Dar keisčiau skamba kaltinimai NATO. Tarsi šios organizacijos generalinis sekretorius turėtų atvykti į Šakius ir pats tirti lėktuvo nuolaužas

Lietuvai tapus NATO ir Europos Sąjungos nare bandymai kalbėti apie Rusijos siekius daryti įtaką Lietuvos sprendimams dažnai būdavo sutinkami itin skeptiškai. Lietuvos gyventojai daugiau domėjosi pensijų kitimu ar infliacija, nei šalies nacionalinio saugumo iššūkiais. Deja, bet kai kurie mūsų sąjungininkai Lietuvos raginimus aktyviau stebėti tendencijas

Rusijoje taip pat dažnai traktuodavo kaip gyvenimą praeitimi.
Lietuvoje sudužus Rusijos bombonešiui buvo galima tikėtis, kad šalies viduje rūpestis dėl saugumo sustiprės. Tačiau dauguma po avarijos pasirodžiusių pareiškimų primena ne konstruktyvius siūlymus, o isteriją. Atsirado šimtai išminčių, žinančių, ką reikia daryti, kaip reaguoti ir kaip konstruoti būsimus santykius su Rusija. Dar blogiau, kad šie pareiškimai apima ne tik Lietuvos-Rusijos, bet ir Lietuvos-NATO šalių bei NATO-Rusijos santykius.

Pasigirdo balsų, esą NATO niekuo nepadeda Lietuvai, todėl reikėtų dar labiau mažinti išlaidas gynybai arba netgi išvis išstoti iš Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos. Tokiuose pareiškimuose net neužsimenama, kad Lietuvos gynybos išlaidos realiai tesiekia tik 1,3 procento, o modernizuoti oro erdvės stebėjimo sistemą esant tokiam finansavimui nerealu.

Dar keisčiau skamba kaltinimai NATO. Tarsi šios organizacijos generalinis sekretorius turėtų atvykti į Šakius ir pats tirti lėktuvo nuolaužas. NATO šalys visiškai pasitiki Lietuvos kompetencija ir teikia visą reikiamą pagalbą. Neveltui jau kitą savaitę Rusija turės pasiaiškinti dėl avarijos NATO šalims, taigi ir Lietuvai. Aišku, kad raginantieji permąstyti Lietuvos narystės NATO svarbą nelabai įsivaizduoja, kaip funkcionuoja kolektyvinės gynybos Aljansas ir kokią reikšmę narystė NATO turi Lietuvos saugumui.

Neapgalvoti pareiškimai išties nepadeda nei greičiau išsiaiškinti avarijos priežastis, nei normalizuoti Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimą. Vilniui ir Maskvai bendradarbiauti teks – valstybes sieja kaimynystė, todėl nesutarimus reikės spręsti. Kol kas nė viena Lietuvos institucija nesitaikė prie Rusijos keliamų reikalavimų ir užtikrintai laikėsi savo kaip suverenios šalies pozicijos.

Išankstiniai pareiškimai, ar tai buvo provokacija, ar nelaimingas atsitikimas, išties nieko pozityvaus Lietuvos-Rusijos santykiams nekuria. Jau akivaizdu, kad Rusija pasinaudojo avarija kaip galimybe per masines informacijos priemones „apdergti” Lietuvą, tačiau didžiausia problema, kad kol kas ir pačioje Lietuvoje esama piliečių, kurie itin pavojingai pasirengę skelbti karą ar nuosprendį Rusijai, ar dar blogiau – deda į šuns dienas NATO ar oro policijos misiją vykdančius Vokietijos lakūnus.

Tai, kad Rusijoje eilinį kartą pasigirsta balsų, jog reikia Lietuvą pamokyti už Kremliaus reikalavimų nesilaikymą, tai, kad keletas Rusijos Aukščiausiosios Dūmos deputatų reikalauja atimti iš Lietuvos Vilnių ir Klaipėdos kraštą, – nieko naujo. Tokie pareiškimai pasigirsta visada, kai Rusijos argumentai išsenka, todėl artimiausiu metu sunku tikėtis pozityvesnių žingsnių iš Kremliaus. Galima tikėtis, kad greičiausiai bus pareikšta apie Rusijos išlaidų gynybai didinimą, siekiant prisidengus lėktuvo avarija dar kartą pagąsdinti Baltijos šalis, todėl Lietuvai reikalinga racionali ir nuosaiki pozicija, o ne emocionalūs sprendimai. Ypač suprantant, kad tiek avarijos, tiek provokacijos atveju Rusijos grėsmė Lietuvos saugumui nėra laužta iš piršto.

Tomas Bitinas, politologas.