Mokslinė bendruomenė mini 80 metų sukaktį, kai Kuršių nerijos gyvenvietėje Rasytėje (šiandien Rybačis) buvo įsteigta Karaliaučiaus, dar vadinama Albertinos universiteto zoologinė stotis. Joje vykdyti pirmieji Kuršių marių vandenų hidrobiologiniai ir parazitologiniai tyrimai.
Gamtos tyrimai Prūsijoje
Pradėti tirti Kuršių marias skatino Mėmelio/Klaipėdos krašto ir uosto ekonominis vystymasis. Buvo planuojami ir statomi uostai, tvarkomi įplaukos kanalai, uostą aptarnaujanti infrastruktūra. Geologinių išteklių poreikis skatino sudaryti geologinių naudmenų žemėlapį ir ruošti panaudos studijas.
Ne mažiau svarbu buvo geriau pažinti gyvuosius gamtinius išteklius ir juos racionaliai panaudoti. Žvejyba ir žuvų ruošimas buvo pagrindinė vietinio natūrinio ūkio veikla. Todėl 1925 m. įkurtas Rytprūsių žuvininkystės tyrimų institutas Karaliaučiuje.
Rytprūsiuose kadaise buvo žinomos kelios gamtotyrininkų draugijos. Karaliaučiaus gamtos ekonomijos draugija, įkurta 1790 m. Morungene ir 1799 m. perkelta į Rytprūsių administracinį centrą. Taip pat 1840 m. Karaliaučiaus zoologijos institute įsteigta Draugija Prūsijos faunai tirti. Jų aktyvūs nariai buvo vėliau žinomi zoologai E.T. Zyboldas (E. T.Siebold), K.E. Beras (K.E. Baer), K. Ratkė (K. Radtke), M. Liujis (M. Lühe). Šie mokslininkai atliko pirmuosius gyvosios gamtos įvairovės aprašymus ir rūšių registrus. Šiandien daugelis Europos vandens bestuburių turi šių mokslininkų vardus arba prierašus prie jų, nes yra aprašyti būtent šiuo laikotarpiu.
Draugijos leido metraščius, skelbė savo veiklos ataskaitas. Moksliniuose darbuose skelbti naujausi Kuršių marių ir visos Rytų Prūsijos regiono gamtos ir ekonomikos tyrimų apibendrinimai, išsami medžiaga apie geografines krašto formas ir jų kilmę, randamus mineralus, Prūsijos faunos ir floros registrai, duomenys apie atskirų rūšių paplitimą.
XX a. pirmoje pusėje pagal bendrą Europos gamtotyros pavyzdį pradėti vykdyti kryptingi Kuršių marių hidrobiologiniai ir gyvūnų parazitų tyrimai. Juos paspartino ir mįslinga marių liga, kuri Aistmarių žvejų kaimeliuose pirmą kartą pasireiškė 1924 m., vėliau pakartotinai – 1925 (12 žmonių mirė), 1932 (sirgo 257 žmonės, iš jų 4 mirė) ir 1942 metais. Ligos priežastis prieš karą taip ir nebuvo iki galo išaiškinta. Klastinga Aistmarių apylinkių liga kėlė įtampą Karaliaučiaus krašte ir kilo būtinybė atlikti gretinamuosius Aistmarių ir Kuršių marių tyrimus. Tam ir buvo įsteigta Rasytės zoologinė stotis.
Sunki pradžia
Rasytės zoologinės stoties kūrimo etapas susijęs su L. Šydato (L. Szidat, 1892-1973) veikla. Nuo 1920 m. jis buvo žymaus parazitologo M.Brauno (M.Braun) asistentas Karaliaučiaus universiteto Zoologijos institute. 1924 m. atnaujinant instituto muziejų, jis įkūrė anuomet labai populiarų Parazitų ekspozicijos skyrių ir sudarė „Muziejaus vadovą”.
1925 m. balandžio 1 d., kai Zoologijos instituto vadovybė skyrė atskirą etatą, L.Šydatas persikėlė gyventi ir dirbti į Kuršių nerijos Rasytės kaimą. Trijuose išsinuomotuose vyriausios girininkijos priestato kambariuose buvo paruošta tyrimų įranga ir įsteigta pirmoji zoologinė stotis (Zoologische Station in Rossitte). Pradžioje, kaip vėliau prisiminė mokslininkas, sąlygos tyrimams buvo itin kuklios. Nebuvo elektros, dujų, vandenį reikėjo nešti iš šulinio, apšvietimas – tik žibalinė lempa. Stotyje jis kelis metus dirbo tik vasarą, o žiemą grįždavo gyventi į Karaliaučių.
Pamažu Rasytėje buvo įkurtas gamtinių tyrimų ir visuomeninės kultūrinės veiklos centras. Be zoologinės stoties, Rasytėje 1901 m. įkurta ir 1931 m. išplėsta pirmoji pasaulyje paukščių žiedavimo stotis. Jai vadovavo J. Tynemanas (J. Thienemann). Šalia buvo įsteigtas zoologijos muziejus, kopų prižiūrėtojų namai, sklandytojų mokykla, paštas, poilsiavietės.
Nedaug kas išliko
1931 m. Rasytės zoologinė stotis perkelta į buvusį karališkojo kopų apželdintojo F. Efo (F. Epha) namą. Tai buvo puošnus namelis su šviesia veranda vakariniame Rasytės kaimo pakraštyje, prie pagrindinio Kuršių nerijos kelio. Iki šių dienų pastatas nėra išlikęs. Ant jo pamatų šiuo metu yra pastatyti ūkiniai statiniai. Greta esančiame sode buvę pastatyti voljerai varnoms ir gandrams, narvai eksperimentiniams žvėreliams.
1934 m. vietoje Zoologinės stoties įsteigtas Karaliaučiaus universiteto kenkėjų ir parazitologijos tyrimų institutas, kurio direktoriumi paskirtas L.Šydatas. 1935 m., gavus specialius vyriausybės užsakymus ir pinigų, pradėta naujo dviaukščio instituto pastato statyba. 1936 m. L.Šydatui už darbus suteiktas parazitologijos srities docento vardas ir atšvęstos įkurtuvės. Institute asistentais dirbo vėliau garsūs Vokietijos mokslininkai F.Hiubneris (F.Hübner), H.Šmitas- Rysas (H.Schmied – Ries), svečiavosi daug anuomet įžymių žmonių iš kitų šalių. 1939 m. už reikšmingus darbus L. Šidatui buvo suteiktas universiteto profesoriaus vardas.
1944 m. liepą Kuršių neriją okupavus rusų kariuomenei, L.Šydatas kartu su visa šeima ir kitais kaimelio gyventojais buvo priverstas palikti neriją ir ilgai puoselėtą institutą. Po klajonių per karo ir pokario sunkumų krečiamą Europą profesorius su šeima persikėlė gyventi į Argentiną, Buenos Airių miestą. Čia gyveno vokiečių bendruomenėje iki gyvenimo pabaigos 1973 m.
1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu susprogdintas Karaliaučiaus universitetas ir Zoologijos institutas bei greta buvęs Zoologijos muziejus. Muziejaus fondai ir biblioteka sudegė. Karinių veiksmų metu Rasytėje Parazitologijos instituto pastatai taip pat sugriauti. Šiuo metu išlikę tik prof. L.Šydato šeimos namas ir greta buvęs J.Tynemano įkurtos paukščių žiedavimo stoties II (nuo 1931 m. girininkijos darbuotojų gyvenamasis) pastatas.
Kuršių marios XX a. pradžioje
L.Šydatas buvo daugelio Kuršių marių mokslinių tyrimų pradininkas ir organizatorius. Tarp zoologų jis labiau žinomas kaip parazitologas ir trematodologijos – mokslo apie digenines siurbikes (trematodas) pradininkas.
Pirmasis jo mokslinės veiklos tarpsnis susijęs su Kuršių marių tyrimais. Vasaros ekspedicijų metu 1925-1933 m. jis tyrė Kuršių marių dugno gyvūniją. Daug keliauta aplink marias, pasiektas Klaipėdos uostas. 1925 ir 1926 m. mokslinėse ekspedicijose buvo sudarytas pirmasis Kuršių marių gyvūnijos rūšių sąrašas. L.Šydatas daug dėmesio skyrė Kuršių marių žuvų ir paukščių parazitų tyrimams. Rastos ir aprašytos naujos digeninių siurbikių, žuvų kaspinuočių rūšys, išskirtos penkios mokslininko vardu pavadintos parazitinių kirmėlių gentys, dvi naujos šeimos.
Ne mažiau svarbūs ir kitų mokslininkų darbai. H.Šmitas-Rysas atliko Kuršmarių vandenų zooplanktono rūšinės įvairovės sezoninės kaitos, o A.Vileris (A.Willer) – svarbiausių lagūnos hidrologinių sąlygų tyrimus. Pastarasis mokslininkas paskelbė gretinamuosius pietryčių Baltijos lagūnų klasifikacijos principus, savo ir kitų kolegų tyrimų duomenis, aprašė bendrą kintančios pratakios lagūnos vandens poveikį gyviems organizmams (vėžiagyviams ir žuvims). Ichtiologas iš Berlyno žuvininkystės instituto G.Marė (G. Marre) paskelbė Kuršių marių stintų ir sterkų ekologijos tyrimus bei teikė rekomendacijų tausojamai žvejybai. Be šių mokslininkų darbų neišsiverčia nė viena gilesnė šiandienos Kuršių marių gyvūnijos ir žuvų parazitų tyrimų studija.
Šie tyrimai sutapo su hidrobiologiniais ir sistematikos tyrimais Vokietijoje. Darbai skelbti pagrindiniuose Vokietijos moksliniuose žurnaluose, dalis publikuota Karaliaučiaus universiteto fizikos ir ekonomikos mokslų draugijos seminarų medžiagoje.
Pokario ir šiandienos tyrimai
Per karą Karaliaučiaus universiteto zoologinių tyrimų stotys buvo sunaikintos, tyrimai nutrūko. Nauji Kuršių marių tyrimų centrai atsirado Vilniuje ir Kaliningrade. Pradėtos taikyti naujos Kuršių marių tyrimų metodologijos, fragmentiškai integruojamas senasis paveldas.
1956 m. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, nuo 1959 m. Zoologijos ir parazitologijos (dab. Ekologijos) institutas tyrimų tikslams Ventės rage įkūrė hidrobiologijos bazę. Kuršių marių tyrimai taip pat vykdomi Kaliningrado Baltijos limanų tyrimų laboratorijoje. Hidrobiologinius tyrimus tęsia Klaipėdos hidrometeorologinė tarnyba (dabar Jūrų tyrimų centras), kuri įkurta 1956 m. Kuršių marių tyrimų laikotarpį ženklina 1959 m. išleista kolektyvinė Lietuvos mokslininkų monografija „Kuršių marios”. Pagal tuometinę tradiciją knyga išleista rusų kalba su santraukomis vokiečių ir lietuvių kalbomis. Monografijoje apibendrinti svarbiausi 1955-1959 m. Kuršių marių tiriamųjų mokslinių ekspedicijų duomenys. Knyga lieka tarp svarbiausių darbų apie šią unikalią lagūną. 1978 m. ši monografija papildyta straipsnių rinkiniu „Kuršių marios”. Juose, skirtingai nuo ankstesnės knygos, daugiau dėmesio skirta Kuršmarių geologijai, hidrologijai ir meteorologijai.
Šiandien svarbiausias Kuršių marių tyrimų centras Lietuvoje yra Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, įkurtas 1995 metais. Atskiras ekosistemos dalis tiria ir anksčiau minėti Lietuvos ir Kaliningrado srities mokslinių tyrimų centrai. Paskutiniojo tarpsnio hidrobiologinių ir ichtiologinių tyrimų duomenų apibendrinimus 2003 m. paskelbė Ekologijos instituto jūros ekologijos laboratorijos mokslininkai atskirame leidinyje „Acta Zoologica Lituanica”, „Jūra ir aplinka” ir kituose Lietuvos bei užsienio moksliniuose leidiniuose.
Iki šio laiko atlikti bakterioplanktono, fitoplanktono ir zooplanktono sezoninės kaitos bei žuvų ekologijos tyrimai. Jau keturiasdešimt metų tęsiamas Kuršmarių žuvų išteklių produktyvumo tyrimas, vykdomi išteklių atkūrimo ir tausojamos žvejybos organizavimo darbai. Atliekami apskritažiomenių ir žuvų parazitų įvairovės ir ją lemiančių veiksnių tyrimai, taip pat Kuršių marių energetinių ir medžiaginių srautų modeliavimas. Neseniai baigta ir internete paskelbta „Kuršių marių ir Baltijos aplinkos bei hidrobiontų tyrimų mokslinių publikacijų duomenų bazė”, greta paskelbtas „Vandens gyvūnų ir apskritažiomenių ir žuvų parazitų rūšių registras” su išsamia bibliografija.
Vyks tarptautinė konferencija
Atnaujinus Kuršių marių hidrobiologinius tyrimus, išryškėjo atotrūkis tarp prieškario ir pokario mokslininkų darbų. Tai aiškinama sovietmečiu uždraustomis, nepopuliariomis, „slidžiomis”, su priešistore susijusiomis Karaliaučiaus universiteto temomis. Taip pat buvo sunkumų ir gauti ankstesnių tyrimų darbus.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kyla jau kitokio pobūdžio problemų. Nėra intensyvesnio bendradarbiavimo tarp skirtingas Lietuvai ir Rusijai priklausančias Kuršių marių dalis tiriančių mokslininkų.
Siekiant suaktyvinti akademinius mainus ir duoti impulsą naujoms bendradarbiavimo formoms, spalio 3-9 d. rengiama tarptautinė konferencija „Europos lagūnos ir jų baseinai: funkcionavimas ir bioįvairovė”. Konferencijos pagrindiniai iniciatoriai – jau minėto Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai.
Konferencija sutampa su Kuršių marių tyrimų 80 m. jubiliejaus minėjimu. Kuršių marių tyrimų jubiliejui paruošta mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų, rengiama istorinių nuotraukų ir mokslo darbų spaudinių paroda. Konferencijos pranešimų darbai bus išplėsti ir paskelbti atskiru mokslinių straipsnių rinkiniu.
Egidijus Bacevičius