Pastaruoju metu, sparčiai kylant naftos ir jos produktų kainoms, įvairių šalių vyriausybės ieško, kaip sušvelninti šio proceso keliamus neigiamus padarinius šalies ūkiui ir gyventojams. Siūlymų yra daug, bet ne visi tinkami Lietuvai. Iš tiesų naftos ir jos produktų kainų kilimas – globalus reiškinys, tad bet kokio reguliavimo priemonės gana ribotos. Kita vertus, kaip byloja liaudies išmintis, nėra padėties be išeities, kurios, Premjeras Algirdas Mykolas, deja, nemato.
Pasinaudokime palankia geografine padėtimi
Vyriausybės atstovai Lietuvą nuolat lygina su Vakarų Europos valstybėmis, kur degalų kainos aukštesnės. Sakoma, kainų kilimas – natūralus procesas – jos kyla visame pasaulyje. Degalai brangs ir ateityje, o dalis šio brangimo Lietuvoje bus lemta akcizo mokesčio didėjimo. Sumažinti akcizo mokesčio neleidžia sutartys su ES, o bandymas persvarstyti jau pasirašytus dokumentus užtruktų ir laukiamo rezultato greičiausiai neduotų. Daug kritikos sulauktų ir bet kokie bandymai riboti „Mažeikių naftos” ar(ir) mažmenininkų pelno maržą. Vis dėlto nagrinėdama galimus sprendimo būdus Vyriausybė per mažai dėmesio atkreipia į patogią Lietuvos geografinę padėtį. Turime pripažinti esą ne Vakarų, o Vidurio Europos valstybė. Čia ne tik istorija, bet ir tikrovė kitokia. Esame prie pigesnių Rusijos energetinių išteklių, gyventojai gauna mažesnes pajamas, turime silpnesnę ekonomiką, deja, visi priversti pirkti brangesnius europietiškų kainų degalus. Beje, net brangiau nei artimiausi kaimynai.
Taigi paprastas žmogus, uždirbantis mūsišką lietuvišką atlyginimą, pirkdamas degalus turi mokėti beveik tiek pat, kiek daug daugiau gaunantis Vakarų europietis. Brangsta maistas, kitos prekės, tad bene kiekvienas Lietuvos gyventojas apsipirkinėdamas parduotuvėje priverstas labiau palengvinti savo piniginę.
Mes siūlome pasinaudoti palankia geografine padėtimi ir nuimti dirbtinius barjerus pigesniems degalams iš Rusijos. Dirbtinai sudaryti degalų kokybės barjerai pigesnių rusiškų degalų importui ne tik varžo rinkos laisvę, bet ir patuština pinigines tų žmonių, kurių seniems automobiliams tikrai nekenks ir ne tokie kokybiški degalai. Laikas atsisakyti „Mažeikių naftos” protegavimo muitais, tuo jai suteikiant galimybę vykdyti griežtesnę kainų politiką Lietuvos rinkoje.
Dar ilgai būsime „išsišokėliai”
A.Brazauskas apie degalų kokybės reikalavimų švelninimo galimybę yra pasisakęs skeptiškai, neva taip mes visai Europai pasirodysime esą išsišokėliai. Kita vertus, juk visi – tiek mes, tiek pačių Europos Sąjungos valstybių atstovai – suprantame, jog nesame vienodi ar bent panašūs. Lyginant daugelį įvairių rodiklių, mes buvome, esame ir dar ilgai būsime savotiški, cituojant Premjerą, „išsišokėliai” – išsišokame menka BVP dalimi, tenkančia vienam gyventojui, menkesnėmis pajamomis, piliečių gerove, menkomis užsienio investicijomis ir, be abejo, labai aukštu degalų kainų ir gyventojų pajamų santykiu. Tų „išsišokimų” yra labai daug, tad vargu ar dar vienas – importuojamų degalų kokybės reikalavimų sušvelninimas (beje, kaip dabar madinga sakyti, socialiai teisingas) – Lietuvą iš tikrųjų nustums į keblią padėtį.
Kaimyninės Latvijos Vyriausybės pozicija priešinga – ten nematoma kliūčių degalų kokybės reikalavimų švelninimo galimybei, ir šis klausimas svarstomas. Jie nebijo būsią pavadinti išsišokėliais, o jei pasiseks, Latvijos gyventojai galės džiaugtis pigesniais degalais, maistu, kitais produktais, spartesniu ekonomikos augimu, mažesniu infliacijos lygiu.
Sumažinus importuojamų degalų kokybės reikalavimus, sudarius palankesnes sąlygas pigesnių rusiškų degalų importui, atsirastų galimybė didmenininkams konkuruoti ir degalų kainoms mažėti. Tiesa, tuomet, kitoms sąlygoms nekintant, „Mažeikių naftos” pajamos ir pelnas Lietuvoje sumažėtų, A.Brazausko Vyriausybė gautų mažiau dividendų, pelno mokesčio ir PVM iš degalų pardavimo. Bet tai teigiamai paveiktų Lietuvos ūkio konkurencingumą, ekonomikos augimo tempus, socialinę gyventojų padėtį. O ar ne tai yra svarbiau?
Chorstas Klausas
Naujosios viešosios vadybos fondas