Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė Vilniuje sukvietė jau tradicija tampančią diskusiją „Kava su politika”, į kurią susirinkę verslo, mokslo, politikos bei žiniasklaidos atstovai šį kartą diskutavo apie euro įvedimą Lietuvoje.
Pasak europarlamentarės, diskusijos temą padiktavo Lietuvos aktualijos, temos aktualumo niekam įrodinėti nereikia. Nors iki 2007 m. sausio 1 dienos dar yra laiko, kalbos, diskusijos ir svarstymai šia tema nerimsta, net grožio salonuose moterys svarsto šį klausimą.
„Bet kuri reforma turi ir privalumų, ir trūkumų. Euro įvedimą Lietuvoje drąsiai galima vadinti apskaičiuotos rizikos projektu. Naudos iš euro įvedimo Lietuva bei jos piliečiai turės daugiau nei praradimų”, sakė dr. Raimondas Kuodis, pagrindinis diskusijos pranešėjas, Lietuvos banko atstovas. Pasak jo, mitų apie euro įvedimo pasekmes Lietuvoje yra daug ir su visais jais kovoti sunku. Tačiau jis galįs užtikrinti, kad nei vienas bankas iš to pelnų neuždirbs, litai į eurus žmonėms bus keičiami neimant jokio komisinio mokesčio. Diskusijos dalyviams jis išsamiai išdėstė visus piniginės reformos ekonominius pliusus ir minusus bei numatomas Lietuvos ekonomikos perspektyvas įsivedus eurą.
Diskusijoje dalyvavę Lietuvos pramonininkų konfederacijos vicepirmininkas Rimas Varkulevičius ir „Iki” prekybos tinklo generalinis direktorius bei Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentas Aidas Mackevičius pritarė, kad euro Lietuvai reikia, tačiau jie pabrėžė ir sunkumus, kurie laukia reformos. Pasak R. Varkulevičiaus, verslas neturi atminties, verslas matuojamas ne tik pinigais, bet ir laiku, jam svarbiausia – reformos rezultatas ir poveikis verslui. Kainų augimo procesas vyksta, ir daug kas stengiasi tai pridengti (net ir degalų kainų didėjimą) artėjančiu euro įvedimu. Bet taip nėra. Todėl verslininkai yra už tai, kad įvedimo procesas vyktų ne tik sklandžiai, bet ir skaidriai. Tai ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniajam verslui, kuriam labai praverstų ir ekspertų pagalba, ir informacija šia tema.
„Prekybininkai taip pat palaiko euro įvedimą, bet mes matome problemą reformos datoje. Prekybininkai pirmi susidurs su piniginės reformos pasekmėmis, nes jie bendrauja su masiniu vartotoju. Sausio 1 diena ir taip yra pakankamai sunki diena, o dabar dar teks ir reformos krūvis. Man gaila žmonių, kurie dirba prekybos sistemoje, nes jiems teks dvigubai didesnis darbo krūvis kalėdiniu laikotarpiu, ruošiantis pasikeitimams”, kalbėjo A. Mackevičius. Todėl kol dar yra laiko, jo manymu, turėtų būti sutarta dėl kitos euro įvedimo datos, pavyzdžiui, 2007 m. vasario 1 d. ar 2006 m. gruodžio 1 d., siekiant išvengti nereikalingos sumaišties. Atsakydamas Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas R.Kuodis pažymėjo, kad įvedimo datą bet kuriuo atveju nustatys ne Lietuvos vyriausybė, o Europos Taryba, t.y. ES valstybių narių finansų ministrai, bet Lietuva neabejotinai turės pateikti savo poziciją tuo klausimu.
Diskusijoje dalyvavęs Šiaulių rajono vicemeras Jonas Novogreckis priminė diskusijos dalyviams, kad dauguma Lietuvos žmonių nesvarsto makroekonominių euro įvedimo privalumų ar trūkumų, t.y. kokią įtaką euro įvedimas turės užsienio prekybai ar šalies bendrojo vidaus produkto augimui. „Žmonės turi konkrečius klausimus, į kuriuos nori gauti konkrečius atsakymus, kurių, deja, iš valdžios nesulaukia: ar euro įvedimas reikš, kad dabartinę kiekvieno piliečio pensiją litais padalins iš 3,5 ir tokia bus piliečio pensija eurais po euro įvedimo; ko reikia tikėtis nekilnojamojo turto rinkoje; kaip elgtis su santaupomis: ar geriau jau dabar jas keisti į eurus, ar tada, kai bus vykdoma reforma”, kalbėjo vicemeras J.Novogreckis. Informacijos, ypač objektyvios informacijos nebuvimu naudojasi populistai, ir neigiama propaganda regionuose jau vyksta. Kuriami vis nauji mitai apie neigiamas euro įvedimo pasekmes, ir žmonės jais tiki.
Mykolo Romerio universiteto profesoriai Arūnas Augustinaitis, Rimantas Petrauskas, to paties universiteto katedros vedėjas docentas A.Miškinis, aktyviai dalyvavę diskusijoje, pastebėjo, kad euro įvedimas nėra tik techninis klausimas, t.y. kad užtenka turėti pakankamą kiekį eurų banknotų ir monetų ir sklandžiai įvykdyti litų keitimą į eurus. Jų manymu, euro įvedimas yra didelis lūžis visuomenės gyvenime. Euro įvedimas reikš ir daug didesnę integraciją, persipynimą su kitų euro zonos šalių ekonomika, ir šių valstybių ūkių, ekonomikos struktūrų dar didesnį supanašėjimą, integraciją.
Pasak europarlamentarės L.Andrikienės, apie reformą reikia kalbėti su žmonėmis konkrečiai atsakant į kiekvienai grupei aktualius klausimus. „Man labai nepatiktų, jei ši reforma turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos žmonėms, ir vėl prasidėtų kaltinimai valdžiai ar Europos Sąjungai”, sakė europarlamentarė.
„Aš puikiai suprantu, kad vertinant valstybiniu požiūriu, įvesdami eurą prarandame vieną iš ekonominės politikos elementų; prarandame galimybę patys nustatyti valiutos kursą, nes euro kursą nustatinės jau ne Lietuvos bankas; mes prarandame galimybę formuoti ir vykdyti savarankišką pinigų politiką. Tačiau ant kitos svarstyklių lėškštės turime padėti teigiamas euro įvedimo pasekmes: 1) išnyks valiutos keitimo kaštai (dabar, keisdami eurus į litus ar atvirkščiai, kiekvieną kartą tam tikrą procentą prarandame, tiesa, iš to uždirba bankai); 2) ženkliai padidės užsienio prekybos apimtys su eurozonos šalimis, tai turėtų padidinti mūsų BVP bent 30 procentų!; 3) padidės kainų skaidrumas, nebeliks šiuo metu sunkiai paaiškinamų kai kurių prekių kainų skirtumų ir kt. Taigi, būtina apie tai kalbėtis su Lietuvos piliečiais, ir tuos 10 milijonų eurų, kurie skiriami informacinei kampanijai, būtina išnaudoti efektyviai, ir informavimo darbą jau reikia dirbti”, kalbėjo dr.Laima Andrikienė.