Klaipėdos ligoninės medikai bene pirmieji šalyje prakalbo apie nepageidautinus įvykius ligonių gydymo procese. Vienas nemaloniausių tiek pacientams, tiek gydytojams – pakartotinės operacijos. Gydytojai pripažįsta, kad skubotai priimtas sprendimas operuoti ligonį dar kartą gali sukelti itin liūdnų pasekmių – nuo rimtų komplikacijų išsivystymo iki paciento mirties.
Nesėkmės nutylimos
Praėjusį penktadienį uostamiestyje vykusioje konferencijoje Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis kalbėjo, kad nepageidautini įvykiai gydymo įstaigų praktikoje tampa vis didesne problema.
Tokiais įvykiais medikai vadina paciento sveikatos pablogėjimą, mirtį ne dėl ligos eigos ypatumų, individualių sergančiojo organizmo savybių, bet dėl medicinos personalo klaidų, skubotai ar neapgalvotai priimtų sprendimų.
Anot Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo, gydytojų veiksmais nepatenkintų pacientų ar jų artimųjų skundų skaičius auga geometrine progresija, ypač įsigaliojus naujai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijai. Tačiau daugelio šalies ligoninių vadovai apie tai linkę nutylėti.
V. Janušonio žodžiais, neklystančių žmonių nėra. Reikėtų ne slėpti, bet kruopščiai fiksuoti bei analizuoti praeityje padarytas klaidas, kad jos nepasikartotų. Geriausia pradėti tai daryti dabar, nes nuo 2007 m. pradžios apie kiekvieną nepageidautiną įvykį ligoninės privalės informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją.
Kaltinimai – chirurgams
Klaipėdos ligoninės vadovas kalbėjo, kad žmonės neretai mediciną prilygina chirurgijai. Esą tai agresyviausias gydymo metodas, kurio rezultatai labiausiai akivaizdūs – tiek teigiami, tiek neigiami.
Net 66 proc. nepageidautinų įvykių susiję su chirurgija. Šiam medicinos profiliui tenka 27 proc. visų teisinių ieškinių.
Pacientai dažniausiai lieka nepatenkinti chirurginės intervencijos rezultatais, kaltina gydytojus operacijos metu sužalojus kitus organus, organizme palikus svetimkūnį, kitaip savo veiksmais pabloginus jų sveikatą. Paprastai tai yra su pakartotinėmis operacijomis susiję įvykiai.
Į teismą kreipiamasi dėl po operacijos kilusių komplikacijų, ligonio mirties, chirurginės veiklos be paciento sutikimo, nemotyvuotos chirurginės intervencijos, kurios daugelyje atvejų būtų buvę galima išvengti.
Klaidos turi pavardę
Pasak prof. V. Janušonio, paradoksalu, kad daugiausiai klaidų padaro labai patyrę chirurgai. Įsitikinę, kad suklysti negali, kvalifikuoti specialistai bet kuriomis, net rizikingiausiomis priemonėmis stengiasi padėti pacientui.
„Devyniuose iš dešimties atvejų klaida padaroma dėl gydytojo kaltės. Liūdnai juokaujama, kad kiekviena klaida turi savo vardą ir pavardę”, – sakė vadovas.
Pakartotinių chirurginių intervencijų, kurių būtų galima išvengti, priežastis gali būti netiksli priešoperacinė diagnostika, nebūtini veiksmai, procedūros operacijos metu, organizme pamirštas svetimkūnis, nesterilių instrumentų sukelta infekcija. Pasitaiko, kad išoperuojamas ne tas organas. Tokių atvejų, V. Janušonio žiniomis, Lietuvoje – vienetai, tačiau, pavyzdžiui, JAV kasmet amputuojama apie 200 „ne tų” galūnių.
Pirmosios operacijos nesėkmės priežastis gali būti ir naudojamos pasenusios technologijos, įrankiai, prastai suderinti operacinės komandos veiksmai, gydytojų žinių bei patirties stoka. Skirtingai nuo kitų gydymo įstaigų, Klaipėdos ligoninėje pastarosios problemos pavyksta išvengti – čia veikia medikų įgūdžių vertinimo komisija.
Operacijos neištvėrė
Nepageidautini įvykiai Klaipėdos ligoninėje registruojami ir analizuojami jau septynerius metus.
2000-2004 m. šioje gydymo įstaigoje buvo atliktos 179 pakartotinės operacijos. Operuoti 109 vyrai ir 70 moterų, kurių amžiaus vidurkis apie 57 m.
Daugiausiai tai buvo onkologijos, ginekologijos-akušerijos, neurochirurgijos, krūtinės, pilvo, endokrininės chirurgijos operacijos.
Gydytojo V. Janušonio teigimu, tai gana nedidelis skaičius, sudarantis 0,33 proc. visų atliekamų operacijų. Tačiau tik maždaug pusės jų išvengti nebuvo galima. Kitais atvejais gal būtų užtekę kitų gydymo metodų.
Trys iš 179 pacientų, sirgę paskutine vėžio stadija, po pakartotinės operacijos mirė.
Julija Gural