Beveik už 4 mln. litų Kauno miesto savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno vandenys” trečią kartą bando parduoti 3,43 hektaro dydžio pusiasalį nepaprasto grožio vietoje prie Kauno marių. Jame artimiausiu metu gali iškilti net namų valdos. Iki šiol iškyšulio neva niekas nenorėjo nusipirkti, bet kai kurie įvykiai kelia abejonių ir įtarimų, kad šis plotas saugomas „saviems”, turintiems gerų ryšių įteisinti statybas.
Atsisako nereikalingo turto
Parduodama žemė – Kauno marių iškyšulys, kurio krantą juosia vertikali krantinė. Šalia jo įsikūręs jachtklubas. Pasivaikščiojus po teritoriją akį veria graži gamta. Ramioje įlankoje supasi dešimtys jachtų, kateriai. Tyvuliuojantis vanduo, nepaprasta ramybė ir malonus pušų kvapas – ideali vieta nors trumpam nuo gyvenimo tempo norinčiam atitrūkti žmogui. Toks yra parduodamas pusiasalis.
Sklype yra 14 nenaudojamų siurblinių, dvi transformatorinės pastotės, kiti statiniai, statyti dar 1984-aisiais. Čia išasfaltuoti privažiavimai, takai, kiemo aikštelė. Teritorija aptverta tvora. „Kauno vandenų” technikos direktorius Vladas Daugiala sakė, kad šis bendrovei nebereikalingas turtas bandomas parduoti trečią kartą, o jo kaina nuolat mažinama. Tačiau kodėl tokiu sklypu nesidomi pirkėjai?
Niekam neįdomus objektas
Liepą R.Kalantos g. 217-uoju numeriu pažymėto sklypo pradinė pardavimo kaina siekė 6 mln. litų, bet tada niekas nesusidomėjo aukcionu. Antrą kartą žemę su statiniais bandyta parduoti rugpjūtį, bet ir tada pirkėjų nebuvo. Trečiasis aukcionas vyks spalio 4-ąją, tačiau kol kas pretendentų taip pat nėra, sakė V.Daugiala. Sunkiai įtikėtina, kad nepaprasto grožio teritorija iki šiol nesudomino pirkėjų. Žemė yra Kauno miesto ribose, Kauno marių regioninio parko teritorijoje.
Pirkėjų pasyvumą V.Daugiala aiškina per aukšta kaina. Jo teigimu, mažiau nei už 3,95 mln. Lt pusiasalio parduoti neketinama, bet dėl galutinės kainos jis garantijų nesuteikė. Dokumentuose nurodoma, kad sklype galima išgauti naudingųjų iškasenų. Jame yra geriamojo vandens gręžiniai. „Bet vandens kokybė nėra gera, todėl teritorija mums nereikalinga, kaip ir statiniai, kuriems saugoti turime skirti papildomai lėšų”, – akcentavo V.Daugiala.
Tą patį „Kauno dienai” tvirtino ir „Kauno vandenų” valdybos pirmininkas Arūnas Kesarauskas. Pasak jo, bendrovės valdyba vienbalsiai nusprendė parduoti pusiasalį. 100 proc. įmonės akcijų paketą kontroliuoja Savivaldybė.
Politikas – šokiruotas
Kauno miesto tarybos narys socialdemokratas Gintautas Labanauskas buvo šokiruotas sužinojęs, kad „Kauno vandenys” per aukcioną bando realizuoti turtą, kuris gali būti pritaikytas ir visuomenės reikmėms. „Net neįsivaizduoju, kaip Taryboje šis klausimas galėjo praslįsti”, – sakė G.Labanauskas. – Šie veiksmai panašūs į archyvo istoriją, kai jo nuomai Taryba bandė skirti 80 mln. Lt”. G.Labanausko teigimu, be teisėtų veiksmų, yra ir moralinė klausimo pusė.
„Jei moralinių dalykų „Kauno vandenų” valdyba nepaisys, vertėtų pagalvoti apie jos pakeitimą”, – sakė G.Labanauskas. Politikas pridūrė, kad ne kartą girdėjo miesto vadovų pažadus, esą prie menkaverčių pastatų nebus formuojami sklypai. Labiausiai baiminamasi, kad pusiasalis netaptų privačia ir uždara teritorija.
Kainą galima „užauginti”
Spalio 4-osios aukcione „Kauno vandenys” už 3,43 ha kyšulį norėtų gauti 3,95 mln. Lt, arba po 11,5 tūkst. Lt už arą. „Tai nėra labai maža kaina”, – sakė vienos Kauno nekilnojamojo turto agentūros vadovas. Pasak jo, į agentūrą jau kreipėsi žmonės, norėdami sužinoti minėto sklypo realią kainą. „Bet toje vietoje galioja aplinkosauginiai apribojimai, todėl žemė gali būti bevertė”, – sakė ekspertas. Pirkėjui tektų nemažai derėtis su Savivaldybe ir miesto politikais siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą. Agentūros vadovas įsitikinęs, kad, tai padarius, vieno aro kaina pusiasalyje galėtų padidėti net iki 60 tūkst. Lt, o pats sklypas kainuotų apie 20 mln. Lt.
Norint pakeisti sklypo naudojimo būdą, pasak Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, būtina gauti Kauno miesto politikų pritarimą. „Pirmiausia reikia keisti miesto Bendrąjį planą ir tik tada galvoti apie sklypo naudojimo būdo pakeitimą”, – sakė N.Valatkevičius. Jis teigė pirmą kartą išgirdęs apie „Kauno vandenų” paskelbtą aukcioną.
Statiniai – beverčiai
Šiemet „Kauno vandenys” be jokio atlygio atsisakė Kleboniškyje 2,5 ha sklypo, kurio žemė taip pat turėtų būti naudojama naudingosioms iškasenoms išgauti. Savivaldybė užsiminė, kad šią žemę geriausia būtų skirti nuosavybės teises į ją ketinantiems atkurti pretendentams. Jau pradėti tvarkyti dokumentai dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo.
Vadovaujantis galiojančia tvarka, nuosavybės teises į žemę galima atkurti ir regioniniuose parkuose. Bet iškyšulio „Kauno vandenys” neatsisakė. „Visi statiniai yra įmonės balanse, todėl lengva ranka nurašyti 1,5 mln. Lt vertės turto negalėtume”, – sakė V.Daugiala.
„Kauno dienos” duomenimis, 2000-aisiais metais vidutinė visų statinių vertė siekė 684 tūkst. Lt, o jie buvo nusidėvėję 17-25 proc. Tikėtina, kad šiuo metu pastatai nusidėvėjo dar labiau, bet jų kaina nepakilo, nors dauguma pastatų tinka nebent bulvėms laikyti. Bet pats sklypas – itin vertingas.
Žaibiškai atsidūrė aukcione
Išankstiniais duomenimis, Savivaldybės bendrovė nepažeidė įstatymų bandydama atsikratyti nereikalingo turto. Bet abejonių sukelia tai, kam įmonei reikėjo prieš kelis mėnesius išsinuomoti pusiasalį iš valstybės 50 metų. Tai paliudija birželio 29-ąją Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus pasirašytas įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas R.Kalantos g. 217 sklypo detalusis planas ir siūlymas jį išnuomoti „Kauno vandenims”. Tuoj po minėto įsakymo žemė buvo pakišta po aukciono plaktuku.
Specialistai teigia, kad tai padaryti reikėjo dėl teisinių formalumų, esą priešingu atveju „Kauno vandenys” negalėtų skelbti aukciono. Bet minėtas faktas atskleidžia kur kas labiau šokiruojančią situaciją Kauno mieste, nes visuomenė nežino, kad savivaldybių bendrovės gali valdyti šimtus hektarų nereikalingos ir teisiškai neįregistruotos žemės, nors nuolat kartojama, kad laisvos ir neužstatytos žemės Kaune nėra. Jos neva užteks atsiskaityti tik su maždaug 1500 pretendentų, kai tuo tarpu atkurti nuosavybės teises į žemę siekia apie 6000 pareiškėjų.
Neįregistruota šimtai hektarų
„Kauno dienos” duomenimis, „Kauno vandenys” mieste valdo iš viso 126 statinius ir 11 sklypų, kurių bendras 6,66 ha. Šis turtas užregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras”, o sklypai – yra Savivaldybės nuosavybė. Tačiau kokio dydžio žemėje ūkininkauja „Kauno vandenys”, kol kas net sunku nuspėti, nes dauguma sklypų nėra užregistruoti „Registrų centre”. „Eigulių mikrorajone turime apie 90 ha, Petrašiūnų vandenvietėje apie 30 ha”, – pripažino V.Daugiala. Pasak jo, šiuo metu svarstoma galimybė Eiguliuose parduoti apie 5-6 ha.
Tikėtina, kad Savivaldybė vėl patvirtins detalųjį planą ir sklypą užregistruos „Registrų centre” kaip savo nuosavybę. Galbūt ir vėl jį išnuomos „Kauno vandenims”. Gali būti, kad bus rengiami dokumentai ir pakeisti žemės naudojimo būdą iš naudingųjų iškasenų į, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statybą.
Vieta skirta tik rekreaciniams objektams
Kauno marių regioninio parko teritorijoje esantis iškyšulys artimiausiu metu bus naudojamas tik rekreacijai. Aplinkos ministerija ketina patvirtinti viso parko tvarkomąjį planą, pagal kurį pusiasaliui bus priskirtas rekreacijos tvarkomasis režimas. Tai reiškia, kad iškyšulyje bus galima statyti tik rekreacijai skirtus objektus.
„Ar bus galima pastatyti rekreacinės paskirties senelių namus?”, – paklausėme Urbanistikos skyriaus vedėjo N.Valatkevičiaus. Jis tiksliai atsakyti nebuvo pasirengęs, nes „aplinkos ministerija nevisiškai aiškiai apibrėžė, ką statyti galima, o ką ne”.
Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė teigė nieko nežinojusi, kad jau vyko pusiasalio pardavimo aukcionai, o su direkcija detalaus plano niekas taip pat nederino. Ji teigia, kad prie vandens negalima statyti jokių objektų, nes nustatyta 100 metrų pakrantės apsaugos zona. Minėtas pusiasalis vietomis nesiekia nė šimto metrų, bet žinant, kaip prie vandens telkinių dygsta netgi pilaitės, pusiasalis taip pat gali būti užstatytas. Juolab kad Kauno miesto savivaldybė kol kas nežino, kaip galima būtų išnaudoti sklypą. V.Daugiala tikina, kad „Kauno vandenys” greičiausiai neprieštarautų, jei Savivaldybė išpirktų pusiasalį už balansinę jo kainą, tai yra 1,5 mln. Lt.
Gediminas Stanišauskas