Nepaisydami tragiškos naujienos apie kandidato į prezidentus žūtį, Lenkijos dešinieji vakar atkimšinėjo šampano butelius – jie neabejojo savo pergale Seimo rinkimuose.
Oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti rytoj, tačiau apie dabar valdžioje esančių kairiųjų pralaimėjimą vos užsidarius balsavimo punktams paskelbė beveik neklystančios rinkėjų apklausos.
Pastarosios parodė, kad daugiausia balsų Seime gavo dešiniosios Piliečių platformos (PPP) bei Teisės ir teisingumo partijos (TTP), kurios jau anksčiau susitarė dėl bendros vyriausybės sudarymo.
Apklausų centro OBOP duomenimis, gautais apklausus rinkėjus balsavimo vietose, TTP gavo per 27 proc. balsų, PPP – per 24.
Trečioje vietoje liko valdančioji Kairiųjų demokratų sąjunga (apie 11 proc.). Lenkijos šeimų lyga ir „Savigyna” surinko po maždaug 10 proc., Lenkijos liaudies partija – beveik 6 proc. balsų.
Iš viso rinkimuose, šiais duomenimis, dalyvavo šiek tiek daugiau nei 38 proc. balso teisę turinčių Lenkijos piliečių.
Jei bus laikomasi pirminio susitarimo, tai premjero pareigas eis PPP atstovas Janas Marija Rokita, o vicepremjero bei teisingumo ministro – bičiuliškos TTP atstovas Jaroslawas Kaczynskis.
Šįmet rinkimuose dalyvavo rekordiškai daug kandidatų.
Prieš ketverius metus į vieną vietą Seime pretendavo 16 žmonių, šįsyk – 23.
Konkurencija į senatorių postus padidėjo nuo 4 iki 6 į vieną vietą. 30 mln. rinkimo balsą turinčių žmonių 25 tūkst. rinkiminių centrų balsavo už 10 655 kandidatus į Seimą ir už 665 kandidatus į Senatą.
Teko išbraukti mirusiuosius
Vakar vykę rinkimai į Lenkijos Seimą ir Senatą prasidėjo nuo pranešimų apie netikėtą dviejų kandidatų, vienas iš kurių varžėsi ir prezidento rinkimuose, mirtį.
Iš kandidatų Katovicų bei Varšuvos apygardose sąrašų skubiai teko išbraukti Danielį Podrzyckį ir Wieslawą Surazską.
42 metų D.Podrzyckis vadovavo negausiai Lenkijos darbo partijai, bandė tapti Seimo nariu bei šalies prezidentu. Rinkimų išvakarėse kandidatas nuvyko į Katovicų anglių kasyklą filmuotis reklaminiame klipe, kurį buvo numatoma parodyti prieš prezidento rinkimus po poros savaičių.
Sugrįžtant į gimtąjį Danbrovos miestelį dėl nežinomų priežasčių kandidato vairuojamas automobilis rėžėsi į priešingas kelio juostas skiriantį barjerą, kurio nuolaužos įsirėžė į vairuotojo sėdynę.
D.Podrzyckis patyrė labai sunkius galvos ir stuburo sužeidimus bei netrukus mirė ligoninėje.
Varšuvoje staigi mirtis ištiko Piliečių platformos kandidatę į Seimo narius, 58 metų ekonomistę ir politologę W.Surazską.
Tačiau net ir mirę šie kandidatai galėjo prisidėti prie savo partijų sėkmės – jiems skirti balsai rinkimų komisijos sprendimu turėjo atitekti partijai.
Vyskupai patarė santūriau
Rinkimų išvakarėse tradiciškai į rinkėjus kreipėsi Katalikų bažnyčios, turinčios didžiulę įtaką vietos gyventojams, vadovybė. Šį kartą vyskupai tikintiesiems nurodė, už ką balsuoti, nebe taip tiesmukiškai, kaip anksčiau.
Tarp vyskupų išvardytų kriterijų, kuriais remiantis reikėtų balsuoti už kandidatus, pirmoje vietoje atsidūrė požiūris į abortus, eutanaziją ir seksualines mažumas. Lenkijos bažnyčios vadovai patarė balsuoti už kandidatus, kurie skatina gerbti žmogaus gyvybę nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gina šeimos, kaip vyro ir moters sąjungos, šventumą.
Vyskupai pirmą kartą taip taktiškai nurodė savo pageidavimus.
Dar prieš 4 metus buvo tiesiogiai gąsdinama, jog didžiausią pavojų katalikiškoms vertybėms kelia partijos, turinčios idėjinių sąsajų su komunistais.
Manoma, kad šį kartą Bažnyčia nesiryžo duoti tokių tiesmukiškų nurodymų iš dalies dėl katalikiškos radijo stoties „Radio Maryja” sukelto skandalo.
Šios radijo stoties direktorius kunigas Tadeuszas Rydzykas, vadovaujantis didžiausiam katalikiškam žiniasklaidos koncernui, paragino tikinčiuosius bei patriotines partijas „paskandinti Piliečių platformos partiją”.
Toks raginimas sukėlė rimtą konfliktą tarp Piliečių platformos bei Teisės ir teisingumo partijų.
Radijo stotį išgąsdino sociologinės apklausos, paliudijusios, jog katalikiškumą mažiau akcentuojanti PPP gali laimėti net pusę vietų Seime. TTP lyderis, Varšuvos meras Lechas Kaczynskis viešai demonstruoja pamaldumą bei neapykantą gėjams, feministėms, yra kategoriškas abortų priešininkas.
PPP vadovai rinkimų išvakarėse pareikalavo, jog TTP atsiribotų nuo skandalingų „Radio Maryja” pareiškimų bei pasakytų, ar nori vyriausybę sudaryti su jais, ar su smulkiomis radikaliomis dešiniosiomis partijomis. TTP paneigė ketinimą sudaryti radikalų vyriausybę, bet Bažnyčios pozicija sukėlė grėsmę PPP pergalei.
Tikimasi didelių permainų
„Lietuvos rytas” balsavimo dieną varšuviečių klausė, ko jie tikisi iš naujos vyriausybės. Pensininkė, buvusi mokytoja Wieslawa Jackowska prisipažino balsavusi už TTP atstovus. Mat jie skelbė norintys padėti paprastiems žmonėms bei žadėjo padidinti įvairias pašalpas. Moteriai patinka šios partijos ryžtas remti katalikiškas tradicijas ir neleisti legalizuoti gėjų santuokų bei uždaryti viešnamius.
Labiausiai lenkė norėtų, jog vyriausybei pavyktų reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, nes ilgos eilės ligoninėse bei brangūs vaistai jai nuolat gadina nervus. Be to, pensininkę gąsdina ir nemažėjantis nusikalstamumas, dėl kurio ji vakarais vengianti išeiti į gatvę.
46 metų reklamos firmos BDA savininkė Morzena Swierczynska sakė balsavusi už PPP, nes ši partija žadėjo mažinti mokesčius bei naikinti biurokratinius suvaržymus verslininkams.
M.Swierczynska nori, kad būtų įgyvendinti pažadai įvesti tvarką teismuose, kad bylos būtų pagaliau nagrinėjamos greitai ir objektyviai bei būtų įveikta korupcija.
Varšuvos universiteto archeologijos specialybės ketvirto kurso studentas Jakubas Olszewskis nesakė, už ką balsavo, bet išdėstė, kokių pakyčių laukia. Vaikinas norėtų, kad tikrai būtų įgyvendinti pažadai kurti Lenkiją be komunistų valdžios įstaigose. Jo tėvai sovietmečiu esą buvo aktyvūs streikų prieš komunistus dalyviai, o vėliau nusivylė, jog šie išsaugojo įtaką demokratinėje šalyje ir dabar gyvena geriau nei patriotai.
Vaikinas norėtų ir toliau matyti Lenkiją katalikišką, todėl nepritaria gėjų santuokoms, tačiau nėra nusistatęs prieš abortus bei kontracepcines priemones. J.Olszewskiui daugiausia nerimo kelia kalbos apie mokamo mokslo įvedimą bei tai, jog vis daugiau jo bendraamžių emigruoja ieškodami darbo kitur. Tad jaunuolis tikisi, kad naujos valdžios veiklos prioritetu taps darbo vietų kūrimas.
Eldoradas Butrimas