Idėjos nugabentos ne kontrabanda

Septintojoje Baltijos šalių grafikos bienalėje lietuvių ekspozicija, parengta menotyrininkės iš Kauno Violetos Jasevičiūtės, pripažinta išradingiausia ir avangardiškiausia

Kaunietės menotyrininkės Violetos Jasevičiūtės parengta lietuvių grafikų kūrinių kolekcija pripažinta geriausia septintojoje Baltijos šalių grafikos bienalėje „Kaliningradas-Kionigsbergas 2005”. V.Jasevičiūtė – pirmoji dailės renginių kuratorė Kaune, kurios idėjos susilaukė autoritetingo tarptautinio pripažinimo. Toje pačioje grafikos bienalėje lietuvių ekspozicija, parengta vilnietės Saulės Mažeikaitės, diplomą buvo pelniusi 2000 metais.

Nuo linoraižinio iki hologramos

Kas dveji metai rengiamoje grafikos bienalėje Kaliningrade kviečiami dalyvauti aplink Baltijos jūrą esančių valstybių menininkai. Kuratoriai turi parengti ne daugiau kaip dešimties autorių kūrinių kolekciją. Sudaryti lietuvių grafikos rinkinį šių metų bienalei Kaliningrade Lietuvos institutas pakvietė kaunietę menotyrininkę Violetą Jasevičiūtę.

Baltijos šalių grafikos bienalė – meno pasaulyje prestižą turintis tarptautinis renginys. Šių metų bienalė – vienas iš daugybės renginių, dedikuotų Karaliaučiaus miesto gimtadieniui. Reprezentuoti Lietuvą bienalėje V.Jasevičiūtė sumanė socialiai angažuota grafika. Socialinių ir politinių realijų atspindžiai šiuolaikiniame mene – tema, seniai dominanti kaunietę parodų kuratorę. „Menininkai vengia aštresnių socialinių, politinių temų ir gyvenime, ir kūryboje. Tai sovietinio laikotarpio palikimas. Sumaniau į vieną krūvą surinkti autorių, visgi nebijančių šių temų, kūrinius”, – pasakojo V.Jasevičiūtė. Į konceptualią ekspoziciją menotyrininkė atrinko įvairiomis grafikos technikomis sukurtus kūrinius: nuo tradicinės grafikos iki hologramų, objektų ir instaliacijų. Vienų V.Jasevičiūtės pasirinktų dailininkų kūryba vadintina tradicine, telpančia į modernizmo ribas, kitų – postmodernistine.

Baltijos šalių grafikos bienalėje šiemet buvo eksponuojami Redo Diržio, Tomo Gečiausko, Kęstučio Grigaliūno, Dainiaus Liškevičiaus, Kaune gyvenančio norvegų menininko Giorano Oldiko, Auksės Petrulienės, Mindaugo Ratavičiaus, Rolando Rimkūno, Edmundo Saladžiaus, Mariaus Zavadskio kūriniai.

Vienintelė konceptuali ekspozicija

Lietuvos ekspozicija šių metų Baltijos šalių bienalėje buvo pripažinta geriausia, už ją menotyrininkė V.Jasevičiūtė įvertinta bienalės diplomu. Bienalės diplomus už savo kūrinius taip pat pelnė Marius Zavadskis ir Redas Diržys. Dar viena bienalės dalyvė – kaunietė menininkė Auksė Petrulienė – pakviesta dalyvauti prestižinėje Krokuvos bienalėje. Komisija iš viso skyrė vieną Didįjį prizą, tris pirmąsias vietas ir diplomus. Iš šimto bienalėje pristatytų autorių buvo išskirta 11 įvairių šalių autorių.

„Bienalėje buvo eksponuoti labai įvairūs kūriniai, daugiausiai atlikti tradicinėmis grafikos technikomis, – bendrą parodos foną nušvietė V.Jasevičiūtė. – Buvo matyti, kad objektai, instaliacijos grafikoje, ko buvo gausu lietuvių ekspozicijoje, kaliningradiečiams – didžiulė naujovė. Mūsų ekspozicija buvo išskirtinė dar ir tuo, kad ji vienintelė turėjo bendrą koncepciją”.

Bienalės „Grand Prix” ir 500 JAV dolerių premiją pelnė sparčiai garsėjanti lenkų grafikė Malvina Nispodzievana už lino graviūrą „Akupunktūra”. V.Jasevičiūtė mano, kad tarptautinė vertinimo komisija taip išreiškė paramą tradicinei grafikai, nukenčiančiai nuo meno sričių susiliejimo tendencijos. „Tačiau yra, kaip yra”, – V.Jasevičiūtė, rengdama lietuvių ekspoziciją, rinkosi ne vien tradicinėmis grafikos technikomis kuriančius autorius. „Nesiekiau apdovanojimų, mano tikslas buvo į bienalę nuvežti konceptualią kolekciją”, – sakė menotyrininkė.

Apie parodą žinojo kiekvienas taksistas

Kaunietės menotyrininkės pasakojimu, visame mieste buvo juntama, kad Baltijos šalių grafikos bienalė – didžiulis įvykis. Apie ją žinojo ir kalbėjo kiekvienas Kaliningrado taksistas.

V.Jasevičiūtė savo kailiu patyrė, kad Kaliningrade meno idėjos yra labai vertinamos, o jų moderatoriai – gerbiami. Pompastišku atidarymu pradėtoje bienalėje ypatingas dėmesys buvo skiriamas šalių ekspozicijų kuratoriams. Jie kartu su vertinimo komisijos nariais buvo apgyvendinti daug kartų geresniame viešbutyje nei parodoje dalyvaujantys menininkai.

Apie minkštesnės lovos atsisakiusią ir apsigyvenusią prastesniame viešbutyje su lietuvių menininkų delegacija V.Jasevičiūtę parodos rengėjai nuomonės nepakeitė. Ir toliau ypatingai globojo. O išgirdę apie menotyrininkės sumanymą surengti konceptualią parodą „Knygnešiai” (vieną kūrinį bienalei šia tema sukūrė Mindaugas Ratavičius), pasisiūlė šią idėją nupirkti ir ją įgyvendinti kartu su Lietuvos menininkais. Kaliningradiečius taip sužavėjusios M.Jasevičiūtės meninės idėjos esmė: XIX a. lietuviai iš Karaliaučiaus tarsi kontrabandą gabeno lietuvišką spaudą, o dabar šiuo keliu plūsta cigaretės, alkoholis, degalai ir kiti su švietėjiška veikla jau nesusiję dalykai.

Iš kur rusai turi pinigų meno idėjoms pirkti? Pagrindinėje Kaliningrado meno galerijoje kaupiamas idėjų fondas. Joms įgyvendinti pinigų prašoma (ir gaunama) iš centrinės valdžios Maskvoje struktūrų.

Žilvinė Petrauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.