
Vyriausybės atstovai kol kas atsisako komentuoti komisijos išvadas bei pasiūlymus ir galimus tolesnius žingsnius. Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas Julius Ratkus tikino, kad premjeras ir jo sudaryta komisija tik jų sulaukę spręs, ką daryti toliau.
Laukia namų darbai
Komisijos posėdyje užvirė diskusijos ir dėl Pažaislio vienuolyno ansamblio įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą. Vieni vertino tokią galimybę su entuziazmu, kiti – skeptiškai. Komisijos pirmininkas J.Glemža pritarė, kad Pažaislio vienuolynas Lietuvoje yra baroko architektūros ansamblis numeris 1, tačiau „reikia dar kartą labai gerai pamatuoti, ar verta dėti pastangas dėl jo įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą”.
Daug abejonių dėl to kilo komisijos pirmininko pavaduotojui A.Bėkštai. Jo teigimu, Pažaislis patenka į kategoriją objektų, kurie jau ir taip dominuoja šiame sąraše. Kita problema – jo vertė labiau nacionalinė. Be to, Pasaulio paveldo sąraše ir taip dominuoja Europoje esantis paveldas. Šiuo metu laikomasi nuostatos, kad į jį būtų įtraukiami ir remiami kituose kontinentuose, Azijoje, Afrikoje esantys objektai.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Astos Dirmaitės nuomone, bandyti verta, tačiau būtina priimti politinį sprendimą, ar Pažaislis gali pretenduoti į pasaulinio paveldo objektų sąrašą. „Jei to dar nepadarė lenkai, kurie turi analogišką kamaldulių ansamblį prie Krokuvos, mes galime būti pirmi ir turėsime daugiau šansų sėkmei”, – svarsto A.Dirmaitė.
Docentė L.Šinkūnaitė akcentavo, kad prieš tai būtina atlikti daug namų darbų. Įvertinti objekto ne tik nacionalinę, bet ir pasaulinę svarbą, autentiškumą, atitikimą kriterijams, kurie lemia patekimą į sąrašą. Kartu su vienuolyno kongregacija Vytauto Didžiojo universitetas planuoja surengti konferenciją, kurioje būtų aptarti šie dalykai.
Komisija nusprendė, kad bandyti verta ir pasiūlė įvertinti galimybių patekti į šį garbingą sąrašą gaires. Tai turėtų padaryti specialistai ir ekspertai. Tačiau atlikti palyginamąją analizę su Lenkijoje ir Italijoje esančiais kamaldulių vienuolynais atsisakyta. Dauguma komisijos narių akcentavo, kad prieš pretenduojant į vertingiausių Pasaulio paveldo objektų gretas būtina, kad kuo greičiau Pažaislis būtų tinkamai sutvarkytas, antraip galime apsijuokti.
Patalpų nuomoti nenori
Komisija buvo nusprendusi siūlyti Šv.Kazimiero seserų kongregacijai vienuolyno patalpų dalį nuomoti valstybinei kultūros profilio įstaigai, nes tai padėtų gauti ansamblio eksploatavimui valstybės paramą. Tačiau posėdyje dalyvavusi kongregacijos atstovė sesuo Julita tam paprieštaravo, sakydama, kad tai gali suvaržyti seserų veiklą.
„Vienuolyne veikia dienos centras, renkasi šeimos su vaikais. Jei nuomotume patalpų dalį kokiai nors įstaigai, mes, kaip veikli apaštalinė vienuolija, nebegalėtume atlikti savo misijos”, – sakė sesuo. Jos teigimu, vienuolėms tenka priimti tūkstančius ekskursijų, tad pašalinių lankytojų srautas ir taip nemažas.
J.Glemža atsižvelgė į vienuolių prašymą. Tačiau į rengiamą nutarimą rekomendavo įtraukti kitą punktą, įpareigojantį vienuolyno šeimininkes efektyviau vystyti veiklą, susijusią su ekskursijomis. Jos galėtų tapti mokamos. Be to, reikėtų patobulinti ekspoziciją. Daug abejonių, jo nuomone, kelia svečių korpuso eksploatacija.
Padėti eksploatuoti Pažaislio vienuolyno ansamblį vienuolėms pasišovė Kauno miesto savivaldybė. Pasak K.Kuzminsko, artimiausiu metu, įvardijus reikiamą sumą, bus skirta lėšų griūvančios jo tvoros remontui.
Vicemeras patikino, jog Savivaldybė rūpinsis ir tuo, kad kuo greičiau būtų pakoreguota restauravimo ir konservavimo programa, suskaičiuota, kiek pinigų reikia prašyti Vyriausybės. Jau kitą savaitę planuojama susitikti su Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovais. Artėja kitų metų biudžeto svarstymas, todėl laiko lieka labai nedaug.
Giedrė Budvytienė