Šiandien Kauno miesto savivaldybės taryba svarstys, pritarti ar ne trijų Kauno vidurinių mokyklų paraiškoms ES struktūrinių fondų paramai gauti. Sulaukę vietinės valdžios pritarimo projektai turi didesnę galimybę gauti minėtą tarptautinę paramą. Bendra Milikonių, „Versmės” ir „Žiburio” vidurinių mokyklų, dalyvaujančių konkurse „Parama plėtoti mokslo ir studijų sistemos infrastruktūrą, atnaujinti bazinę įrangą, diegti modernias informacijos technologijas bei gerinti teikiamų paslaugų kokybę” iš ES prašoma suma – 4,5 mln litų.
Neeikvos Savivaldybės lėšų
„Būtų skaudu, jei Taryba projektui nepritartų. Netektume kelių konkursinių balų”, – teigė Kauno Milikonių vidurinės mokyklos direktorius Janas Ryzgelis. Gavusi ES fondų finansavimą mokykla materialinę bazę atnaujintų neeikvodama Savivaldybės lėšų.
Projektą, kurio biudžetas sudaro du milijonus litų, mokyklai rengė firma. „Projektui parengti reikia daug laiko, jėgų, itin specifinių žinių ir žmogiškųjų resursų. Jei projektą norėtume rengti patys, turėtume įdarbinti vieną du žmones”, – kalbėjo J.Ryzgelis.
Jis neslėpė, jog projekto rengimas daug kainavo. „Naudojome mokyklai pervestus po du procentus fizinių asmenų pajamų mokesčio”, – aiškino direktorius.
Nors mokymosi procesui svarbiausia – mokymosi priemonės, tačiau aplinka taip pat nemažai ką lemia. Milikonių mokykla statyta blokadiniais laikais, tad statybos darbų brokas greitai išaiškėjo. Kai kas per tiek metų paprasčiausiai susidėvėjo, nebeatitinka mokymo proceso reikalavimų. „Žiemą, kai įjungiame daugiau lempų, išmuša saugikliai”, – J.Ryzgelis aiškino, kad reikia keisti ne tik langus, dalį suolų, kėdžių, lopyti stogą, bet ir elektros instaliaciją.
Padės taupyti laiką
Už trečdalį prašomos sumos planuojama įsigyti naujų mokymo priemonių. „Šešiasdešimt procentų pamokos mokytojai rašo, braižo ant lentos, todėl naudodamiesi multimedijos projektoriais, nešiojamaisiais kompiuteriais daugiau laiko galėtų skirti individualiam mokymui, kas yra labai svarbu”, – dėstė J.Ruzgelis.
Fizikos mokytojas Albinas Bagdonas teigė turįs daugybę mokomosios medžiagos skaitmeniniu formatu. Šiuo metu jis kai kurią medžiagą demonstruoja televizoriaus ekrane, sujungtame su kompiuteriu. „Švietimo specialistai yra parengę kompaktinių plokštelių su įvairiais testais, jų pilna ir internete. Tereikia turėti įrangą, kaip tai išnaudoti”, – kalbėjo A.Bagdonas apie tokių mokymo metodų efektyvumą ir vylėsi kada nors juos iki galo įgyvendinti savo kabinete.
Kiekvienam – po kriauklę
„Versmės” ir „Žiburio” vidurinės mokyklos projektus rengti patikėjo taip pat profesionalams. „Žiburio” vidurinės mokyklos direktorė Birutė Balčiūnienė teigė, jog už prašomus 1,5 mln. litų ketinama renovuoti specializuotus kabinetus: chemijos, biologijos, geografijos, technologijų, sporto salę.
„Dabar šie kabinetai atitinka tik mažą dalį reikalavimų”, – kalbėjo B.Balčiūnienė. Pasak jos, suremontuotame chemijos kabinete būtų ne tik rašomieji, bet ir laboratoriniai stalai su kriauklėmis. Mokytojo stale būtų įrengtas valdymo pultas, palengvinantis bendravimą su kiekvienu moksleiviu atskirai. Vietoje medinių būtų magnetinės arba savo galimybėmis joms nenusileidžiančios klasės lentos.
Mokykloje planuojama gerinti ir vaikų su negalia mokymosi aplinką. Tam ketinama įsigyti nekilnojamųjų laboratorijų.
Būtina tobulinti
„Versmės” vidurinės mokyklos direktorė Arija Radvilienė teigė, jog būtina remontuoti patalpas, įrengti videoklasę, įsigyti projektorių, mokyklinių lentų, kompiuterių ir panašiai.
„Vienos iš dviejų kompiuterių klasių įranga morališkai susidėvėjusi. Planuojame atnaujinti ir sporto, technologijų kabinetų bazę. Berniukų technologijų kabinete esančios šlifavimo staklės – dar nuo sovietinių laikų, detalių joms jau sunku rasti, taip pat norime atnaujinti mergaičių kulinarijos įgūdžiams tobulinti skirtą įrangą”, – kalbėjo A.Radvilienė. Projekto sąmata – 1 mln. litų.
Jurgita Murauskaitė