NBA dirbantis A.Karnišovas giria lietuvių komandą ir aukštai vertina Š.Jasikevičiaus bei A.Macijausko galimybes profesionalų lygoje
„Su kuo tik kalbu: NBA ar FIBA atstovais – visi yra įsimylėję Lietuvos krepšinį ir jo žaidėjus. Didžiuojuosi būdamas Lietuvos krepšinio dalimi”, – taip „Kauno dienai” teigė Europos vyrų krepšinio čempionato kovas Belgrade stebėjęs Artūras Karnišovas, buvęs garsus krepšininkas, Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Į Belgradą A.Karnišovas atvyko darbo reikalais – jis dirba NBA biure Niujorke.
Rytų Europa prarado pozicijas
– Artūrai, koks Jūsų vizito tikslas Belgrade?
– Dirbu NBA užsienio reikalų departamente. Stebėti Europos čempionato iš NBA atvyko daug skautų, vadybininkų. Mes esame NBA veidas šiame čempionate, tiltas tarp NBA ir FIBA. Įdomu stebėti ir patį čempionatą, rungtynes. Gaila, kad Lietuva nepateko į pusfinalį, bet, manau, Europos čempionatas yra pavykęs renginys.
– Ką manote apie Europos čempionato lygį?
– Krepšinio lygis Europoje yra tikrai aukštas. Tačiau trys iš keturių komandų, kurios laimėjo grupių varžybas ir ketvirtfinalio dvikovų turėjo laukti 3-4 dienas, į pusfinalį nepateko. Be to, pusfinalyje nebuvo nė vienos Rytų Europos komandos. Tai – įdomūs faktai.
Anksčiau manyta, kad krepšinį geriau žaidžia Rytų Europos šalys, nors klubų čempionatų lygis visada buvo aukštesnis Vakaruose. Bet viskas keičiasi, o krepšiniui tai gali išeiti į naudą, ypač dėl rėmėjų. Juk Vakarų rinka rėmėjams yra priimtinesnė.
Mūsiškiai žaidė pasiaukojamai
– Kaip vertinate Lietuvos rinktinės žaidimą ir rezultatus?
– Atjaunėjusi komanda sužaidė tik vienerias blogas rungtynes, tad rezultatas yra teigiamas. Rinktinėje nebuvo daugelio geriausių žaidėjų, o užduotis patekti į pasaulio čempionatą įvykdyta.
– Turbūt daugelio mūsų ekipos krepšininkų visai nepažinojote?
– Iš tiesų. Bet Lietuvoje krepšininkai keičiasi, o žaidimo stilius, kuris patinka visam pasauliui, išlieka tas pats. Mums keisti nieko nereikia, o krepšininkų Lietuva niekada nepritrūks. Tik šitai komandai trūko patyrimo – tai pamatėme ketvirtfinalio mače. Prancūzai, labai silpnai žaidę grupės varžybose, vėliau įsibėgėjo. Taip pat buvo nutikę su Italijos ekipa praėjusiame Europos čempionate Švedijoje.
Bet Lietuvos vyrai, mano akimis, žaidė pasiaukojamai. Smagu, kad tiek daug sirgalių atvyko palaikyti lietuvių.
– Ar širdis dar virpa, kai žaidžia Lietuvos rinktinė, kuriai visai neseniai pats padėjote iškovoti ne vieną reikšmingą pergalę?
– Be abejo. Bet kiekvienas, atlikęs savo misiją, turi perduoti estafetę kitam.
Serbus pasmerkė vidinės problemos
– Kokį įspūdį Jums paliko Europos čempionate žaidę NBA krepšininkai?
– Nežiūrint į tai, kad jie sulaukė labai daug kritikos, manau, šis čempionatas demonstruoja, koks aukštas lygis yra kitų krepšininkų ir komandų, kurios pripažįsta komandinį žaidimą. Manau, NBA žaidėjų kritika priklauso nuo komandos trenerių ir vadovų.
– Tačiau Vokietijos rinktinės lyderio Dirko Novicko niekas nekritikavo?
– Taip. Kai kada Dirkas beveik vienas „traukė” vokiečių komandą. Tačiau matėme, jog serbai turėjo septynis NBA krepšininkus ir jie nieko nepasiekė. Manau, viskas priklausė nuo asmenybių, kurias subūrė serbai į vieną komandą. Juos pasmerkė vidinės problemos.
Pavyzdžiui, ispanų gretose puikiai žaidė Chosė Kalderonas, ateinantį sezoną atstovausiantis „Toronto Raptors”, Franas Vaskesas, kuris buvo pašauktas 12-asis NBA naujokų biržoje. Gerai žaidė prancūzų gynėjas Tonis Parkeris. Tad NBA reprezentacija Europos čempionate buvo pakankamai didelė.
– Ar sutinkate, jog Dirkas Novickis buvo ryškiausias krepšininkas šiame čempionate?
– Taip. Bet jo sėkmė priklausė ir nuo komandos. Iš tiesų niekas nesitikėjo tokių vokiečių rezultatų.
Stebės lietuvių karjerą NBA
– Ką manote apie šį sezoną laukiamą Lietuvos krepšininkų desantą NBA?
– Manau, ne visiems šešiems žaidėjams bus lengva adaptuotis. Jų laukia daugybė neatsakytų klausimų. Bus labai įdomu stebėti, kaip seksis Šarūnui Jasikevičiui, Arvydui Macijauskui. Tikiuosi, jiems pavyks demonstruoti tokį pat aukštą krepšinio lygį kaip ir Europoje, nors NBA bus visai kitas žaidimo stilius.
– Martynas Andriuškevičius į NBA išvyko dorai nepažaidęs ir Lietuvoje, tačiau ten turi gerą globėją – Žydrūną Ilgauską. Ar šio krepšininko buvimas šalia jam padės adaptuotis?
– Martynui iš tiesų reikės daug pagalbos. Manau, jis dar gerai nesuvokia, kur pateko. Aišku, pirmąjį sezoną jis dar negaus daug žaisti, bet visi Klivlende yra suinteresuoti, kad jis tobulėtų. Atidžiai stebėsiu, kaip Martynui seksis. NBA žaidėjams, kurie nepatenka į pagrindinę sudėtį, būna labai sunkus treniruočių grafikas, kurį reikia įterpti tarp nuolatinių kelionių ir 82 rungtynių. Tad Martyno laukia sunkus kelias. Tikiuosi, kad jis viską ištvers, linkiu jam sėkmės.
„Hornets” kelsis į Oklahomą
– Ar Jūsų pareigos NBA leis Jums bendrauti su Lietuvos žaidėjais?
– Taip, mano pagrindinės pareigos – asmeniniai santykiai su užsienio žaidėjais, turiu bendrauti ir su jais, ir su jų šeimomis, ir su rėmėjais, turiu padėti jiems spręsti bet kokias problemas. Komandos mums privalo pranešti, jeigu iškyla kokių nors nesusipratimų su žaidėjais, turi informuoti apie jų būklę, apie tai, kaip tobulėja. Sezono metu vykstame aplankyti užsienio žaidėjų, praleidžiame po keletą dienų su jais.
– Pas Šarūną Jasikevičių tikriausiai galėsite nuvykti alaus išgerti? Juk jam neturėtų iškilti jokių adaptacijos problemų?
– Tikrai (juokiasi). Šarūnas – pakankamai patyręs ir vienas geriausių pasaulio žaidėjų lemiamais rungtynių momentais. Vienintelis sunkumas, kuris gali iškilti – kad jis fiziškai išlaikytų 82 rungtynes per keletą mėnesių. Tačiau gali būti, kad NBA čempionate jis mažiau laiko praleis aikštėje nei Europoje, nes turės konkurentų.
– Koks likimas laukia uragano siautėjimą patyrusio „New Orlean Hornets” klubo?
– Klubas ir komanda persikels į Oklahomą. Jiems padėti vyks daugelis NBA biuro darbuotojų. Šiuo metu „Hornets” naudojasi treniruočių sale Kolorade. Manau, šiais metais klubui bus sunku, bet galbūt žaidėjams tai bus papildoma motyvacija kovoti. Pavyzdžiui, prasidėjusiame amerikietiškojo futbolo čempionate Naujojo Orleano futbolo komanda žaidžia visą laiką išvykose, nepaisant to, jie kol kas viską laimi.
– Kaip manote, ar tokios sąlygos nesutrukdys Arvydui Macijauskui atskleisti savo snaiperio sugebėjimų?
– Arvydas ne kartą įrodė, kad yra užsispyręs žaidėjas, nebijantis darbo aikštelėje ir per treniruotes. Amerikoje tai yra labai svarbu. Visiems patinka žmonės, kurie mėgsta daug treniruotis ir per rungtynes atiduoda visas jėgas. Tikiu, kad Arvydui seksis, ypač atstovaujant „Hornets” ekipai, kurioje nėra daug pretendentų į jo poziciją.
Pasiilgsta gimtinės
– Kur su šeima esate įsikūrę?
– Dirbu Niujorke, o gyvename Nju Džersyje. Auga du sūnūs – vienam greitai sukaks ketveri, o jaunesniajam – 17 mėnesių. Abu aukšti ir liekni – kaip aš. Tikiuosi, kad užaugs krepšininkai. Vyresnysis Erikas jau laiko krepšinio kamuolį.
– Ar su Lietuva Jus sieja tik tėvai?
– Tėvai, draugai. Tik dėl darbo negaliu dažnai atvykti į Lietuvą. Buvau trumpam grįžęs praėjusių metų gegužę. Kitais metais planuoju su šeima atvykti, nes Lietuvos jau labai išsiilgau.
– Gyvenate ir dirbate ir JAV. Tačiau lietuviškai kalbate be jokio akcento.
– Stengiuosi. Juk lietuviškai kalbu su tėvais, su draugais.
– Ar vyresnysis sūnus supranta lietuviškai?
– Mama labai pyksta, kad Erikas nekaip kalba lietuviškai. Taip yra dėl to, kad aš dažnai keliauju ir negaliu daug laiko praleisti su vaikais. Šią vasarą teko lankytis keturiuose žemynuose. Grįžęs prašau, kad Erikas man papasakotų apie savo dieną lietuviškai, bet jam tai būna sunku. Juk jis nuolat kalba angliškai ir ispaniškai su aukle. Bet stengsiuosi, kad sūnus mokėtų ir lietuvių kalbą, kad galėtų lietuviškai susikalbėti su močiute ir seneliu.
Dovilė Kamarauskienė