Daržovių kainos taip pat muša rekordus

Šių metų derlius, nenudžiuginęs ūkininkų, jau pateikė nemalonių staigmenų ir pirkėjams. Šį rudenį bulvės bei daržovės kainuoja kone dvigubai daugiau nei pernai, o daržovių augintojai kainų atoslūgio nežada.

Nuostoliai sumažino pasėlius

Šią savaitę Kauno Stoties turguje vienas populiariausių žemės ūkio produktų – bulvės – tebuvo pardavinėjamos dvigubai didesne kaina nei pernai – 80 ct/kg. Kiek pigiau kainavo tik gerokai mažesnės ir ne taip patraukliai atrodančios bulvės. Už kilogramą morkų, svogūnų, burokėlių ir kopūstų taip pat buvo prašoma labiau žiemos sezonui būdinga kaina – maždaug 0,9-1 Lt.

Daržovių augintojai kol kas pirkėjams didelių vilčių nedalija, kad rudeniop pagrindinės žemės ūkio produkcijos kainos gali žymiai sumažėti. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė prognozavo, kad šiųmetis bulvių ir daržovių derlius bus beveik trečdaliu mažesnis visose Europos Sąjungos šalyse, nors nei Lietuvoje, nei kitur žemės ūkio produkcijos neturėtų trūkti.

„Anksčiau į Lietuvą būdavo įvežama gana nemažai bulvių iš kitų Europos valstybių – Lenkijos, Belgijos, Olandijos, tačiau šiuose kraštuose, kaip ir Lietuvoje, šiemet gamta diktavo savo sąlygas, tad sulaukta itin prasto derlius. Be to, beveik visi daržovių augintojai šiemet sumažino pasėlių plotus, nes pernai dėl perprodukcijos daržovių kainos buvo labai mažos ir ūkininkai, pardavinėdami produkciją žemiau nei savikaina, patyrė nuostolių“, – aiškino asociacijos vadovė.

Anot jos, bulvių bei kitų daržovių kainas kilstelėjo ir padidėjusios degalų kainos, išauginusios produkcijos savikainą. Vis dėlto nors už bulves šiemet reikės mokėti daugiau, bado metai Lietuvai negresia.

Soduose bulvės nebeauginamos

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje bulvių pasėliai sudarė 72,4 tūkst. ha. Palyginti su praėjusiais metais, bendras bulvių pasėlių plotas sumažėjo beveik 9 proc. Ūkiuose, turinčiuose vieną ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų, bulvių pasėliai sumažėjo dešimtadaliu – nuo 70,1 tūkst. ha iki 63,2 tūkst. ha.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, 2005 m. bulvių pasėlių plotai organizacijos narių ūkiuose sumažėjo kone ketvirtadaliu. Tačiau pernai plotai buvo tiek pat padidinti.

„Prekinių ūkių, auginančių geros kokybės bulves, pasėlių plotai po truputį didinami. Tačiau kasmet bendras šalies bulvių pasėlių plotas mažėja, nes užauginama vis mažiau prastos kokybės produkcijos, kurios ūkininkai tiesiog neturi kur dėti. Mažiau bulvių žmonės užsiaugina ir savo soduose ar sklypuose prie namų“, – teigė Z.Cironkienė.

Jos teigimu, bulvių pasėlių plotai sumažėjo ir dėl keičiamos ūkių krypties bei kintančios situacijos rinkoje. Stambėjant prekybos įmonėms, smulkūs augintojai, teikiantys mažus produkcijos kiekius, praranda prekybos kanalus ir yra priversti nutraukti gamybą.

Lenkiškos prekės paperka pigumu

Pastaruoju metu vis daugiau smulkių daržovių augintojų susimąsto, ar verta užsiimti šiuo verslu, kuris neretai atneša tik nuostolių. Iki šiol turgūs buvo smulkiųjų augintojų niša, tačiau lietuvišką produkciją nuo prekystalių ima stumti pigesnės lenkiškos prekės.

„Lenkiškos produkcijos atsiranda vis daugiau, nes daugumai vartotojų svarbiausias kriterijus tebėra kaina. Smulkiesiems augintojams nebeapsimoka auginti daržovių, kurios negalės konkuruoti su pigesnėmis lenkiškomis prekėmis. O norint užauginti geros kokybės ir prekinės išvaizdos bulves, reikia investuoti ne vieną tūkstantį litų. Todėl smulkieji augintojai ir nutraukia gamybą, kuri nuostolinga“, – pastebi Z.Cironkienė, apgailestavusi, kad kasmet didėja ir atotrūkis tarp stambių prekinių ūkių bei smulkiųjų gamintojų.

Anot jos, į didžiuosius prekybos centrus lietuviška produkcija taip pat sunkiai randa kelią. Lietuvoje daržovių ir vaisių kainas daugiausia diktuoja stambieji prekybos centrai, įkėlę kojas ir į kaimyninių valstybių rinkas.

„Prekybininkai nurodo sąlygas, kokią dalį produkcijos ūkininkai turi atiduoti skelbiamoms akcijoms. Derybose dėl kainos kovojama dėl kiekvieno cento. Stambūs daržovių augintojai, norintys savo produkciją pardavinėti didžiuosiuose prekybos centruose, priversti taikytis su prekybininkų keliamomis sąlygomis“, – teigė asociacijos vadovė.

Be to, Lietuva negali eksportuoti bulvių į kitas ES šalis, tad ūkininkai negali jos greitai parduoti. Ne visuose ūkiuose yra sudarytos sąlygas išlaikyti kokybišką produkciją iki pavasario.

Liūtys trukdė kasti derlių

Negalutiniais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, bulvių supirkimas iš Lietuvos augintojų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, padidėjo beveik 15 kartų. Birželį, baigiantis pernykščių bulvių realizacijai, buvo supirkta tik 91,703 t bulvių, o liepą, prasidėjus ankstyvųjų bulvių realizacijai, supirkimas padidėjo iki 1350,105 t.

Rugpjūčio antroje pusėje buvo sumažėjusi bulvių pasiūla, nes dėl gausių kritulių ūkininkai negalėjo kasti bulvių. Lyginant su pirmąja rugpjūčio puse, smulkių nefasuotų bulvių kainų pokyčiai buvo nedideli. Jos pabrango apie 7 proc. – vidutiniškai nuo 500 Lt/t iki 540 Lt/t. Tačiau didelės bulvės atpigo apie 30 proc. – vidutiniškai nuo 850 Lt/t iki 650 Lt/t.

Bulvių augintojų teigimu, liūtys atskiruose rajonuose sunaikino iki trečdalio bulvių derliaus.

Suveikia „švytuoklės principas“

Kitų daržovių derlius šiemet taip pat kur kas mažesnis nei pernai. Iš pradžių vėlyvas pavasaris, o vėliau sausra pakoregavo daugelio ūkininkų prognozes – kai kurios daržovės net nesudygo. Kai kuriuose rajonuose neblogai užderėjusį derlių sunaikino kelias dienas trukusios liūtys.

Preliminariais Statistikos departamento duomenimis, šiemet daržovių pasėliai Lietuvoje sudarė 19,8 tūkst. ha ir, palyginti su 2004 metais, sumažėjo apie 3 proc.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narių ūkiuose labiausiai sumažėjo salierų (43,10 proc.), porų (37,42 proc.), svogūnų (33,96 proc.), žiedinių kopūstų (23,81 proc.), petražolių (21,62 proc.), lauko agurkų (12,99 proc.) ir burokėlių (6,65 proc.) pasėlių plotai. Tačiau padidėjo kiniškų kopūstų (35,02 proc.), krapų (26,74 proc.), baltagūžių kopūstų (25,83 proc.), salotų ir kitų prieskoninių daržovių (17,67 proc.) bei morkų (2,31 proc.) pasėlių plotai.

Jau dvejus metus iš eilės mažėja burokėlių pasėlių plotai (atitinkamai 30,9 proc. ir 6,65 proc.). Tuo tarpu kasmet beveik trečdaliu didėja kiniškų kopūstų, salotų ir kitų rečiau auginamų daržovių pasėliai.

Kitų daržovių pasėlių plotai didėja ar mažėja „švytuoklės principu“ – priklausomai nuo produkcijos kainų ankstesniais metais. Tai ypač būdinga mažesniems daržininkystės arba mišriems augalininkystės ūkiams. Tačiau stambiuose, labiau specializuotuose prekiniuose daržininkystės ūkiuose pasėlių plotai stabilūs.

Preliminariais vertinimais, palyginti su kitomis žemės ūkio kultūromis, stichinės nelaimės sunaikino gana nedaug daržovių pasėlių, nes liūtys aplenkė pagrindinius daržininkystės regionus. Labiau derliui gali pakenkti po gausių kritulių įsivyravę šilti orai.

Kainos nukrito nežymiai

Rudens pradžioje maksimali baltagūžių kopūstų kaina nukrito iki 700 Lt/t, tačiau vis tiek išliko apie trečdaliu aukštesnė negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kitų kopūstinių daržovių kainos liko stabilios. Kiniškų kopūstų kaina svyravo nuo 1400 Lt/t iki 1800 Lt/t, žiedinių kopūstų – nuo 1000 Lt/t iki 1400 Lt/t.

Antroje rugpjūčio pusėje sumažėjo plautų ir neplautų morkų kainų skirtumas. Jos svyravo nuo 800 Lt/t iki 930 Lt/t. Šalies augintojų teigimu, šiuo laikotarpiu Lietuvos rinkoje lenkiškos morkos nekonkurencingos dėl blogesnės kokybės ir palyginti aukštų kainų. Priklausomai nuo kokybės, įvežamų iš Lenkijos morkų kaina svyravo nuo 600 Lt/t iki 850 Lt/t.

Palyginti su pirmąja rugpjūčio puse burokėlių kainos sumažėjo 10-50 proc. Iš prekinių ūkių jie buvo realizuojami po 450-530 Lt/t.

Anot Z.Cironkienės, rugsėjo antroje pusėje kai kurių daržovių kainos sumažėjo apie 5-10 ct už kilogramą.

„Kol kas sunku prognozuoti, kiek bulvės ir daržovės kainuos po kelių mėnesių. Viskas priklausys, kaip ūkininkams seksis į sandėlius susivežti produkciją, ją išlaikyti, kokia padėtis susidarys kitų šalių rinkose. Tačiau akivaizdu, kad derliai visose šalyse yra mažesni, tad itin didelio kainų kritimo tikėtis nereiktų. Vėliau daržovės gali ir dar daugiau pabrangti“, – prognozavo asociacijos vadovė.

Anot jos, derliaus arba nederliaus metai ir ateityje labiausiai lems bulvių bei daržovių kainas. Visos ES valstybės sugeba patenkinti vidaus rinkos poreikius, tačiau naujosioms šalims dar būtinos investicijos į technologijas.

Ūkininkų pastebėjimu, daržovių kainos Lietuvoje galėtų būti mažesnės, jeigu valstybė sumažintų PVM tarifą, kuris kitose ES valstybėse siekia nuo 3 iki 7 proc.

Miškai nebuvo dosnūs

Grybų ir uogų supirkėjai šiemet taip pat linkę kaltinti orus, kurie nuo pat pavasario nelepino – iš pradžių trūko lietaus, vėliau – šilumos. Miško gėrybių supirkimo ir perdirbimo įmonės praradimus kompensuoja įsiveždami grybus ir uogas iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos.

„Taraila ir partneriai“ įmonės vadovas Alvydas Taraila pripažino, kad šiemet miško gėrybių derlius gerokai prastesnis nei pernai – grybų bei uogų supirkta beveik trečdaliu mažiau.

„Nors ruduo kol kas šiltas, tačiau daug vilčių nepuoselėjame. Kaip daržai šiuo metu nesužaliuos, taip ir grybai nesudygs“, – užsiminė A.Taraila.

Varėnos rajono bendrovės „Ertra“ generalinis direktorius Arūnas Černius vasaros pradžioje dar vylėsi sulaukti pilnais krepšiais nešinų grybautojų ir uogautojų, tačiau vėlesni orai padiktavo savo sąlygas. Šią vasarą grybų kiek daugiau pririnko tik žemaičiai, o kituose šalies rajonuose grybautojams teko nusivilti.

„Dar neatsimenu tokių metų, kad rugsėjo mėnesį nebūtų grybų taip kaip šiemet. Jeigu palis, spalį dar gali būtų šiek tiek grybų: žaliuokių, voveraičių, gal net baravykų“, – vylėsi miško gėrybes superkančios ir perdirbančios įmonės vadovas, užsiminęs, jog šiemet daugiau produkcijos įsivežta iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Iš rytinių kaimynų apie 80 proc. viso grybų bei uogų kiekio importavo ir Kaune veikianti bendra Lietuvos ir Vokietijos bendrovė „Fudo“. Įmonės komercijos direktoriaus Gintaro Aleknavičiaus teigimu, šiemet Lietuvos miškuose užaugo beveik dvigubai mažiau gėrybių nei pernai.

„Miškuose nebuvo net tokių paprastų grybų kaip šilbaravykių bei makavykų. Kiek daugiau užaugo tik voveraičių, bet ir jų derlius – nepalyginamai mažesnis nei pernai. Uogoms šiemet – irgi prasti metai“, – pastebėjo įmonės atstovas, kurio darbo praktikoje buvo ir prastesnių metų.

Beveik visą pagamintą produkciją „Fudo“ eksportuoja į kitas šalis: Austriją, Šveicariją, Olandiją, mat lietuviai tradiciškai grybais ir uogomis apsirūpina patys.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.