Politikų etikos kodeksą rengiantys parlamentarai sukilo prieš darbo grupės vadovę, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkę Zitą Žvikienę.
Įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys darbo grupės nariai, praėjusią savaitę išvydę jau devintąjį kodekso projekto variantą, ryžosi prabilti apie tikrąsias priežastis, kodėl vis stringa šio dokumento rengimas.
Anot parlamentarų, Darbo partijai priklausanti Z.Žvikienė nesugeba tinkamai organizuoti darbo.
Seimo nariai taip pat ėmė viešai abejoti teisininko išsilavinimą turinčios komiteto vadovės kompetentingumu.
Kai kurie politikai net pareiškė, kad Z.Žvikienė neišmano pirmo kurso studentams žinomų dalykų.
Diplomo siekė 27 metus
„Lietuvos rytas” pasidomėjo politike tapusios buvusios tardytojos išsilavinimu. Paaiškėjo, kad aukštosios mokyklos diplomo ji siekė net 27 metus.
Z.Žvikienė iš Vilniaus universiteto buvo pašalinta dukart: vieną sykį iš trečio kurso 1979 metais, o kitą – iš ketvirto 1983-iaisiais.
Vidaus reikalų sistemoje tardytoja tuo metu dirbusi Z.Žvikienė abu kartus iš sąrašų buvo išbraukta kaip nepažangi studentė.
Projekte – esminės klaidos
Priekaištai dėl kompetencijos stokos darbo grupės posėdyje praėjusią savaitę Z.Žvikienei buvo išsakyti tiesiai į akis.
Prie pasipiktinusių opozicijos atstovų prisidėjo net ir Darbo partijos atstovai.
Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pareiškė, kad darbo grupės nariams trečiadienį vėl buvo pateiktas nepataisytas Politikų etikos kodekso variantas.
Pasak konservatorės, nors per birželio mėnesį vykusį posėdį darbo grupės nariai ir jame dalyvavę ekspertai pateikė nemažai pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti projektą, bet į daugumą jų nebuvo atsižvelgta.
V.Aleknaitės-Abramikienės teigimu, kai kurios nuostatos neabejotinai prieštarauja Konstitucijai.
„Nors per ankstesnį posėdį buvo aiškiai įvardyti projekto trūkumai, jie išliko. Pavyzdžiui, liko siūlymas prasižengusiems Seimo nariams uždrausti lankyti posėdžius, balsuoti, priverstinai lankyti paskaitas apie etiką.
Tokios sankcijos primena mokyklą, kai vaikai už kokią nors bausmę statomi į kampą, bet jos negali būti taikomos renkamiems politikams. Šitokių keistenybių projekte pilna”, – stebėjosi konservatorė.
Į vadovę – kritikos strėlės
V.Aleknaitė-Abramikienė „Lietuvos rytui” pareiškė esanti įsitikinusi, kad darbo grupei vadovaujanti Žmogaus teisių komiteto vadovė visiškai neišmano konstitucinės teisės.
Darbo grupės vadovei kolegos dažnai įrodinėja tokius dalykus, kurie aukštąjį mokslą baigusiam žmogui turėtų būti savaime suprantami.
„Darbo grupėje nėra politinių nesutarimų, dėl kurių strigtų kodekso rengimas. Man labai nemalonu apie tai kalbėti, bet manau, kad reikia spręsti darbo grupės vadovės kompetencijos problemą. Drįstu teigti, kad ji neišmano reikalo esmės”, – įsitikinusi konservatorė.
Pasak V.Aleknaitės-Abramikienės, darbo grupės neišmanymas krinta į akis visiems jos kolegoms: „Jei žmogus į Seimą būtų atėjęs iš kokių kolūkio laukų, tada niekas nesistebėtų. Bet gal tada toks asmuo bent girdėtų kitų dėstomus argumentus.
Tuo tarpu Z.Žvikienė nei išmano, nei girdi. Todėl visi ir piktinasi, kad teisininkas negirdi elementarių pirmo kurso studentams žinomų dalykų”.
Opozicijai priklausanti parlamentarė pripažino apie tai užsiminusi ir Darbo partijos frakcijos vadovams. Politikė nesupranta, kaip Z.Žvikienė tapo Žmogaus teisių komiteto vadove.
Darbai nejuda į priekį
Z.Žvikienės vadovavimo metodais stebisi ir Seimo valdančiosios daugumos atstovai.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė pripažino, kad Z.Žvikienei sunkiai sekasi vadovauti.
„Reikia pripažinti, kad darbas stringa dėl organizacinių nesklandumų”, – sakė parlamentarė.
A.Staponkienė nesiėmė vertinti, ar Z.Žvikienei pakanka teisinių žinių, tačiau pabrėžė, kad dirbant tokį darbą jos yra būtinos. „Galbūt užtektų teisininkų pagalbos, bet ji, matyt, surinko nepakankamai gerą komandą, kuri atliktų visą juodą darbą”, – svarstė politikė.
Visi žodžiai – kaip į sieną
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadovas socialliberalas Algirdas Monkevičius taip pat yra nepatenkintas Z.Žvikienės vadovavimo stiliumi.
„Man būtų nekorektiška kalbėti apie jos kompetenciją, bet posėdyje ir šis dalykas buvo įvardytas”, – pripažino Seimo etikos sargas.
Politikas teigė, kad darbo grupės veikla labai užsitęsė, nors darbą jau buvo galima baigti.
„Aš palaikau kolegas, kuriems yra nepriimtinas Z.Žvikienės vadovavimo stilius. Galbūt teisūs ir tie, kurie abejoja dėl jos kompetencijos.
Nepaisant to, kad mes ne kartą išsakėme kritiškas pastabas dėl tų sankcijų taikymo prasižengusiems politikams, teisininkei vis dar kažkas buvo neaišku. Tai, aišku, sukelia abejonių dėl kompetencijos”, – pripažino A.Monkevičius.
Nusisuko net bendražygis
Darbo grupės vadovei priekaištaujantiems parlamentarams antrino net ir jos bendražygis – Darbo partijos narys Petras Baguška, vadovaujantis Seimo Antikorupcijos komisijai.
Parlamentaras pripažino, kad darbo grupės veikla stringa dėl vadovės kaltės: „Pritariu kitų darbo grupės narių nuomonei. Pagrindinė problema – darbo grupės vadovės kompetencija”.
Pasak Darbo partijos atstovo, Z.Žvikienė įsivaizduoja, kad yra visažinė, bet taip toli gražu nėra.
„Jei ji viską iš tiesų taip gerai išmanytų, gal nebūtų reikėję tų devynių projekto variantų”, – svarstė P.Baguška.
Politikas taip pat pabrėžė, kad nemažas įdirbis rengiant Politikų etikos kodeksą jau buvo padarytas praėjusios Seimo kadencijos metu.
P.Baguška neslėpė pasipiktinimo, kad Z.Žvikienė neargumentuotai atmeta daugelį racionalių siūlymų: „Renkamės į posėdžius, teikiame siūlymus, tačiau jie nustumiami į šalį buldozeriu, mėginama mums nurodinėti.
Bet tokie policiniai metodai mūsų darbe netinka. Todėl per posėdį kai kurie darbo grupės nariai tai atvirai ir išrėžė. Aš jiems visiškai pritariu”.
Į priekaištus numojo ranka
Bet Z.Žvikienei jos kolegų priekaištai neatrodo rimti. Anot politikės, jos kritikai prasilenkia su tikrove.
„Neetiškais veiksmais arba neetišku elgesiu etikos kodekso nesukursi. – „Lietuvos rytui” pareiškė darbo grupės vadovė. – Kolegos turi teisę mane kritikuoti, bet per pastarąjį posėdį nuskambėjusiems priekaištams aš nepritariu. Nemanau, kad darbo grupės veikla stringa”.
Ilgai užtrukusį projektų svarstymą Z.Žvikienė aiškino tuo, kad nemažai darbo grupės narių esą nelankė posėdžių, teikdavo vis naujus siūlymus, dėl kurių kaskart kildavo vis naujų diskusijų: „Tačiau tai nėra blogai. Atsiranda naujų pasiūlymų, naujų minčių ir jas reikia išdiskutuoti.
Tai ir yra demokratijos principas. Būtina suteikti teisę išsakyti savo siūlymus ir būtina juos išdiskutuoti”.
Z.Žvikienė pripažino, kad jai sunku pačiai įvertinti savo kompetenciją ir išmanymą apie etikos dalykus. Tačiau politikė kartu teigė, kad pareiškimai apie jos nekompetenciją yra ne kas kita, kaip tik noras trukdyti darbo grupei.
„Bet aš manau, kad esu pajėgi atlikti šį darbą. Darbas vyksta ir jis bus baigtas”, – patikino darbo grupės vadovė.
Studijoms neturėjo laiko
Apie ilgai užsitęsusias studijas Vilniaus universitete Darbo partijos atstovė kalbėjo nenoriai.
Z.Žvikienė teigė po keturių kursų dėl tam tikrų aplinkybių turėjusi mesti mokslus. Rimtai studijuoti tuo metu trukdė tardytojos darbas, nemažai laiko atėmė mažamečių vaikų priežiūra.
Tai, kad neturėjo aukštojo mokslo baigimo diplomo, Z.Žvikienei netrukdė dirbti tardytoja, o vėliau tapti Radviliškio rajono valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiąja inspektore.
Z.Žvikienė džiaugėsi, kad 2001 metais pagaliau sugebėjo pabaigti 1974-aisiais pradėtas studijas.
Ji nesiėmė vertinti, ar užsitęsę mokslai galėjo dabar paskatinti kolegas parlamentarus reikšti jai priekaištus dėl kompetencijos stokos.
Tadas Ignatavičius